Besiilsintiems miesto kapinėse net nereikia laukti paskutinio teismo dienos, jie jau dabar gali pajusti ką reiškia plaukti į mirusiųjų pasaulį – Hadą. Galėtume džiaugtis- esame tikri europiečiai ir priimame bei gerbiame visas religijas. Deja, skęstančios kapinės – tai ne Siksto upė. Jos neturi nei valties, nei valtininko Charono, tad mirusiems belieka gulėti apsemtiems vandens ir laukti, o juos lankantiems gyviesiems – nepamiršti pasiimti botų.
Bandė taupyti, bet neišėjo
Kasmet pavasarį kelis senosios Ginkūnų kapinės kvartalus užsemia paviršinis vanduo. Dalis kapaviečių ima panašėti į vandens telkinį. Kasmet atliekami nusausinimo darbai primena Sizifo pastangas – turėdavo tik vienkartinės naudos. Pastaraisiais metais jų prireikė žymiai daugiau, nes kapavietės tvino beveik kapinių centre.
Paviršiniai vandenys nukreipti į šalia esančius griovius. Tiesti laidams nuo pastotės iki siurblio išleista apie 18 tūkstančių litų. Skaičiuojama, kad vien per pastaruosius porą metų laikini nusausinimo darbai atsiėjo keliasdešimt tūkstančių litų. Savivaldybė žaidė va bank, motyvuodama pastangomis taupyti. Esą pakeisti melioracijos sistemą Ginkūnų kapinėse yra per brangu. Ir šiandien kapinėse tebeburzgia vandens siurblys, bet jo vieno dažnai būna per mažai. Beje, nors niekaip nerandama pinigų sutvarkyti naudojamoms kapinėms, nebenaudojamai miesto centre esančiai amžinojo poilsio vietai tvarkyti lėšų, atrodo, bus rasta.
„Transportininkui“ primestos kapinės
Kalbama, kad artimiausiu metu, patvinusias artimųjų kapavietes tvarkiusiems žmonėms nebereikės guminių batų ir kibirų vandeniui semti, o artimieji žvakes galės uždegti ant visų kapaviečių. Ginkūnų kapinių drenažo projekto parengimui ir darbams yra numatyta 200 tūkst. litų. Suplanuota darbus pirkti kartu su projektavimu. Neatmestina, kad darbų vertė gali išaugti. Bet drenažo sistema jau galėjo būti įrengta, o lėšų taškymo nuolatiniams vienkartiniams nusausinimams išvengta.
„Jei būtų mano valia, Ginkūnų kapinių drenažo sistema būtų jau seniai įrengta“, – sako Šiaulių miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus vyr. specialistas Tomas Petreikis. Jis teigia šią idėją seniai išsakęs, tik tuomet niekas nesiklausė.
Jeigu Savivaldybės vadovas būtų labai ambicingas žmogus ir ieškotų atsakingų dėl Ginkūnų kapinių bėdų, neįstengtų nubausti nė vieno savo pavaldinio. Iki šiol nė vieno Savivaldybės darbuotojo pareigybinėse funkcijose nenumatytas užlietų kapinių gelbėjimas. Transporto sistemą mieste kuruojančiam buvusiam mero patarėjui T. Petreikiui taip pat to nepriklausytų daryti. Ne jis vienas toks. Dar viena traktorius registruojanti specialistė kuruoja ne tik žemės ūkio techniką, bet yra atsakinga ir už saugų eismą mieste ir už žemės ūkio paskirties žemės melioraciją. Kadangi kapinėse žemės ūkio šakos nekultivuojamos, už jų skendimą atsakingų asmenų nėra. Lygiai taip pat savivaldybėje nebūtų atsakingų ir už potvynį mieste, jei tarkime, bulvaras grasintų tapti Venecija. Gali būti, kad ši ekstremali situacija reikštų ne mažesnį sąmyšį už tą, kuris buvo kilęs „Akropolio“ prekybos centre, kai „išminuojant“ bombą, čia suplūdo nemenka dalis savivaldybės. Kai kurie gebėjo anksčiau atvykti net už Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovus ir „Aro“ išminuotojus. Keisčiausia, kad Bendrasis pagalbos centras čia nė nekvietė Ekstremalių situacijų valdymo komisijos.
