Ir iki tol dėmesio nestokojusios merginos naujienų epicentre atsidūrė tuomet, kai pagrindinėje Maskvos Kristaus Išganytojo katedroje surengė triukšmingą protestą. Nors aiškino tik besimeldusios, kad Rusija būtų išvaduota nuo prezidento Vladimiro Putino, buvo pripažintos kaltomis dėl chuliganizmo iš religinės neapykantos, areštuotos, o po to nuteistos ir daugiau nei metus turėjo praleisti kolonijoje.
„Tikiu, kad galime šį tą pakeisti“, – tikino viena grupės lyderiu Nadya Tolokonnikova, ketvirtadienį skaičiusi pranešimą „Login 2016“ konferencijoje.
Tiki permainomis
Prieš ketverius metus, 2012 m. pabaigoje, laisvės atėmimo bausmę Rusijos kolonijoje atlikusi mergina dar anksčiau interviu DELFI aiškino tuomet dariusi tai, ką galėjo padaryti.
„Mums buvo nedaug metų, buvome karštos, jaunos. Nesitikiu, kad keturiasdešimtmečiai Rusijos piliečiai, kurie nori permainų, eis rengti punk akcijų į Kristaus gelbėtojo cerkvę. Žinoma, ne. Tačiau manau, kad permainos įmanomos. Iš bendravimo su Rusijos piliečiais, taip pat ir kalėjime, suprantu, kad jie nėra tiek konservatyvūs, kiek juos nori pavaizduoti Vladimiras Putinas, o dabartinis Rusijos įvaizdis veikiausiai vieno žmogaus pasirinkimas“, – tikino ji.
Pasak N. Tolokonnikovos, iš esmės, žmonės Rusijoje skeptiškai vertina valdžią, tačiau nežino, ar gali ką nors pakeisti.
„Todėl <...> visi sako – taip, mes palaikome valdžią. Bet jie taip daro todėl, kad tai patogu, yra nerašytas susitarimas – nori bent kažkaip egzistuoti, privalai palaikyti valdžią“, – tikino mergina, šiuo metu keliaujanti po pasaulį ir besidalijanti savo patirtimi.
Negali pamiršti kolonijoje praleistų metų
„Login 2016“ konferencijoje ji aptarė, kaip šiandieninės skaitmeninės priemonės gali suteikti galimybes aktyvistams perduoti savo pranešimus žmonėms visame pasaulyje.
„Tai Rusija, kurią mes norime pakeisti. Rusija be laisvos žiniasklaidos, kai gali patekti į kalėjimą už nieką“, – kalbėjo ji pranešimo metu rodydama kalėjimo, kuriame jai teko būti, nuotraukas.
Apie savo patirtį mergina parašė ir knygą, kurios ištraukas taip pat citavo pranešimo metu.
„Tamsa. Stiprus vėjas. Žvaigždės (…) Žmonės nešasi ginklus. Šunys. „Nejudėk. Stovėk ramiai!“, – to meto emocijas perteikti bandė ji.
Dirbo dvigubai daugiau nei oficialiai leidžiama
Pasak N. Tolokonnikovos, kolonijoje ji nuolat susidurdavo su smurtu, patyčiomis, turėdavo dirbti daugybę valandų.
„Kalėjimo gamykloje žmonės turėjo dirbti po 16 valandų per dieną be laisvadienių. Tu negali laisvai nueiti nusiplauti rankų, į dušą. Oficialiai Rusijoje žmonės dirba ne daugiau kaip 8 valandas per dieną, tačiau ne kaliniai. Mes nebuvome laikomi žmonėmis“, – tvirtino ji.
Norėdama tai pakeisti mergina pradėjo kovoti už kalinių teises, o kartu ir prieš institucijų savivalę.
Šiam tikslui ji pasakojo pasitelkusi ir interneto žiniasklaidą – prisidėjo prie vieno portalų kūrimo. Kartu su grupe ji vis dar kuria muziką ir dainas, atkreipiančias dėmesį ir pašiepiančias nūdienos Rusijos aktualijas.
