Sklype prasidėjo darbai
Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad dėl šio žemės sklypo, esančio Žvėryne, tarp Bebrų ir Lenktosios gatvių, Vilniaus miesto apylinkės teisme iškelta byla. „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 07 04 išduoto statybą leidžiančio dokumento (...) galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo“, - nurodoma įraše, kuris galioja nuo šių metų gegužės 12 d.
Delfi tyrimą galite rasti čia.
Delfi tyrime keltas klausimas, ar nenutiks taip, kad vietoje pagyvenusių žmonių poilsio namų išdygs prabangus daugiabutis? Kilnius tikslus deklaravęs Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas, gavęs statybos leidimus, sklypą pardavė. Šiuo metu pagyvenusių žmonių poilsio namus deklaruoja statanti mažoji bendrija „Gambus“. Vis dėlto, kaip Delfi rašė savo tyrime, viešojoje erdvėje nepavyko rasti duomenų apie šios mažosios bendrijos veiklą socialinės globos srityje.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė jau anksčiau Delfi informavo, kad po atlikto tyrimo buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybė išdavė neteisėtą statybos leidimą. Todėl buvo kreiptasi į teismą dėl jo panaikinimo.
Prieš kurį laiką sklypas buvo išvalytas, pašalinti medžiai ir krūmai, nustumdytas gruntas, paruošta statybvietė, apgenėti šalia valstybinėje žemėje augantys kaštonai. Ir tada sklype buvo įsivyravusi ramybė.
Tačiau visai neseniai Žvėryno gyventojai pastebėjo sujudimą: sklype atsirado sunkioji statybinė technika ir žmonės ėmė fiksuoti prasidėjusius darbus.
Šia informacija ir užfiksuotais vaizdais jie pasidalino su Delfi, klausdami, ar įmonė gali vykdyti statybas, jei teisme nagrinėjama byla dėl statybos leidimo panaikinimo.
„Man labai panašu į tai, kad šiuo metu prasidėjo statybos. Nors teisme nagrinėjama byla. Ar nenutiks taip, kad vystytojas pastatys viską per tą laiką, o paskui sakys: griauti negalima, nes būtų per didelė žala, ji neproporcinga, o patalpos jau parduotos, todėl nukentės jų pirkėjai. Taip labai dažnai Lietuvoje ir nutinka. Ir, aišku, klausimas, kodėl nepritaikytosios laikinosios apsaugos priemonės nevykdyti statybų, kol teisme nagrinėjama byla. Juk čia didžiulis objektas istorinėje Vilniaus dalyje. Tai nėra kažkoks užkampis, kur žala būtų minimali“, - teigė Žvėryno gyventojas Karolis, prašęs viešai neįvardyti jo tapatybės.
Laikinųjų apsaugos priemonių neprašė
Tuo metu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė Delfi teigė, kad byla jau pasiekė teismą.
„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija informuoja, kad civilinė byla pradėta nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teisme. Pirmas parengiamasis teismo posėdis paskirtas 2023-09-06“, - teigė R. Kėkštienė.
Kodėl statybos inspekcija, matydama, kas šiuo metu vyksta sklype, neprašo laikinųjų apsaugos priemonių nevykdyti statybos darbų, kol teisme nagrinėjama byla?
„Statybą leidžiančio dokumento (SLD) patikrinimo aktu konstatuota, kad SLD išduotas neteisėtai, todėl statybos darbai, nepašalinus pažeidimų, tęsiami statytojo rizika. Sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės visada yra vertinama faktinė padėtis ir galimybė teismui įrodyti, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pasunkėtų ar taptų neįmanomas teismo sprendimo vykdymas tenkinant ieškinį.
Šiuo metu SLD yra galiojantis, todėl statytojai turi teisę vykdyti statybos darbus. Tačiau statytojai turi suprasti, kad teismui SLD panaikinus, statybos pagal neteisėtai išduotą SLD padariniai turėtų būti šalinami Statybos įstatyme nustatyta tvarka“, - teigė R. Kėkštienė.
Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas Giedrius Janonis Delfi taip pat pripažino, kad teisme jau pradėta byla.
