Apklausa palanki Šimašiui, bet nepalanki partijai
Į klausimą „už kurį politiką Vilniaus mero rinkimuose labiausiai tikėtina atiduotumėte savo balsą“ dauguma apklaustųjų atsakė, kad balsuotų už dabartinį merą R. Šimašių (32 proc.), antroje vietoje atsidūrė buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas (25 proc.), trečioje – Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatas Dainius Kreivys (5 proc.), ketvirtoje – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas, dabartinis Vilniaus vicemeras Gintautas Paluckas (4 proc.), penktoje – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis (4 proc.). Rinkimuose nežada balsuoti 6 proc. apklaustųjų, o 16 proc. dar nežino, už ką balsuotų.
Tuo metu į klausimą, už kurį kandidatą respondentai svarstytų balsuoti (t.y., buvo galima pasirinkti kelis atsakymo variantus), 47 proc. respondentų svarstytų balsuoti už dabartinį merą R. Šimašių, 29 proc. už A. Zuoką, 14 proc. už D. Kreivį, 12 proc. už G. Palucką, 10 proc. už kandidatu nepasiskelbusį buvusį Ukrainos ekonomikos ministrą Aivarą Ambromavičių, 8 proc. svarstytų balsuoti už europarlamentarą Antaną Guogą, tačiau praėjusią savaitę jis paskelbė sprendimą nedalyvauti jokiuose kitų metų rinkimuose.
Nors dauguma apklaustųjų balsuotų už R. Šimašių, tačiau ne visi jie balsuotų už Liberalų sąjūdžio sąrašą (apklausa vykdyta tuomet, kai R. Šimašius dar nebuvo paskelbęs, kad į rinkimus eis ne su partija, o su komitetu – DELFI). Populiariausias sąrašas tarp apklaustų vilniečių būtų TS-LKD sąrašas, už jį balsuotų 22 proc. Už Liberalų sąjūdį ir LSDP sąrašus savo balsą atiduotų po 10 proc. respondentų. Už A. Zuoko vadovaujamą Lietuvos laisvės sąjungą balsuotų 9 proc. apklaustų vilniečių, už Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą (LLRA-KŠS) balsuotų 8 proc. respondentų. Už valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sąrašą savo balsą atiduotų vos 4 proc. apklaustųjų vilniečių.
Pralaimėtų Šimonytei
Tuo metu renkantis iš dviejų kandidatų, respondentai dažniau rinkosi dabartinį merą R. Šimašių, išskyrus vieną atvejį. Jeigu antrajame rinkimų ture susikautų R. Šimašius ir A. Zuokas, pastarasis pralaimėtų (balsuotų atitinkamai 57 ir 43 proc.). R. Šimašiui gana dideliu skirtumu pralaimėtų ir Viktoras Uspaskichas, jiedu surinktų atitinkamai po 84 ir 16 proc. Konservatorių kandidatas D. Kreivys taip pat pralaimėtų R. Šimašiui – už jį balsą atiduotų 35 proc., kai už R. Šimašių – 65 proc. Panašūs procentai ir R. Šimašiaus kovoje su A. Abromavičiumi.
Tuo metu, remiantis šia apklausa, vienintelė politikė, kuri surinktų daugiau balsų nei R. Šimašius, jeigu mero rinkimai vyktų artimiausiu metu, yra Ingrida Šimonytė, dalyvaujanti TS-LKD pirminiuose prezidento rinkimuose.
Vilniečių taip pat buvo klausiama, kiek R. Šimašius jiems atrodo susijęs su koncernu „MG Baltic“. 38 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės arba nežinantys, 25 proc. mano, kad pavieniai komandos nariai galėjo būti susiję, tačiau tai nedarė įtakos jo sprendimams, 22 proc. mano, kad R. Šimašius yra šiek tiek susijęs ir ankstesnė mero veikla gali daryti įtaką jo sprendimams, 11 proc. mano, kad Vilniaus meras yra labai susijęs su koncernu ir yra jo kontroliuojamas, 4 proc. mano, kad jis yra visiškai su koncernu nesusijęs.
