Diktanto dalyviai rinkosi LRT didžiojoje studijoje, konkursas buvo tiesiogiai transliuojamas per LRT Kultūros ir „Lituanica“ kanalus.
Šiemet dėl raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio vardo varžosi 108 asmenys, pirmame konkurso etape (buvo skaitomas rašytojos Lauros Sintijos Černiauskaitės tekstas „Pokalbis“) padarę ne daugiau kaip tris klaidas.
7 dalyviai pirmajame Nacionalinio diktanto etape nepadarė nė vienos klaidos. Po vieną klaidą diktante padarė 16 žmonių. Daugumai konkurso dalyvių buvo sunkiai įveikiama skyryba.
Nacionalinį diktantą Lietuvoje ir užsienyje rašė daugiau nei 7300 žmonių. Šiemet vyriausiai konkurso dalyvei, diktantą rašiusiai Maskvoje, Jurgio Baltrušaičio vidurinėje mokykloje, 89 metai. Jauniausiam diktanto dalyviui – 9 metai.
„Nacionalinio diktanto finalo dalyvių skaičius kasmet vis didesnis. Šiemet diktantas ypač aktyviai buvo rašomas užsienyje – ambasadose ir lietuvių bendruomenės. Daugiau nei pusė visų rašiusiųjų Lietuvoje – moksleiviai“, – džiaugėsi Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.
Diktanto nugalėtojai bus paskelbti ir apdovanoti Lietuvos Respublikos Prezidentūroje gegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną.
Diktanto finalo tekstas bus skelbiamas www.diktantas.lt, portale DELFI, svetainėse www.diktantas.lt ir www.vlkk.lt. pasibaigus transliacijai.
DELFI primena, kad Nacionalinis diktantas rengiamas jau septintą kartą. Jis organizuojamas kartu su projekto partneriais – DELFI, LRT, AB Lietuvos paštu, Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Valstybine lietuvių kalbos komisija, LITEXPO. Projektą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Sigitas Parulskis
Diena ne veltui
Čežėdamas sąvaromis ir sklendėmis liftas švelniai dunkstelėja pirmajame aukšte. Po skelbimų lenta kabo dėžutė su užrašu „Naudotas baterijas mesti čia“. Įtaisytas paslenkamas dangtelis: uždaromas čekštelėja tarsi mažytė giljotina su miniatiūriniais ašmenimis, nukertančiais paskutines nakties gijas.
Kieme užsimerkiu, įkvepiu kiek leidžia jėgos, kol pakrūtiny pajuntu vėsų, dilgantį sunkumą. Naktimis dar šalena, vėsa pulsuoja, tarsi pavargęs paukštis vėsčiotų sparnais. Bet šaltis jau traukiasi, glęžta. Šuo įsiręžęs velka pirmyn ir pasveikina apatines kanadinės cūgos šakeles.
Išsiklaipiusiomis šaligatvių plytelėmis, pro mieguistus sapnų bastionus, – apirusius blokinius daugiabučius, – sliūkiname prie upės.
Sankryžoje kaip prieš orkestro repeticiją: iš pradžių muzikantai nedrąsiai derina instrumentus, bet, vos užsižiebus geltonai šviesai, visi pratrūksta įvairiausiais garsais ir bildantis, dulkantis, riaumojantis srautas trūkteli iš vietos, palikdamas bjaurasties debesį.
Judėjimas aplėsta, sulaukiame žalios, nusigauname kitapus kelio, o čia jau ir paupys. Vos prasikalę žolės daigeliai nusagstyti baltais taškeliais, lyg būtų apšašę. Paskui šunį nudryksta tamsi brydė. Matau, kad pakrantėje žvejys kažką įnirtingai traukia iš vandens. Pagal tai, kiek išlinkęs meškerykotis ir kaip įsispyręs žūklys, galima spėti, kad būsiąs mažiausiai lydys ar net šapalas. Pakrantė apėjusi pernykščiais žolynais, vyriškis kone šešialinkas iriasi brūzgynais, atlikdamas keisčiausius įtūpstus. Įsistebeilijęs į sūkuriuojantį vandenį, brukasi pro aštrias kiečių ietis, žargsto per senas, apipelijusias alksnių šakas, brązgina meškerės ritę. Trūnėsiais virtę rąstigaliai trupa vos paliesti. Tokiam šabakštyne gali skaudžiai drybtelėti ir užsigauti sėdimąją. Šalia stabteli dar keletas žioplių, klausia: „Kas ten?“ Kažkuris pajuokauja: „NATO pratybos!“
Greitai pasigirsta nuogąstavimų: „Nutrūks! Išsprūs! Neišlaikys!“ Deja, pranašystės pasitvirtina, tai yra kai laimikis išnyra, pamatom ne žuvį, tik apmūsojusį, gliaumėtą radijo aparato korpusą, matyt, nepernelyg giliai glūdėjusį dumble.
Šuo, suradęs perrėžtą plastikinį butelį, bando išrakti į vidų įspręstą skudurą. Aišku, tikisi ko nors kąstelėti. Kas jau kas, o labradoras nepraleis galimybės užėsti. Iškrapštęs skudurą strykčioja aplėpausis pirmyn atgal po pievą, nė vienas rytas neapsieina be jo džiaugsmingų blaškymųsi įsikandus kokį nors šlamštą. Šiaip ar taip – diena ne veltui.