Pašiepia valdžią
„Mūsų nauja daina „Čaika“ (liet. – žuvėdra) kalba apie Rusijos generalinį prokurorą Jurijų Čaiką. Jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais, įtariamas žmogžudystėmis, tačiau vis dar dirba prokuroru. Kaip taip gali būti? Nežinau, tačiau tai natūralu Rusijoje“, – pasakojo ji.
Kovoti su tuo ji tikina bandanti ir menine veikla.
„Žmonės Rusijoje, matau, norėtų suprasti daugiau apie šiuolaikinį meną. Kai buvau kalėjime, iš pradžių žmonės ant manęs pyko: „Kodėl tiek daug provokuoju?“, tačiau vėliau jie mane suprato. Tai nauja kalba, forma“, – kalbėdama apie „Pussy Riot“ metodus, aiškino ji.
Papasakojo, kaip susidorojama su kritikuojančiais
„Mūsų idėjos atėjo iš Vakarų. Mes mokomės, kaip galime daryti įtaką“, – aiškino ji apgailestaudama, kad kritiškos mintys Rusijoje greitai užgniaužiamos.
„Rusijoje žurnalistai dažniausiai nėra žudomi, jie dažniausiai tupdomi į kalėjimus, tačiau jie paveikiami finansiškai. Gąsdinama, kad jei toliau tęsite veiklą, nukentėsite finansiškai. Tačiau mums labai svarbu turėti nepriklausomą sistemą“, – aiškino ji.
Mergina pripažino – pasipriešinti priespaudai iš dalies padeda naujosios technologijos.
„Nemanau, kad turi būti susikoncentravęs tik į technologijas. Aš nesu ta aktyvistė, kuri mano, kad gali pakeisti viską technologijų dėka – internetu, socialiniais tinklais. Turi turėti alternatyvių būdų, kaip gali skleisti savo žinias. Turkija, Egiptas – šios šalys mums rodo, kad tik technologijomis pasitikėti negalima. Tačiau, jei technologijas naudoji protingai, žinoma, tai gali gelbėti“, – svarstė ji.
Kritikavo V. Putiną
Kalbėdama apie situaciją Rusijoje ji ne kartą pabrėžė, kad V. Putino vadovavimo būdai – diktatoriški.
„Žmonės Rusijoje žiūri televiziją, kuri transliuoja propagandą. Nėra melas, kad dalis jų palaiko V. Putiną, jo idėjoms pritaria. Tačiau žmonės sekė ir kitus diktatorius – Adolfą Hitlerį, Staliną – visi jie jautė tautos palaikymą, tačiau tikiu, kad situacija gali pasikeisti. Kada taip nutiks, negaliu tiksliai pasakyti. Kalėjime išmokau, kad geriau suprasti žmones. Jie susirūpinę, kas vyksta šalyje, todėl tikiu, kad pokyčių ilgai laukti nereikės“, – tikino N. Tolokonnikova.
Įvardijo didžiausias problemas
Vėliau, žurnalistų paklausta, kokią didžiausią problemą Rusijoje mato, ji aiškino, kad jai nerimą kelią tai, kad šalyje kone nėra nepriklausomos žiniasklaidos.
„Tu negali vykdyti aiškių pokyčių nepakeitęs to“, – tvirtino ji.
Savo ruožtu kalbėdama apie visai šaliai aktualias problemas N. Tolokonnikova įvardijo ekonominę situaciją šalyje.
„Aš nesu ekonomistė, tačiau matau, kad problema kilo todėl, kad V. Putinas koncentruojasi tik į dujas ir naftą, jis remia tik dideles įmones, korporacijas, neskiria dėmesio smulkiam ir vidutiniam verslui. Dabar, kai situacija su šiais ištekliais, nebėra tokia gerai, kaip buvo anksčiau, tarp valdžios ir žmonių kilo konfliktas. Žinoma, norėčiau, kad žmonės į gatves eitų dėl politinių priežasčių, o ne dėl to, kad yra alkani, tačiau tokia yra realybė“, – aiškino ji.