„Bet per vieną akimirką viską praradau“, – šiandien prisipažįsta prie Klaipėdos gyvenusi, bet ne iš gero gyvenimo į Didžiąją Britaniją su nepilnamečiais vaikais emigravusi Viktorija – palikti gimtinę ji ryžosi po tragiškos sutuoktinio žūties avarijoje, kai iš savo gaunamo atlyginimo nebeišgalėjo dengti įmokų bankui už paimtą būsto paskolą.
Ši jauna moteris, kaip ir dar keletas emigrantų, nieko neįtardami pateko į net penkiolika kartų teisto nusikaltėlio iš anksto paspęstus spąstus – Pravieniškėse esančioje Laisvės atėmimo vietų ligoninėje tuo metu kalėjęs Andrius Raziūnas (gim. 1985 m.), neoficialiai vadovavęs Kaune įsikūrusiai teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovei „Turtuvos grupė“, pažadėjo Viktorijai sutvarkyti visus jos nekilnojamojo turto reikalus. Tačiau ši ne tik įklimpo į dar didesnes skolas, bet ir prarado visą nekilnojamąjį turtą. Jo vertė – beveik 140 tūkstančių eurų.
Teisininku, o kartais – ir advokatu Eimantu apsimetinėjusiam Pravieniškių „auklėtiniui“ A. Raziūniui emigrantai buvo gardus kąsnis: jie ne tik aklai tikėjo jo sukurtomis istorijomis, bet ir be jokių ginčų sutikdavo mokėti pinigus už tariamai atliktą darbą.
Iš patiklių žmonių milžinišką pelną susikrovęs A. Raziūnas, tik dokumetuose „Turtuvos grupei“ vadovavusi jo žmona Agnė Raziūnė (gim. 1981 m.) ir jų aferose itin svarbų turtingos verslininkės vaidmenį suvaidinusi šiaulietė pensininkė Antanina Stafeckienė (gim. 1932 m.) šiuo metu teisiami dėl sukčiavimo – jų bylą nagrinėja Kauno apygardos teismas. A. Raziūnui inkriminuojamas ir buvusios medikės iš Vilniaus nužudymas.
Skandalingai išgarsėjusi „Turtuvos grupė“ ir toliau vykdo savo veiklą – internete viešai skelbia, kad sėkmingai išieško skolas, toliau bendradarbiauja su įvairiomis teisėsaugos ir valstybės institucijomis, ir net džiaugiasi, kad kas dieną atsiranda vis daugiau klientų.
Tuo metu reikalų su šia bendrove turėję žmonės siūlo ją kuo toliau apeiti ir prisipažįsta, kad net prakeikė tą dieną, kai į „Turtuvos grupę“ nuskubėjo ieškoti pagalbos – daugiau apie tai skaitykite pirmoje, antroje ir trečioje Delfi straipsnių ciklo „Skolų valdovo užburti“ dalyse.
Po vyro žūties – skolų našta
Beveik prieš penkerius metus į Jungtinę Karalystę emigravusi Klaipėdos rajono gyventoja Viktorija Galdikienė buvo viena iš tų, kuri po susidūrimo su „Turtuvos grupe“ patyrė didžiausią žalą. Kreiptis į tuo metu itin gausiai besireklamavusią bendrovę pasiūlė jos motina, perskaičiusi skelbimą laikraštyje „Savaitė“.
Našlei tuo metu buvo labai reikalinga kvalifikuota teisininkų pagalba – ką tik per avariją Didžiojoje Britanijoje buvo žuvęs jos sutuoktinis, iš kurio uždirbamų pinigų šeima dengdavo būsto paskolą.
Moters teigimu, po vyro žūties ji su savo vaikais paveldėjo Klaipėdos rajone esančius žemės sklypus. Jie, kaip manė Viktorija, galėjo tapti šeimos išsigelbėjimu.
„Mano mama laikraštyje rado „Turtuvos grupės“ skelbimą, kuriame buvo rašoma apie teikiamas konsultacijas dėl nekilnojamojo turto ir paskolų, todėl nutariau paskambinti – aš juk nežinojau kaip tvarkytis su paveldėtu nekilnojamuoju turtu, nenorėjau, kad iš varžytinių būtų parduotas bankui vyro tėvų užstatytas butas, – sakė Viktorija. – Kai paskambinau, su manimi kalbėjosi vyras, kuris pasakė, kad puikiai supranta mano situaciją ir galės pagelbėti. Aišku, man tai iš karto pasirodė keista, – nejaugi viskas taip paprasta, net paklausiau. O jis patikino, jeigu aš noriu išsaugoti uošvių butą ir grąžinti paskolą, tai jis apsiims tvarkyti visus teisinius reikalus.“
Viktorija neturėjo galimybių nuolat būti Lietuvoje, todėl kartu su motina nuvyko pas notarą ir jai suteikė įgaliojimą, kuriuo pavedė tvarkyti visus dukros teisinius ir neteisinius reikalus, o į „Turtuvos grupės“ biurą Kaune išsiuntė dokumentus, susijusius su žemės sklypais ir banko paskola.