Gali būti, kad Savivaldybės darbuotojai turi rimtesnių ir svarbesnių darbų. Net pačioje savivaldybėje jau juokaujama, kad uoliuosius ir „dinderių mušėjus“ atskirsi iš besilankančių grožio specialisčių. Pastaruoju metu savo grožiu darbo metu itin susirūpino Savivaldybės „vieno langelio“ darbuotojos. Grožio specialistės pas jas atvykst, net į darbo vietą. Kas ginčytųsi, kad dirbant Savivaldybėje nedera patraukliai atrodyti?
Kapinių priežiūros gvardija
Kitos didžiosios savivaldybės turi ne tik kapinių priežiūros poskyrius, bet ir jų priežiūros tarnybas. Vienas iš pavyzdžių – Klaipėda. Abejotina, ar kas Klaipėdos valdininkus ryžtųsi apšaukti išlaidautojais. Miestas, kuris pagal Aplinkos apsaugos ministerijos ilgai rengtą potvynių rizikos žemėlapį yra pavojaus zonoje, Ginkūnų kapinėms prilygstančių bėdų neturi.
„Būna, kad užlieja, bet tai tik pavieniai atvejai. Situacija valdoma ir suvaldoma. Viską sprendžiame klasikiniu būdu – įrengiami vandens surinkimo šulinėliai, kurie nukreipiami į lietaus nuotekų tinklą“, – sako Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda. Anot jo, toks kapinių sausinimo būdas per metus atsieina apie 10 tūkst. Lt. T. Petreikis sako, kad kolegos minėta „klasika“ Ginkūnų kapinėse nepasiteisino.
Iš kapines sausinusių vandens tiekėjų atsakymų aiškėja, kad vandens surinkimo šulinėliams stinga šeimininko dėmesio. „Paviršinių tinklų atkarpoje paviršinis vanduo lėtai nuteka, nes lietaus surinkimo šulinys yra be išbetonuoto dugno, nusėdęs ir tuo pačiu užlaužęs (užgniaužęs) paviršinių nuotekų vamzdį“, – teigia UAB „Šiaulių vandenys“ ryšių su visuomene atstovė Džiuljeta Martinaitienė.
Reikėjo plano
Skirtingai nei kitose savivaldybėse, Ginkūnų kapinės buvo sausinamos be projektų, o tokius sprendimus priiminėjo ne šios srities specialistai. Sklypų sausinimo darbus ir drenažą atliekančios įmonės inžinierius sako, kad skęstančiai žemei gelbėti pirmiausia reikia paviršinių nuotėkų infrastruktūros specialiojo plano.
„Reikia ištirti drėgmės pertekliaus priežastis. Juk drėgmės perteklius atsiranda ne tik iš kritulių, paviršinio ar požeminio vandens pritekėjimo, bet ir vandens nutekėjimo į gruntą iš netvarkingų vamzdynų. Pasitaiko atvejų, kai dėl ypatingų vandens režimo sąlygų, be tiesioginio ir apsauginio sausinimo, dažnai reikia ir papildomų hidroizoliacinių priemonių. Savivaldybė lietaus nuotekų problemą bando suvaldyti tik dabar – šiuo metu vyksta pirkimas dėl minėto specialiojo plano paviršiniams vandenims suvaldyti.
Duobkasiai skęsta duobėse
Ilgus metus dėl tvarkos kapinėse besikaunanti socialdemokratė Tarybos narė Nijolė Budrytė paskutinėmis savaitėmis dažnai sulaukia prašymų padėti ne tik iš kapines prižiūrinčių specialistų, bet ir iš pačių gyventojų.
