Kaip pranešė prezidentūra, iš G. Nausėdos atstovo spaudai pareigų traukiasi Antanas Bubnelis, taip pat – prezidentūros kanclerė Algė Budrytė, vadovavusi G. Nausėdos štabui prezidento rinkimų metu. Pokyčių yra ir daugiau. Apie tai galite skaityti čia.
Politologai: pokyčiai natūralūs ir laiku
Kaip atkreipė dėmesį Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, darbas prezidentūroje yra įtemptas ir intensyvus.
„Ta dinamika reikalauja atiduoti visas jėgas, dalis žmonių tikrai sunkiai pergyvena tokį laikotarpį ir jiems tie du metai ko gero buvo labai sunkūs. Todėl aš suprantu kai kuriuos išeinančius arba keičiančius darbo profilį vien tik todėl, kad išseko – taip gali būti“, – pažymėjo politologas.
Pasak jo, darbuotojų išėjimo iš G. Nausėdos komandos priežasčių gali būti ir daugiau.
„Gali būti, kad jie eidami dirbti, vadovavosi gana stereotipiniu požiūriu į tai, ką jie dirbs ir pamatę tą darbų srautą bei užimtumą laike, kuomet praktiškai visada esi užimtas, nes visada reikia kažką daryti, akivaizdu, kad tokiu būdu tiesiog keičiasi supratimas apie darbo pobūdį ir žmonės atranda kitas darbo vietas“, – sakė L. Bielinis.
Jis taip pat išskyrė ir pačio šalies vadovo apsisprendimą.
„Gali būti ir trečias natūralus atvejis, kai pats prezidentas gali nebūti patenkintas iki galo vykdomais darbais ir ieško žmonių, kurie galėtų vienaip ar kitaip aktyvinti kažkokią sritį“, – atkreipė dėmesį profesorius.
Jam antrino ir VDU politologas Bernaras Ivanovas.
„Aš tiek laiko esu iš tų, kurie sakė, kad baisiausia, kas buvo prezidentūroje, tai komunikacija ir kad ten bendrai viską reikia keisti iš pagrindų. (…) Pokyčiai reiškia, kad situacija keičiasi ir matyt ponas prezidentas ieškos kompetentingesnių žmonių, galinčių jam patarti truputį adekvačiau“, – svarstė jis.
Pasak B. Ivanovo, prezidento komandos komunikacijoje buvo problemų.
„Aš sveikinu prezidento norą atnaujinti atnaujinimo reikalaujančią komandą ir bendrai veiklų kryptį. Viskas, manau, turėtų būti tik į gerą, dar įvertinant labai sudėtingą konfrontaciją dėl Europos Vadovų Tarybos, dėl vakcinacijos“, – teigė VDU politologas.
Komandos komunikacinės bėdos, anot jo, galėjo vėliau G. Nausėdai trukdyti ir siekiant antros kadencijos prezidento poste.
„Seniai reikėjo. Jeigu taip toliau, tai antros kadencijos turbūt nepavyktų rimtai siekti, nes komunikacija buvo tikrai labai liūdna. Ypač matėsi ne prezidento, o komandos spragos“, – pridūrė B. Ivanovas.
Malinauskas: tiek žmonių per dvejus metus nesikeistų, jei viskas būtų gerai
Savo ruožtu ekspremjero S. Skvernelio buvęs patarėjas S. Malinauskas priminė, kad didelių pokyčių prezidento komandoje buvo ir anksčiau – praėjus metams nuo G. Nausėdos prezidentavimo, pasitraukė jo Komunikacijos grupės vadovas Aistis Zabarauskas bei kiti du vyriausieji patarėjai – Vytautas Jonas Žukas ir Sonata Šulcė.
„Jau antrą kartą keičiasi komunikacijos vadovai, dabar bus trečia vadovė. Prieš tai buvo Aistis, po to Ridas Jasilionis, dabar Raminta Stanaitytė-Česnulienė. Šioje vietoje akivaizdžiai, kad ir kaip vertintum situaciją, bet tai rodo labai rimtas komunikacijos problemas, nes niekada jokioje įmonėje, politinėje organizacijoje per du metus nesikeis trys vadovai, jei viskas būtų labai gerai“, – akcentavo S. Malinauskas.
Pasak jo, prezidentas įsivaizduoja, kad komunikacines problemas padės išspręsti pokyčiai komandoje.