„Nuo tada visus reikalus su šia bendrove tvarkė mano mama – ji pasakodavo, kad bendrauja su teisininku Eimantu, kuris nuolat paskambina ir informuoja, ką jau padarė ir ką ketina dar daryti“, – sakė ji.
Turėsi žemes padovanoti
Pasak Viktorijos, po kiek laiko motina pranešė, jog atsirado moteris, kuri nori įsigyti žemės sklypus ir gyvenamąjį namą, internete matė nuotraukas – esą jai labai patiko ir nori nupirkti savo sūnui.
„Eimantas pabrėžė, kad pirkėja – labai perspektyvi verslininkė“, – sakė moteris.
2016 m. vasario pradžioje Viktorija vėl sulaukė motinos skambučio – ji pasakė, kad reikia atvykti į Lietuvą pasirašyti dokumentų. Moteris nedelsė – tuoj pat nusipirko skrydžiui lėktuvu bilietus.
Viktorijos teigimu, po sandorio mergina ją nuvežė į oro uostą, o pagyvenusi moteris pakeliui išlipo prie autobusų stoties.
„Po kelių mėnesių man paskambino mama ir pasakė, kad reikia pasirašyti dovanojimo dokumentus už nepilnamečius vaikus, todėl vėl atskridau į Lietuvą – mane Kauno oro uoste pasitiko ta pati mergina ir nuvežė pas tą pačią notarę, – prisiminė emigrantė. – Pakeliui dar nuvažiavome paimti tą pačią pagyvenusią moterį. O notaro biure pasirašiau dokumentus už savo nepilnamečius vaikus.“
Nekilnojamąjį turtą padovanojusi moteris laukė, kada pagaliau ateis ta diena, kai iš banko gaus pranešimą, jog jam nebėra daugiau skolinga nė cento. Nesulaukdama ji prašydavo susisiekti su teisininku Eimantu, tačiau šis vis raminndavo – esą iki šiol yra tvarkomi dokumentai, taip pat vyksta teisminiai procesai.
„Jis vis sakydavo, kad tai gali užtrukti, nereikia pergyventi, viskas bus gerai, tiesiog reikia dar palaukti“, – motinos perduotus žodžius prisiminė nukentėjusioji. Bet tos dienos Viktorija taip ir nesulaukė – 2017 m. vasarį jai paskambinusi motina pranešė, kad su ja susisiekė policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad juos „Turtuvos grupės“ atstovai apgavo.
Viskas pasikeitė po skambučio iš policijos
Tuo metu Viktorijos motina Dalia Gedvilienė sako, kad nenorėjo, jog našle likusi dukra su anūkais išvyktų gyventi į Didžiąją Britaniją, tačiau nieko negalėjo padaryti.
„Po žento tragiškos žūties buvome nuėję į SEB banką, bandėme ieškoti sprendimų, bet čia mums pasakė, kad bankas nedovanos nė vieno cento ir vis tiek reikės visą paskolą išmokėti“, – moters teigimu, į keblią situaciją patekusi dukra ieškojo būdų, kaip greičiau parduoti paveldėtus žemės sklypus ir bankui padengti didžiulę paskolą, nes priešingu atveju turtą galėjo areštuoti antstoliai, o tada jis esą greičiausiai būtų parduotas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą.
Jos teigimu, teisininkas sudarė patikimo ir kvalifikuoto teisininko įspūdį, visada kalbėdavo konkrečiai ir žadėdavo kaip įmanoma greičiau išspręsti kilusias problemas. „Jis buvo suradęs moterį, kuri perims žemės sklypus, o jos sūnus, kuris dirba užsienyje ir gerai uždirba, – įsipareigojimus bankui“, – prisiminė Viktorijos motina.
Ji mano, kad „Turtuvos grupės“ teisininku apsimetęs nusikaltėlis į savo aferas bandė įtraukti ir ją – kai dukra perdavė tvarkyti visus jai priklausančio turto reikalus, teisininkas Eimantas pasakė, kad „jau viską beveik sutvarkė, tačiau notarei reikia pamatyti žemės sklypų bylas“.
