Tokia tikimybė atsirastų, jei paaiškėtų, kad D. Gaižauskas, pildydamas Valstybės saugumo departamentui (VSD) teikiamą specialią anketą, kurioje parlamento narys privalo atsakyti į daugybę klausimų, nenurodė fakto, kad praeityje beveik dešimtmetį dirbo kartu su buvusiu SSRS KGB kontržvalgybos pareigūnu, buvusiu sovietų saugumo kapitonu Romualdu Kubiliumi.
Bakas: tokia informacija – viešasis interesas
Išgirdęs tokį jį D. Gaižausko biografijos faktą, buvęs Seimo NSGK pirmininkas, dabar – Mišrios grupės atstovas, parlamentaras V. Bakas sako, kad „informacija, ar vieno svarbiausių Seimo komitetų vadovas tinkamai nurodė visas aplinkybes, siekdamas gauti leidimą dirbti su slapta informacija, yra viešasis interesas, ir visuomenė jį turi teisę žinoti“.
Šiuo metu VRM pensininkas, buvęs Kalvarijos policijos komisariato viršininkas R. Kubilius „Delfi“ ne tik patvirtino dirbęs su D. Gaižausku, bet ir patikino, kad pastarajam „neabejotinai buvo žinomas faktas, kad aš esu praeityje dirbęs KGB“.
„Man keista, jeigu jis to nebūtų nurodęs. Niekada neslėpiau savo biografijos, esu praėjęs liustracijos procesą, dirbau atkurtos Lietuvos muitinėje, vadovaujantį darbą policijoje. Pats, kiek prisimenu iš savo darbo laikų, po 2007-ais metais priimto Liustracijos įstatymo, praėjęs ilgą teismų procesą ir įrodęs savo lojalumą Lietuvos valstybei, pats esu pildęs informaciją apie savo buvusį darbą SSRS KGB. Tokia informacija buvo privaloma nurodyti“, – „Delfi“ sakė pats R. Kubilius.
Nemano, kad reikalinga nurodyti
Tačiau jis skeptiškai vertino, ar D. Gaižauskui reikėtų nurodyti Valstybės saugumo departamentui faktą, kad jo buvęs ilgametis tarnybos vadovas kažkada yra dirbęs KGB.
Buvęs vidaus reikalų sistemos pareigūnas R. Kubilius neslėpė, kad su D. Gaižausku bendravo ir po to, kai šis buvo išrinktas į Seimą 2016-aisiais, tačiau esą „nelabai kas iš to išėjo“.
„Remiantis jūsų logika, tai jei Gaižauskui reikėtų nurodyti, kad aš, būdamas jo viršininku Kalvarijos policijoje, iki to laiko kažkada esu dirbęs sovietų saugume, tai tada jam reikėtų nurodyti ir tai, kad jį mokė sovietiniai mokytojai arba kad jis pats gimė „prie ruso“, – kodėl toks Seimo NSGK pirmininko biografijos faktas neprivalo būti svarbus svarstant, ar suteikti leidimą dirbti su slapta informacija, sakė R. Kubilius.
Pasak pašnekovo, „situacija ir pačiame VSD yra pasikeitusi nuo tų laikų, kai departamentui vadovavo Jurgelis ar Laurinkus (buvę VSD vadovai Jurgis Jurgelis ir Mečislovas Laurinkus – aut. past.)“.
„Dabar jau kurį laiką saugumui Lietuvoje vadovauja kariškiai, manau, kad saugumo struktūros modelis panašėja į JAV, ir daugelį anksčiau buvusių reglamentavimų keičiama, atsižvelgiant į naujus geopolitinius iššūkius ir aktualijas“, – sakė R. Kubilius.
Tuo tarpu pats D. Gaižauskas į klausimą, ar VSD nurodęs šį faktą, DELFI neatsakė, sakydamas, kad „buvusi Kubiliaus veikla su mano darbu parlamente nėra niekaip nesusijusi“.
Net ir keletą kartų perklausus, politikas teigė nesuprantantis, ką jo buvusi tarnyba Lietuvos policijoje turi bendro su darbu Seime, ir kodėl „kažkam rūpėtų tokia tolima praeitis“, juolab, anot paties D. Gaižausko, kad „pats Kubilius yra prisipažinęs ir gavęs leidimą dirbti jau policijoje“.
Tačiau net ir „visuotinai žinoma informacija“, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatomis, privalo būti atitinkamai įforminama tais atvejais, kai asmuo kreipiasi dėl leidimo dirbti su slapta informacija.
Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad minėtame klausimyne, kuriame prelegento pateikiamą informaciją vertina ir tikrina VSD, yra netgi atskiras klausimas, liečiantis santykius su asmenimis, praeityje dirbusiais ar bendradarbiavusiais su Sovietų sąjungos ar kitų valstybių slaptosiomis tarnybomis ir/ar žvalgybos institucijomis.