Apklausoje taip pat buvo klausiama, kaip pasikeistų palaikymas kandidatui į Vilniaus merus R. Šimašiui, jeigu jis rinkimuose dalyvautų ne su Liberalų sąjūdžiu, o kurdamas atskirą judėjimą. Dauguma, 57 proc., atsakė, kad jų apsisprendimui tai neturėtų jokios įtakos, nežino ar neturi nuomonės 16 proc. respondentų, 15 proc. atsakė, kad palaikymas padidėtų, 14 proc. - kad sumažėtų.
Gentvilas: Šimašius jau buvo seniai apsisprendęs
Būtent dėl komitetų kyla klausimas, kodėl Liberalų sąjūdžio partijos užsakytoje apklausoje atsirado klausimas apie galimą R. Šimašiaus politinį judėjimą. Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas paaiškino, kad nors apklausą formaliai užsakė ir apmokėjo partija, tačiau ji buvo inicijuota ir visi klausimai joje buvo suformuoti šios partijos Vilniaus skyriaus. Partija už šią apklausą sumokėjo, anot E. Gentvilo dėl to, kad yra skolinga Vilniaus skyriui ir tokiu būdu grąžina dalį skolos.
E. Gentvilas DELFI sakė nemanantis, kad ši apklausa padėjo R. Šimašiui apsispręsti antrą kartą siekti Vilniaus mero posto ne su partija, o su komitetu. Jam atrodo, kad R. Šimašius buvo šį sprendimą priėmęs jau seniai.
„Mano manymu, jis tą seniai buvo nusprendęs. Šita apklausa, kiek aš matau, jokio postūmio apsispręsti negalėjo duoti“, – sakė jis.
Savo ruožtu liberalė Aušrinė Armonaitė mano, kad apklausa nusiuntė aiškų signalą – reikia atsinaujinti.
„Liberalų sąjūdžio sąrašas turi 10 procentų, man atrodo, tai reiškia, kad tai būtų 5 ar 6 mandatai. Tai leidžia manyti, kad Remigijus Šimašius laimės mero rinkimus, ar taip ar taip, bet jeigu mes norime idėjų tęstinumo, tai nėra vieno asmens politika, jeigu mes norime kažkokio didesnio liberalų sutelkimo, vadinasi, Liberalų sąjūdis su 6 mandatais, kaip dabar rodo ta apklausa, jis „neišveš“ pačios programos ir pokyčio miestui.
Meras galės pirmininkauti tarybos posėdžiams, bet būti įkaitas kitų programų, kaip mes matome kitose kai kuriose savivaldybėse. Šita apklausa tą parodė labai aiškiai, kad yra labai aiškios lubos. Yra labai svarbu atnaujinti, aktyvinti ir plėsti tiek aktyvių žmonių bazę, tiek įgauti pasitikėjimą, tai tas komitetas taip ir buvo matomas kaip priemonė“, – DELFI sakė A. Armonaitė.
Padėjo Šimašiui apsispręsti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad nors šios apklausos imtis ir yra maža, tačiau matyti skirtis tarp partinių ir asmenybių preferencijų.
„Kitas dalykas skirtumas didėja tarp Šimašiaus ir Zuoko, kai yra galimi keli pasirinkimai už ką svarstytų, ir tai rodo didesnį Šimašiaus potencialą. Bet prie konkretaus klausimo jau tas skirtumas tarp tų dviejų mažesnis“, – sako ji.
Pasak politologės, įdomiausias dalykas yra tas, kad apklaustieji balsuotų už Šimašių, bet ne už Liberalų sąjūdį.
„Kadangi apklausa daryta dar prieš paskutinius įvykius, matyt, padėjo Šimašiui apsispręsti visgi eiti su komitetu. Akivaizdu, kad jei Liberalų sąjūdis vienoje linijoje su socdemais ir su Zuoko partija, tai tikrai nėra geras signalas“, – sako R. Urbonaitė.
