Tarptautinis frontas
Didžiąja dalimi tarptautinę Rusijos — Ukrainos karo darbotvarkę rugpjūčio mėnesį formavo rugpjūčio 6 dieną prasidėjusi Ukrainos pajėgų operacija Kursko kryptyje.
Vakarų sąjungininkai teigė nežinoję apie tokio pobūdžio ukrainiečių operaciją, taip demonstruodami, kad tai nėra jų politinis sprendimas ir/ar palaiminimas įžengti į Rusijos teritoriją su visomis įmanomomis pasekmėmis (teorinė tiesioginio NATO — Rusijos konflikto perspektyva).
Iš praktinės pusės mažai tikėtina, kad Vakarų valstybių žvalgyba ir kariškiai nežinojo apie Ukrainos pajėgų telkimą Sumų srityje. Tačiau ar jie žinojo (mėnesį prieš, savaitę prieš, 3 dienos prieš ar vieną dieną prieš) kam šios pajėgos bus panaudotos — išlieka atviras klausimas.
Sumų sritis ne kartą buvo įvardijama kaip nauja galima rusų pajėgų prasiveržimo kryptis. Tiesa, ta pati Vakarų žvalgyba ir NATO kariniai štabai negalėjo nežinoti, kad kitoje sienos pusėje rusų pajėgos negausios ir silpnos (ką vėliau parodė ukrainiečių puolimas). Bet kokiu atveju, sėkminga operacija paskatino sąjungininkus pripažinti, kad Ukraina pati sprendžia, kaip ir kur kariauti prieš agresorių.
Agresorius labai intensyviai bandė įteigti, kad ukrainiečiai šią operaciją suplanavo, pasiruošė bei vykdo su Vakarų žinia ir net jiems vadovaujant.
Tokia retorika, tikėtina, siekiama kelių tikslų. Pirmiausia, savo gyventojams reikėjo paaiškinti, kaip „beveik sutriuškinta“ Ukraina sugebėjo įsiveržti į „matuškos Rasijos“ teritoriją ir taip skalbti „antrąją pasaulio kariuomenę“. Be to, pajutę, kad Vakarai šalinasi šios operacijos, rusai bandė didinti informacinį spaudimą jų sprendimų priėmėjams, bandant daryti įtaką sprendimams dėl paramos „neklusniai“ Ukrainai.
Pasirodė kalbos, kad galbūt yra įmanomi mainai Kursko užimtos teritorijos į okupuotas Ukrainos teritorijas. Tačiau agresorius šiuos gandus (ar siūlymus) viešai paneigė, teigdamas, kad kol Ukrainos pajėgos vykdys operaciją Rusijos teritorijoje, derybos nevyks, nors neva birželio mėnesio V. Putino „taikos“ pasiūlymas lieka galioti (Ukrainos atsisakymas narystės NATO, okupuotų teritorijų pripažinimas Rusijai ir pan.).
Rezervai ir resursai
Rezervai. Ukrainos operacija Kurske dar kartą parodė Rusijos rezervų problemas. Vidutinio kovinio pajėgumo vienetų Kursko srities užnugaryje nebuvo, ką jau kalbėti apie specialiai tokiems atvejams parengtą rezervą.
Teko tampyti laisvesnes kuopas, batalionus tiek iš karo zonos, tiek iš Rusijos gilumos. Visa tai priminė kreivą šleivą desperaciją pirmojo Čečėnijos karo metu (1994 m.). Tuo tarpu fronto linijoje esančių Rusijos pajėgų balansas išlieka neigiamas. Galima tik priminti, kad agresoriaus propaganda teigia per mėnesį užverbuojanti 30 tūkst. naujų karių. Tai yra ne itin realistiškos lubos (realūs skaičiai galėtų būti apie 20 tūkst.), tačiau net imant tai už gryną pinigą ir toliau fiksuojamas rusų gyvosios jėgos deficitas. Agresoriaus nuostoliai šioje srityje buvo didžiausi per pastaruosius tris mėnesius ir siekė 36 810 karių. Taigi, trūkumas per šį mėnesį yra mažiausiai beveik 7 tūkst. karių, o per pastaruosius 3 mėnesius — 17 520.