„Taip, yra atskiras klausimas, kuriame nevienareikšmiai klausiama apie tokių ryšių buvimą/nebuvimą“, – „Delfi“ sakė parlamentaras.
Neatskleidė pirmininko teiktų duomenų
Ar D. Gaižauskas šią aplinkybę nurodė, teikdamas anketą leidimui gauti, neatsakė ir VSD.
Jo atstovė Aurelija Katkuvienė teigė, kad tokio pobūdžio informacija nėra vieša, o departamentas, atsakydamas į Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio raštą dėl leidimo D. Gaižauskui dirbti su slapta informacija, rekomendavo tokį leidimą suteikti.
Pats Seimo Pirmininkas per savo biuro atstovus neatsakė, ar jam toks D. Gaižausko biografijos faktas yra (buvo) žinomas, taip pat ir to, ar ši informacija buvo nurodyta parlamentaro pildytoje klausimų anketoje.
„Pagal Seimo Statuto 44 straipsnio 7 dalį, „NSGK nariais gali būti Seimo nariai, turintys leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“. D. Gaižauskas, kaip ir kiti NSGK nariai, užpildė klausimyną, VSD atliko patikrinimą ir rekomendavo išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. D. Gaižauskas yra NSGK narys nuo Seimo kadencijos pradžios. Anketoje pateiktus duomenis tikrina VSD“, – rašoma V. Pranckiečio biuro atsiųstame atsakyme.
Paaiškėjo per tyrimus parlamente ir VSD
Informacija, kad iki pasukant į politiką, D. Gaižauskas ilgą laiką Lietuvos policijoje dirbo su buvusiu sovietų KGB kadriniu karininku ir galimai tai nuslėpė pildydamas klausimyną gauti leidimui dirbti su slapta informacija, „Delfi“ pasiekė, kai Seime piką pasiekė valdančiajai koalicijai priklausančios Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovės Irinos Rozovos veiklos tyrimas.
D. Gaižauskas vadovavo parlamentinės tyrimo komisijos veiklai, kuri tyrė I. Rozovos nuslėptus ryšius su Rusijos Federacijos žvalgybos pareigūnais, dirbančiais po diplomatine priedanga Lietuvos Respublikoje.
Pernai metų rugsėjį Seimas nutarimu įpareigojo NSGK atlikti parlamentinį tyrimą, kurio metu išsiaiškinti ne tik Rusijos įtakas Seimo narei I. Rozovai, bet ir tai, ar Seime tinkamai buvo reaguojama į VSD teikiamą įslaptintą informaciją apie galimas grėsmes nacionaliniam saugumui, taip pat, ar tokia pateikta informacija nebuvo manipuliuojama politiniais tikslais, siekiant paveikti politinius procesus šalyje.
„Delfi“ primena, kad informacija apie I. Rozovos ryšius išlindo po to, kai 2019-aisiais Seime buvo formuojama nauja valdančioji koalicija ir du iš ministrų postų buvo skirti prie valdančiųjų „valstiečių“ ir socialdarbiečių prisijungusiai „lenkų“ frakcijai, kuriai priklauso ir I. Rozova.
Lygiagrečiai su NSGK vykdytu parlamentiniu tyrimu, paaiškėjo ir kitas skandalas dėl galimo manipuliavimo įslaptinta informacija.
Šių metų pavasarį paaiškėjo, kad į tuometinį NSGK pirmininką V. Baką 2019-ais metais kreipėsi aukštas VSD pareigūnas, kuris informavo apie galimai žodiniu pavedimu renkamą informaciją apie tuometinio pretendento į kandidatus Prezidento rinkimuose Gitano Nausėdos aplinką ir būsimos komandos narius.
D. Gaižauskas V. Baką kaltino, kad į viešumą nutekėjus informacijai, buvo atskleista informaciją pranešusio VSD darbuotojo tapatybė. Tačiau viešai niekur jokia pavardė paminėta nebuvo.
D. Gaižauskas V. Baką taip pat kaltino nuslėpus pranešėjo informaciją nuo komiteto narių, ir siekia, kad to pagrindu iš buvusio NSGK pirmininko būtų atimta teisė dirbti su slapta informacija.
D. Gaižausko vadovaujamas NSGK jau kreipėsi į Seimo Pirmininką V. Pranckietį, tačiau pastarasis teigė neskubėsiantis kreiptis dėl rekomendacijos į VSD ir lauksiąs tyrimo išvadų dėl vykdomo tyrimo, ar paviešinus V. Bakui teiktą VSD darbuotojo informaciją žiniasklaidoje, nebuvo atskleista valstybės paslaptį sudaranti informacija.