Paklausta apie atvirkštinį TS-LKD rezultatą – dauguma apklaustųjų balsuotų už šios partijos sąrašą, tačiau ne už kandidatą į merus D. Kreivį, politologė atkreipė dėmesį, kad toks pastarojo rezultatas nulemtas ir dalies tiesiog lojalių partijai žmonių, kurie balsuoja dėl to, kad tai konservatorių žmogus.
„Charizmos trūkumas, pasitraukimas iš ministro posto (tai irgi nedingsta ir pokalbiuose žiniasklaidoje), neuždegantis kaip politikas ir dar taip pat nepakankamai žinomas. Jis bent šiuo momentu toks „apie nieką“. Konservatoriai kaip partija gali remtis lojaliais rinkėjais, bet kadrų deficitas yra jau toks akivaizdus, kad ilgainiui ši problema kels vis daugiau iššūkių, jeigu nebus pradėta rimtai spręsti“, – galimas D. Kreivio nepopuliarumo priežastis vardijo politologė.
Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad konservatorių balsai galėjo kažkiek susiskaidyti, mat apklausose dėl pirmojo rinkimų turo yra nurodyti du TS-LKD kandidatai - D. Kreivys ir A. Abromavičius.
„Todėl to išsiskyrimo kažkiek gali būti, bet signalas šioks toks yra ir jis nelabai raminti turėtų“, – sako MRU politologė.
Nepaisant to, kad praeities klaustukų ir dėmių turi ir A. Zuokas, jis apklausoje užėmė antrą vietą. R. Urbonaitė mano, kad A. Zuokas daug dirba dėl savo įvaizdžio, be to, kai kurie politikų biografijos epizodai neturi ilgalaikių neigiamų pasekmių.
„Yra politikų, kuriems biografijos epizodai, kurie lyg ir turėtų reputacijai kenkti, kuriems užtenka kartais ir tik gando, nepakenkia stipriai arba pakenkia tam tikram laikui. Rinkėjų atmintis nėra ilga, jeigu tai nenurėžtos pensijos. O Zuokas visada buvo ryškus, labai daug investuoja į viešuosius ryšius, jo socialiniai tinklai itin intensyvūs, pasitelkia ir tokius kaip Egidijus Dragūnas, nors tokie pasirinkimai ir kontroversiški, nes politikas taip ir siunčia žinutes dėl kai kurių savo vertybinių pozicijų. Jis turi lyderio savybių, to neatimsi. Bet tas atotrūkis tarp jo ir Šimašiaus, kai galimi keli atsakymai, taip pat rodo tam tikras elektorato išplėtimo galimybių ribas“, – sako politologė.
Kalbėdama apie „valstiečius“, R. Urbonaitė teigė, kad bet kuriam kandidatui priklausymas „valstiečiams“ Vilniuje gali būti labai rimtas iššūkis ir net gali nutempti tą kandidatą žemyn. Paklausta, kaip sektųsi konkuruoti jau minimiems galimiems „valstiečių“ kandidatams į Vilniaus mero kėdę – Vytautui Bakui ir Tomui Tomilinui, politologė mano, kad labai sunkiai.
„Bakas, mano požiūriu, šiandien yra jam komfortiškiausioje pozicijoje kaip NSGK vadovas. Mero kėdė reikalauja kitų savybių ir kitokios veiklos. Man atrodo, jog jis ir pats tos linijos, kuri jam aiški, suprantama, ir kur jis pats tiki galintis kažką nuveikti, norėtų laikytis toliau. Koks tipažas tiktų? Tiktų dabartinio ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus tipas. Jis gana gerai laviruoja. Net būdamas valstiečių partijos nariu ir Vilniaus skyriaus pirmininku, tarsi išlaiko šiokią tokią distanciją“, – mano politologė.