Liepos mėnesį Ukrainos kariuomenės vadas gen. O. Syrskis teigė, kad Rusija planuoja padidinti savo grupuotę Ukrainoje iki 700 tūkst. (dabar siekia apie 550 tūkst.). Sunku įsivaizduoti, kaip be didelio masto mobilizacijos agresorius sugebės pasiekti šį rodiklį.
„Forbes“ paskelbė „Militaryland“ informaciją, kad Ukrainos pajėgos užsienyje pradėjo formuoti naujas brigadas. Teigiama, kad nuo praėjusio rudens ukrainiečiams pavyko suformuoti 10 naujų brigadų, o dabar formuojamos naujos dešimt. Atrodytų, kad tai, ką Rusija užverbuoja per mėnesį, ukrainiečiai sutelkia per pusę metų (10 brigadų yra apie 30 tūkst. karių). Tačiau yra ir mobilizacija bei kontraktų sudarymas, papildant Ukrainoje besikaunančių brigadų sudėtį, tad skaičiai tikrai yra didesni.
Tačiau bėda ta, kad visgi šie skaičiai nėra pakankami kompensuoti nuostolius ir kartu kurti vienetus, kurie galėtų pereiti į kontratakas ar kontrpuolimą. Situacija fronte išlieka sudėtinga, o 10 papildomų brigadų nėra pakankama šiai situacijai pakeisti. Tiesa, ES paskelbė, kad savo mokymo misiją Ukrainoje išplės iki galimybės apmokyti 15 tūkst. karių. Rezervų ir kas juos moko yra, tiesiog reikia optimizuoti ir efektyvinti pačią mobilizacijos bei rekrūtavimo sistemą.
Resursai
Agresoriaus pajėgos:
Rugpjūčio mėnesį rusai neteko 753 šarvuotos technikos vienetų, o tai yra 200 mažiau nei praėjusį mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad agresoriaus puolimas įvairiuose sektoriuose tik intensyvėjo, galima patvirtinti prielaidą, kad šį mėnesį rusai didele dalimi puolimo operacijas vykdė išsilaipinusiais pėstininkais (kadangi gyvosios jėgos nuostoliai yra išaugę). Neatmestina, kad tokią taktiką diktuoja neigiamas šarvuotos technikos gamybos ir netekčių balansas. Nuostoliai gerokai viršija maksimalų šarvuotos technikos gamybos ir iškonservavimo kiekį per mėnesį (apie 300 šarvuotos technikos vienetų) ir panašios tendencijos laikosi nuo 2022 m. Didžiulis senienų resursas pamažu senka.
Tuo tarpu rusų artilerijos nuostoliai auga. Per rugpjūtį jie neteko 1561 sistemos (dvidešimčia vamzdžių daugiau nei liepą), o kremliaus pramonė pajėgi gaminti apie 700 artilerijos sistemų per mėnesį.
Kalbant apie nešarvuotos (logistinės) technikos nuostolius, šį mėnesį agresoriaus netektys išlieka itin aukštos — sunaikinti 2045 automobiliai (liepą buvo 2103).
Rugpjūčio mėnesį turbūt skambiausia žinia buvo Ukrainos pranešimas apie naujo tolimojo nuotolio raketos — drono „Palianyca“ panaudojimą. Apie tai paskelbė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis šalies nepriklausomybės dienos proga (tikėtina, šis dronas smūgiavo agresoriaus šaudmenų sandėliui Voronežo srityje). Kiek tai pakeis mūšio lauką ir situaciją fronte — pamatysime. Tačiau optimistiškai nuteikia faktas, kad Ukraina karo sąlygomis geba kurti naują rimtą ginkluotę. Kritiškai svarbu, kad kelis žingsnius į priekį žengtų ir „paprastoji“ karo pramonė, gaminanti šaudmenis, sprogdiklius, techniką, atsargines dalis ir pan. Vakarų valstybių karo pramonės milžinų „Rheinmetall“ ir „Nammo“ bendradarbiavimas su Ukraina šioje srityje įkvepia optimizmo.