„Delfi“ komentaro į Seimo Pirmininko biurą dėl to, ar D. Gaižauskas savo anketoje nurodė buvusį KGB karininką R. Kubilių, kreipėsi tuomet, kai dar nebuvo baigtas tyrimas dėl I. Rozovos, ir D. Gaižausko vadovaujamas NSGK vienu iš klausimų sprendė paties V. Pranckiečio vaidmenį informacijos apie I. Rozovą nuslėpime.
Seimas prieš porą savaičių atmetė NSGK prašymą pratęsti terminą tyrimui atlikti, ir daugiau nei pusmečio parlamentinio tyrimo rezultatai taip ir nebuvo susisteminti į išvadą ir pateikti balsavimui Seime. Balsų pritrūko, kai opozicija nesutiko su D. Gaižausko formuluota tyrimo kryptimi – pripažinti komiteto opozicijos atstovus ir V. Baką kaltais galimai manipuliavus įslaptinta informacija.
Praėjusią savaitę Seimas taip pat atmetė ir apkaltos proceso pradėjimą Seimo narei I. Rozovai dėl priesaikos sulaužymo. Apkaltai duomenų esą buvo surinkta pakankamai būtent parlamentinio tyrimo metu NSGK, teigė tokį tyrimą inicijavę konservatoriai.
Su buvusiu KGB darbuotoju dirbo ilgiau nei dešimtmetį
Kaip nurodoma oficialioje Seimo nario D. Gaižausko biografijoje, nuo 1996-ų metų Lietuvos policijoje darbą pradėjęs pareigūnas 1998-ais metais pradėjo dirbti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Marijampolės zonos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos Nusikalstamų susivienijimų kontrolės poskyrio inspektoriumi.
Būtent šiam skyriui vadovavo buvęs Lietuvos TSR Marijampolės KGB valdybos kapitonas R. Kubilius. Pastarojo biografijoje – dvylikos metų stažas KGB, tarp kurių – dvejos studijos tuometinėje Maskvos aukštojoje KGB mokykloje bei karjera nuo leitenanto iki kapitono Kapsuko rajono (vėliau – Marijampolės) KGB valdyboje.
KGB kapitono laipsnis R. Kubilius suteiktas jau po Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo, 1990-ų metų liepos 4-ą dieną.
Į rezervą iš aktyvios tarnybos KGB Marijampolės valdyboje R. Kubilius išleistas tik 1991-ų metų balandžio 26-ąją, kai Lietuva jau skaičiavo antrus atkurtos Nepriklausomybės metus.
R. Kubiliaus tarnybą KGB lydėjo padėkos ir apdovanojimai už nepriekaištingą tarnybą. Paskutinysis apdovanojimas – 1988-aisiais, už nepriekaištingą 10-ies metų tarnybą.
Informacija apie tai yra Lietuvos ypatingajame archyve ir „Delfi“ šiuos dokumentus matė.
Paklaustas, kaip iš sovietų saugumo atsidūrė atkurtos Lietuvos vidaus reikalų sistemoje, R. Kubilius „Delfi“ neslėpė, kad į darbą tuomet kuriamoje Lietuvos muitinėje buvo pakviestas buvusių kolegų iš sovietų vidaus reikalų sistemos, perėjusių dirbti Lietuvos pusėn.
Vyras keletą metų dirbo tuometiniame Lazdijų pasienio poste, pasak jo paties – „kontrabandos užkardyme“.
Pašnekovas teigė „pats praėjęs visą teismų liustraciją“, po kurios jam buvo leista kilti karjeros laiptais jau Lietuvos vidaus reikalų sistemoje.
„Mane pasikvietė tuometinis ministras Petras Valiukas – iš pradžių dirbau policijos operatyviniu darbuotoju, vėliau paskyrė įkurti Marijampolėje Organizuotų nusikaltimų tyrimo padalinį, jam vadovavau“, - karjerą ir pažintį su D. Gaižausku prisiminė pats R. Kubilius.
Jis neslėpė, kad kai 2001-aisiais jam buvo pasiūlytos Kalvarijos policijos komisariato viršininko pareigos, savo pavaduotoju jis pasikvietė kartu su juo Marijampolėje dirbusį D. Gaižauską.
Vyrai kartu viename kabinete, naujai įkurtame Kalvarijos policijos komisariate, pradirbo iki 2011-ųjų, kai R. Kubilius išėjo į pensiją, užleisdamas viršininko kėdę D. Gaižauskui.
„Jis buvo kovotojas, man patiko, kad jis dirbo su ugnele, gerai dirbo“, – negailėjo gražių žodžių ir po daugelio metų buvusiam pavaldiniui D. Gaižauskui R. Kubilius.