„Pirmadienį žmonės negalėjo net artimųjų palaikų atvežti“, – mini N. Budrytė. Jos žiniomis, į kapines siurbti vandens vėl vyko bendrovės „Šiaulių vandenys“ atstovai, nors paskutinį kartą vanduo buvo nusiurbtas praėjusį penktadienį.
Tikėdamasi didesnio dėmesio Ginkūnų kapinėms, N. Budrytė į jas atsivežė ir miesto merą Justiną Sartauską. Jis savo akimis galėjo išvysti, kokiomis sąlygomis Ginkūnuose dirba duobkasiai.
„Duobkasiai nespėja duobės iškasti, kai ji jau prisipildo vandens. Aš sakiau, gal tiesiai į Talkšos ežerą laidokim. Dar vienas kapines turėsim, nes jau skirtumo nebėra“, – mano N. Budrytė. Jos nuomone, Ginkūnų kapinėms būtinos didesnės lėšos.
„Kitiems projektams lėšų visada atsiranda. Jei nėra – imamos paskolos. Juk Daušiškėms pirkti milijonus galėjome skirti, o Ginkūnų kapinių kažkodėl sutvarkyti negalime. Niekiname žmonių palaikus“, – sako N. Budrytė. Jai nesyk teko bendrauti dėl kapinių su hidroprojektuotojais. Jie mano, kad Ginkūnų kapines nuo vandens galėtų apsaugoti tik giluminis drenažas. „Kitu atveju kapinėse pasileis fontanai“, – hidroprojektuotojus cituoja Tarybos narė. Ji teigia nepasiduosianti bandymams ją nutildyti.
Nors po miesto mero apsilankymo kapinėse situacija nepasikeitė, jis tvirtina, kad Ginkūnų kapinės jam rūpi. „200 tūkstančių litų – tik avansas darbams apmokėti. Kapinėms turi būti skirta daugiau“, – mano miesto meras, bet nesutinka su N. Budryte, kad kapinėms sausinti reikia giluminio drenažo. J. Sartausko nuomone, paviršinis drenažas būtų veiksmingesnis.
Žmonių dviem aukštais nelaidos
Ginkūnų kapines kamuoja ne tik ši , bet ir dar viena, rimtesnė bėda – jų perpildymas, dėl ko už milijonus litų buvo perkama žemė Daušiškėse. Brangiai žemę pardavusiai buvusio mero žmonos giminei vargiai kas galėtų pavydėti – buvusiame banke „Snoras“ laikyti pinigai įšaldyti.
T. Petreikis ramina, kad kol Daušiškėse bus atidarytos kapinės, žmonių dviem aukštais Ginkūnų kapinėse niekas nelaidos. „Ir asfalto negremšime, ir net takų neardysime. Sėkmingai išnaudosime žaliuosius plotus“, – žada T. Petreikis. Šiuo metu yra beveik pusantro šimto dviviečių kapaviečių ir 130 vienviečių. Dalis kapaviečių „suorganizuota“ jas paskelbus neprižiūrimomis. „Bet taip nesprendžiamos problemos“, – sako T. Petreikis. Jo skaičiavimais, artimųjų palaikų laidojimas netaps galvos skausmu maždaug iki 2016 metų. Jeigu taip nutiktų, kad pirkimo procedūros dėl naujųjų kapinių užsitęstų, kas neretai nutinka, numatoma kapines plėsti į tą pusę, kur nekils patvinstančių paviršinių vandenų grėsmė. Šios papildomos vietos pakaktų dar pusantrų metų.
Skęstančioms Ginkūnų kapinėms gelbėti buvo metamas nepigiai kainuojantis šiaudas, o reikėjo viso gelbėjimosi rato.
Šiaulių miesto savivaldybėje oficialiai nėra atsakingų asmenų nei už skęstančias kapines, nei už potvynį mieste. Kol vieni, kuruodami miesto transportą, gelbėja kapines, kituose kabinetuose darbo metu valdininkės mėgaujasi grožio procedūromis.