„Greičiausiai, kad taip ne tik neatsitiks, bet ir neš dar daugiau problemų, vien dėl to, kad dažnai besikeičiantiems žmonėms, kurie yra atsakingi už komunikaciją, yra aiškiai pasiųsta žinutė, kad jie gali būti tik laikinai, nebūtinai į jų nuomonę labai stipriai įsiklausoma“, – pažymėjo buvęs S. Skvernelio patarėjas.
S. Malinausko teigimu, G. Nausėda, nepaisant savo patarėjų pozicijos, dažnai pasisako itin aštriai ir nevengia griežtos retorikos, o kartais būna priešingai – šalies vadovas kai kuriais klausimas būna per pasyvus.
„Visi komunikacijos patarėjai buvo labai patyrę. Aistis buvo labai patyręs, vienoje komunikacijos agentūroje buvo partneris, puikiai išmanė politinę komunikaciją. Ridas irgi yra buvęs ir premjero patarėju savo laiku, ir žurnalistu. Dabar irgi ateina patyręs žmogus. Jei dabar prezidentui nepasiseks išsispręsti komunikacijos problemų, tai turbūt bus aišku, jog ne patarėjuose esmė“, – teigė jis.
Anot S. Malinausko, prezidentūra turėtų gerinti santykius su žiniasklaida bei vengti radikalios retorikos.
„Geriausias patarimas prezidento patarėjui būtų iš esmės persižiūrėti savo santykius su žiniasklaida, vengti tokių formuluočių, kad žmonės gali kalbėti nebaudžiami arba inkvizicija, egzekucija ir panašiai – tai nepadeda“, – pažymėjo buvęs S. Skvernelio patarėjas.
Įžvelgia panašumų Skvernelio ir Nausėdos komunikacijoje
Kalbėdamas apie G. Nausėdos komunikaciją, S. Malinauskas prisiminė ir savo patirtį dirbant su S. Skverneliu. Pastarasis, kaip pažymėjo S. Malinauskas, taip pat nevengė aštrios retorikos, kurią patarėjams perlaužti nebuvo taip paprasta.
„Tų aštrių (S. Skvernelio – aut.p.) pasisakymų buvo pakankamai daug, bet turbūt paradoksaliausia – aš prisimenu rinkimų kampaniją, (…) kai G. Nausėda save pozicionavo kaip priešybę tokiai S. Skvernelio komunikacijai. Jis sakė, kad reikia visiems susėsti prie bendro stalo, jis bus taikantis ir ieškantis kompromisų, o akivaizdu, kad jis labai stipriai kartoja S. Skvernelio komunikaciją savo labai aštriais pasisakymais. Galbūt kai kuriais atvejais, kai jis yra susierzinęs, klausimais, susijusiais su jo paties ar žmonos vertinimu“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Jis neslėpė turintis abejonių, ar naujiems komandos nariams pavyks sušvelninti aštrius G. Nausėdos pasisakymus įvairiose situacijose.
„Durų užtrenkimas žurnalistams ar aštrūs pasisakymai apie inkvizicijas ir egzekucijas tikrai nėra patarėjų į lūpas įdėtos frazės. Akivaizdu, kad prezidentas šioje vietoje ir toliau taip darys, nes tai yra sunkiai valdomi asmeniniai dalykai. Jei tu turi tokią poziciją, charakterį, tu jo nepakeisi. Todėl aš manau, kad komandai teks prisiderinti“, – sakė S. Malinauskas.
Juo labiau, kaip pastebėjo jis, kai, praėjus daliai kadencijos, išryškėjo paties prezidento asmeninės pozicijos.
„Kalbant apie komunikaciją, aš labai abejoju, ar ją pavyks stipriai švelninti. Juo labiau, galiu pasakyti iš patirties, kad tai yra daugiau kamuolys, kuris rieda nuo kalno, atsiranda didelė inercija. Artėjant į vidurį kadencijos, prezidento charakteris, jo pažiūros, bendravimo būdas daugiau ar mažiau tapo aiškus“, – kalbėjo S. Malinauskas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad nauji komandos nariai, turintis didelę svarbą tarpinstitucinėje komunikacijoje, dabar galės gerinti santykius su nauja valdžia.
„Vienintelis dalykas – manau, kad tie patarėjai, kurie labiau yra „už kadro“, ypač kalbant apie prezidentūros kanclerę, galbūt dabar turės naują pasitikėjimo kreditą iš naujo bendrauti su Vyriausybe ir Seimu“, – pridūrė S. Malinauskas.