Situacija turėtų pasitaisyti įkūrus vakarietiškos karinės produkcijos gamyklas Ukrainoje bei išvysčius ukrainietiškos karinės pramonės objektus Vakarų valstybėse.
Situacija fronte
Ilgą laiką testavęs Ukrainos oro gynybą, agresorius rugpjūčio mėnesį surengė eilę didelio masto smūgių Ukrainos energetinei infrastruktūrai. Didžiausia ataka įvykdyta rugpjūčio 26 d. (daugiau nei 200 raketų ir dronų), tačiau ir kitomis paskutinės savaitės dienomis rusai rengė intensyvius smūgius. Dėl to ženkliai išaugo ukrainiečių numuštų rusų raketų skaičius (75 ir 148). Numuštų dronų skaičius taip pat išaugo, bet ne taip ženkliai (1359 ir 1539).
„Shahed“ dronai ir toliau išlieka ne tik esminė civilių terorizavimo, bet ir Ukrainos oro gynybos sistemos testavimo priemonė. Atmušant tokio masto antpuolius prisidėjo ir praeitą mėnesį Ukrainą pasiekę F16, tačiau neapsieita be nelaimių. Tikėtina, aviakatastrofoje ukrainiečiai neteko vieno orlaivio su pilotu.
Ukrainos pajėgos rugpjūčio mėnesį tęsė smūgius agresoriaus gynybos gilumoje. Beveik kasdien dronais buvo atakuoti taikiniai tiek Rusijos grupuotės gynybos gilumoje, tiek agresoriaus giliame užnugaryje. Mėnesio pradžioje raketomis „Storm Shadow“, ATACMS ir dronais sėkmingai atakuotas rusų karinis jūrų uostas Sevastopolyje, kur buvo pribaigtas „Kilo“ klasės povandeninis laivas, sunaikintos oro gynybos sistemos.
Sėkmingai smūgiuota Luhanske esantiems kariniams objektams. Negana to, buvo atakuotas ir rusų karinis oro uostas Morozovske (sunaikintas šaudmenų sandėlis, keli orlaiviai) bei jau minėtas šaudmenų sandėlis Voronežo srityje. Tačiau agresoriui skaudžiausi ir kompleksinį efektą (karinį — ekonominį — politinį) galintys duoti smūgiai buvo organizuojami Rostovo prie Dono srityje, kai atakuotos ir sunaikintos dvi didžiausios degalų saugyklos.
Kontaktinė linija
Ukrainos operacija Kursko kryptyje. Rugpjūčio 6 d. ukrainiečių operacija Kursko kryptyje buvo puikiai suplanuota ir pradėta, turėjo netikėtumo efektą. Dėl to Ukrainos pajėgos sugebėjo prasiveržti pro Rusijos gynybą apie 25 km į agresorės teritorijos gilumą ir įsitvirtinti ruože Korenevas — Pogrebkai — Malja Loknija — Martynovka — Ruskaj Konopelka — Borkai. Rusai visą mėnesį nesugebėjo sukurti tvarios gynybos sistemos, todėl Ukrainos pajėgos nuo minėtos linijos toliau vykdo reidus ir puolimo operacijas apie 5–10 km į Rusijos teritorijos gylį.
Be to, ukrainiečiai MLRS ir dronų smūgiais izoliavo agresoriaus gynybos rajoną Gluškovo rajone. Deja, bet ši operacija neprivertė agresoriaus skubiai nutraukti kitas savo operacijas ir perdislokuoti ženklias pajėgas iš jo pagrindinės pastangų krypties. Tiesa, teigiamą efektą ši operacija turėjo ukrainiečių operacijoms Charkivo kryptyje, iš kur rusai buvo priversti atitraukti keletą vienetų, kas leido Ukrainos gynėjams pasigerinti pozicijas kontaktinėje linijoje.