„Vilniaus miesto apylinkės teisme byla pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, mažajai bendrijai „Gambus“, uždarajai akcinei bendrovei „Viltekta“ ir nevyriausybinei organizacijai Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondui dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016.07.04 išduoto statybą leidžiančio dokumento nr.LNS-01-160704-00501, versijos Nr.2 dalies galiojimo panaikinimo ir statybos padarinių pašalinimo (tretieji asmenys byloje Nacionalinė žemės tarnyba ir Martynas Bružas) gauta 2023.04.28 d. Po būtinųjų procesinių veiksmų rašytinio proceso nutartimi parengiamasis posėdis paskirtas 2023.09.06 d. 15.00 val.“, - teigė G. Janonis.
Anot jo, Statybos inspekcija neprašė laikinųjų apsaugos priemonių stabdyti statybas.
Gavo 2 mln. eurų paskolą
Registrų centro Juridinių asmenų registre nurodyta, kad MB „Gambus“ įsteigta 2015 metais. Ten pat nurodyta, kad šios įmonės tikslas – įmonių bankroto administravimo paslaugų teikimas.
Kaip jau rašė Delfi, šios įmonės vadovas ir savininkas yra Aurimas Gasiūnas. Registrų centre nurodyta, kad jis taip pat yra advokatų profesinės bendrijos „Bulotas ir Gasiūnas“ vadovas ir vienas iš dviejų steigėjų. Taip pat jis yra tam tikrų įmonių nemokumo administratorius ir likvidatorius.
Pažvelgus į MB „Gambus“ finansines ataskaitas matyti, kad jos veiklos rezultatai labai kuklūs. 2022 m. pardavimo pajamų nėra nurodyta. Nuostolis siekė 26999 Eur. 2021 m. pardavimo pajamos siekė 399 Eur, nuostolis – 146 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos buvo 1305 Eur, nuostolis – 410 Eur.
Štai 2019 m. įmonė skaičiavo 3696 Eur siekiančias pajamas ir turėjo nedidelį – 1492 Eur – pelną. 2018 m. pajamos buvo 1000 Eur, pelnas – 497 Eur.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad 2021 m. mažojoje bendrijoje darbuotojų nebuvo.
Dokumentuose nurodyta, kad 2021 m. visas įmonės turtas siekė 2792 Eur, 2020 m. – 2970 Eur.
Taigi, iš kokių lėšų kuklius finansinius rezultatus demonstruojanti įmonė įsigijo didžiulį sklypą centrinėje Vilniaus dalyje?
Naujausioje – 2022 m. įmonės finansinėje ataskaitoje – reikšmingi pokyčiai. 2021 m. ji nenurodė turinti materialaus turto. O štai 2022 m. tokio turto vertė siekė beveik 2 mln. eurų – 1899521 Eur.
Jei 2021 m. įmonė turėjo turto už 2792 Eur, tai 2022 m. turto vertė stipriai šoktelėjo ir viršijo 2 mln. eurų – 2010805 Eur.
Ilgalaikių įsipareigojimų įmonė 2021 m. neturėjo, o štai 2022 m. jie siekė 2001369 Eur.
Aiškinamajame rašte dėl materialaus turto dėstoma, kad statybos jau prasidėjusios: „2022 m. pradžioje bendrija nupirko sklypą Vilniaus mieste. Įsigytas žemės sklypas skirtas statyboms, kurios prasidėjo ataskaitiniais metais. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2016 07 14 išduotą statybą leidžiantį dokumentą žemės sklype yra statomi pagyvenusių žmonių poilsio namai.“
Be to nurodoma, kad savininkai per 2022 m. įnešė 10 Eur. Praėjusiais metais įnešta suma buvo tokia pati.
Ten pat nurodoma, kad statyboms buvo gauta paskola: „2022 m. bendrija gavo ilgalaikių paskolų 2 mln. eurų sumai, skirtų statyboms su 5 proc. metine palūkanų norma.“
2022 m. pajamos – 681848 Eur
Sklypą pardavusio Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo finansinėse ataskaitose taip pat matyti pokyčiai.
Materialus turtas 2021 m. siekė 1328920 Eur, o štai 2022 m. jis gerokai susitraukė ir siekė 648891. Turtas sumažėjo 680029 Eur. Tuo metu finansinis turtas per metus gerokai išaugo. Jei 2021 m. jis siekė 77522 Eur, tai 2022 m. jau 715923 Eur. Taigi, jis padidėjo 638401 Eur.
Fondas nurodė 2021 m. iš viso turėjęs 180000 Eur pajamų, 2022 m. – 681848 Eur. Jei grynasis pelnas 2021 m. buvo 44952 Eur, tai 2022 m. gerokai didesnis – 438939 Eur.
Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pajamos yra gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, taip pat pagal vertybinių popierių sutartis, jei tokios yra.
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondui vadovauja Kęstutis Mozeris. Taip pat jis yra vienintelis dalininkas.
Eugenijos ir Leonido Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondo paklausėme: „Jūsų fondas finansinėse ataskaitose nurodė 2022 m. turėjęs 681848 Eur pajamų. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad pajamos yra gautos pardavus nekilnojamąjį turtą, taip pat pagal vertybinių popierių sutartis, jei tokios yra. Ar teisingai suprantu, kad 681848 Eur ir yra suma, už kurią MB „Gambus“ parduotas sklypas Žvėryne?“
Taip pat paklausėme, ar 2022 m. be sklypo Žvėryne fondas dar pardavė kokį nors turtą. Jei taip, tai kiek objektų ir kur jie yra?
Fondo vadovas K. Mozeris pateikė štai tokį atsakymą: „E. ir L. Pimonovų Alzheimerio ligos paramos fondas įsteigtas 1997 m. Per daugiau kaip 25 metus fondas vykdė daug programų. Fondas rėmė ligonines, globos namus, asmenis, slaugančius Alzheimerio liga sergančius asmenis. Dabar fondas remia ir savo globos namus, esančius Kaune, vykdo švietėjišką veiklą.
Fondas per visus veiklos metus nėra gavęs jokios valstybės paramos. Visą veiklą vykdė ir vykdo išimtinai steigėjo akademiko L. Pimonovo paliktomis lėšomis. Žinoma, mus žeidžia po Jūsų straipsnių pasirodantys komentarai, kuriuose žeminamas fondo ir a.a. akademiko L. Pimonovo vardas. Bet mes dirbame toliau. Ir tikiuosi dirbsime.
Fondo pajamos yra deklaruojamos įstatymo numatyta tvarka. Skelbiamos viešai. Kaip ir minėjau, visos pajamos yra tik iš steigėjo palikto turto. Kitų pajamų, deja, neturime. Valstybinės institucijos tikrina fondo išlaidas. Kol kas pastabų nebuvo. Pažeidimų nerasta. Fonde dirba du darbuotojai. Ne giminės. Automobilių ir ofisų neturime. Naudojame Kaune esančias patalpas.“
Bylos nagrinėjimą teisme jis teigė negalintis komentuoti.
Delfi su klausimais kreipėsi ir į MB „Gambus“. Vis dėlto atsakymų negavome. Jei atsakymus gausime vėliau, tekstą papildysime.
Prokuratūra tyrimą nutraukė
„Atsakydami į Jūsų paklausimą pranešame, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme vyksta civilinė byla dėl Jūsų straipsnyje paminėto statybos leidimo panaikinimo.
Pagal Jūsų paskelbtą informaciją viešojoje erdvėje š. m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje buvo pradėtas tyrimas dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
Tyrimo metu buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Nacionalinę žemės tarnybą, Aplinkos apsaugos departamentą, VĮ „Registrų centras“, susipažinta su kita tyrimui svarbia medžiaga.
Atkreiptinas dėmesys, jog vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 19 straipsniu prokurorai gina viešąjį interesą, kai nustato teisės akto pažeidimą, kuriuo pažeidžiamos asmens, visuomenės, valstybės teisės ir teisėti interesai, ir toks pažeidimas laikytinas viešojo intereso pažeidimu, o valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ar įmonės, kurių veiklos srityse buvo padarytas teisės akto pažeidimas, nesiėmė priemonių jam pašalinti arba kai tokios kompetentingos institucijos nėra.
Nenustačius želdinių priežiūros teisės aktų reikalavimų pažeidimo ir nustačius, kad valstybės institucija (t. y. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija) imasi veiksmų viešajam interesui apginti, nustatytų teisės aktuose, t. y. nenustačius viešojo intereso, kurį turi ginti prokuroras, pažeidimo, š. m. kovo 15 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones“, - teigė R. Stundienė.