Pagrindinių pastangų kryptis. Nepaisant prieš tai paminėtų nuostolių, neigiamos pajėgumų atkūrimo dinamikos, sėkmingų ukrainiečių smūgių agresoriaus logistikai (pvz., degalų saugyklos Rostovo prie Dono srityje) bei operacijos Kursko kryptyje, agresorius sugebėjo koncentruoti rezervinius vienetus ir resursus pagrindinėje pastangų kryptyje ir Pokrovsko — Vuhledaro sektoriuje pasiekė du iš trijų savo operacinių tikslų (aukštumų Prohresas — Karlivka — Kurahovė užėmimas, kelio Vuhledaras — Kostiantynivka kirtimas).
Rusams nepavyko kirsti kelio Pokrovskas — Kostiantynivka, tačiau bendra mūšių dinamika prie Žuravkos upės rodo, kad tai gali būti pasiekta artimiausiu metu. Maža to, lyginant su birželio ir liepos mėnesiais, agresoriaus pasistūmėjimas buvo didžiausias (rugpjūčio mėnesį, matuojant tiesia linija, pasistūmėjimas į gylį yra 11,5 km).
Remiančių pastangų kryptys
Liepos mėnesį padariusios pertrauką, rugpjūčio mėnesį agresoriaus pajėgos gerokai suintensyvino savo puolamąsias operacijas Luhansko kryptyje. Koncentruodami pastangas Kupjansko sektoriaus centre ir pietiniame flange jie sugebėjo išvystyti sėkmę, taip priartėjant prie operacinio tikslo (upės Oskilo pasiekimas Senkovės — Borovos ruože).
Neatmestina, kad šiam agresoriaus pajėgų suaktyvėjimui iš dalies turėjo įtakos Ukrainos pajėgų operacija Kurske, taip norint priversti ukrainiečius nutraukti (riboti) puolimą naujoje kryptyje.
Časiv Jaro sektoriuje okupantų operacijos įstrigo, Ukrainos pajėgos sėkmingai išlaikė pozicijas palei kanalą. Tačiau Torecko ruože padėtis ženkliai komplikavosi. Rusai įžengė į rytinį Torecko pakraštį bei išstūmė Ukrainos gynėjus iš Niu Jorko. Mėnesio pabaigoje padėtis ėmė komplikuotis ir vakariniame flange, kur rusai kūrėsi sau galimybes atkirsti Torecką nuo tiekimo iš vakarų.
Kitose kryptyse ir sektoriuose dominavo mažesnio intensyvumo mūšiai.
Apibendrinimas
Ukrainos operacija Kursko nesukėlė įtampos tarp ukrainiečių ir sąjungininkų. Jos sėkmė mūšio lauke paskatino sąjungininkus pripažinti, kad Ukraina laisva spręsti, kur ir kokiu būdu vykdyti karinius veiksmus. Tačiau jei šio puolimo tikslas buvo sukurti derybinę aikštelę paliauboms, tai ši operacija trumpuoju laikotarpiu nepasiekė tokio efekto.
Abiejų pusių toliau augantis smūgių į gilumą aktyvumas rodo, kad tiek Kyjivas, tiek Maskva siekia maksimizuoti sėkmes ir/arba kompensuoti problemas kontaktinėje linijoje bei pasigerinti savo derybinę poziciją.
Ukrainos operacija Kursko kryptyje agresoriui sukūrė didelę operacinio lygmens problemą, tačiau nepadarė įtakos Rusijos veiksmams pagrindinėje puolimo pastangų kryptyje. Rusų veiksmai Pokrovsko — Vuhledaro sektoriuje buvo sėkmingiausi per pastaruosius tris mėnesius, o suintensyvintas ir rezultatyvus puolimas Kupjansko sektoriuje priartino Rusiją prie tarpinių vasaros — rudens kampanijos tikslų.
Tikėtina, kad šios kampanijos metu Rusijos tikslas pasiekti liniją Kupjanskas — Slovianskas — Pokrovskas — Vuhledaras. Jei liepos mėnesį agresorius artėjo tik prie Pokrovsko, tai rugpjūčio mėnesį okupantai pasiekė proveržį ne tik čia, bet ir Kupjansko bei Vuhledaro link.