Moteris nutarė pati nuvykti į Kauną – ją autobusų stotyje pasitiko, kaip vėliau sužinojo, „Turtuvos grupės“ generalinė direktorė A. Raziūnė.
„Jai priklausančiu juodos spalvos visureigiu nuvažiavome pas notarę, ji pažiūrėjo žemės sklypų bylas ir pasakė, kad aš negaliu sudarinėti jokių sandorių, susijusių su dukros vardu registruotu nekilnojamuoju turtu“, – moters teigimu, po nesėkmės pas notarę ją iš karto nuvežė atgal į autobusų stotį, bet dokumentų taip ir neatidavė.
Vėliau elektroniniu paštu ji gavo atstovavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad ją atstovaus advokatė Snežana Raižienė dėl teismo leidimo gavimo parduoti žemės sklypus nepilnamečių vaikų vardu.
„Dukra svarstė, kad ta pagyvenusi moteris gal yra labai turtinga, nes notaro kontoroje sklaidėsi 500 Eur kupiūromis“, – prisiminė liudytoja. Jai netrukus „Turtuvos grupė“ atsiuntė sąskaitą – joje buvo nurodyta, kad reikia sumokėti 882 Eur. Tiek, kaip jai sakė teisininkas Eimantas, kainavo teismo išlaidos.
„Po to vis skambindavau Eimantui, tačiau jis sakydavo, kad dar tvarko dokumentus, o kartą jis pats paskambino ir pasakė, kad reikia 2 tūkst. Eur kyšiui – esą tokiu atveju greičiau įvyktų teismas, – policijoje pasakojo Viktorijos motina. – Pasakiau, kad neturiu ne tik pinigų, bet ir jokių pažįstamų, kurie dirbtų teisėjais.“
Moteris ir daugiau kartų skambino teisininkui Eimantui, bet šis ir toliau švaistėsi pažadais, taip pat kartais teisindavosi, jog yra labai užimtas – esą išvykęs arba teisme atstovauja kitų klientų interesams.
Užteko pagrasinti STT
Į „Turtuvos grupės“ pinkles buvo patekęs ir Šiaurės Airijoje gyvenantis skulptorius Jonas Raiskas iš Birštono. Jis į Kauno centre įsikūrusią skolų išieškojimo bendrovę kreipėsi dar 2014 m. spalį – menininkas norėjo iš vieno pažįstamo susigrąžinti daugiau kaip 1,3 tūkst. Didžiosios Britanijos svarų.
„Apie „Turtuvos grupės“ veiklą man papasakojo pažįstami – sakė, kad bendrovė gali padėti išieškoti mano paskolintus ir negrąžintus pinigus, – sakė nuo 2006 m. nuolat Š. Airijoje gyvenantis skulptorius. – Bendrovės kontaktus radau laikraštyje, paskambinęs atsiliepusiai moteriai paaiškinau visą savo situaciją. Tada ji pasakė, kad informaciją perduos advokatui, kuris su manimi susisieks. Taip ir buvo – po kelių minučių paskambino vyras, kuris prisistatė advokatu Eimantu. Jis pažadėjo išsiaiškinti visą situaciją ir paprašė pateikti dokumentus.“
Menininkas tuo metu buvo Lietuvoje, todėl svarbius dokumentus nutarė nuvežti į „Turtuvos grupės“ biurą – galvojo, kad dar akis į akį pasikalbės su advokatu Eimantu apie perspektyvas susigrąžinti paskolintus pinigus. Bet advokato biure nebuvo – darbuotojos paprašė joms palikti dokumentų originalus. Eimanto tuo metu ir negalėjo būti biure – juo apsimetinėjęs A. Raziūnas kalėjo Pravieniškėse ir visus reikalus su „Turtuvos grupės“ klientais tvarkė telefonu iš savo kameros Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
„Maždaug po poros dienų man vėl paskambino advokatas Eimantas ir pasakė, kad skolininko turto ieškos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, taip pat užsiminė, jog jį paduos Lietuvoje į teismą dėl skolos išieškojimo“, – emigranto teigimu, už darbą jis „Turtuvos grupei“ sumokėjo 871 Eur, kuriuos esą būtų atgavęs kartu su paskolintais pinigais.
Nors ir žadėjo kuo greičiau surasti skolininką ir iš jo išieškoti skolą, tačiau J. Raiskas jokių rezultatų nesulaukdavo: „Aš vis periodiškai paskambindavau, o jie man vis sakydavo, kad dirba, ieško mano pinigų.“
„Jis sakė, kad rado mano skolininko nekilnojamąjį turtą Lietuvoje, jis esą turi sklypą tarp Vilniaus ir Trakų, – prisiminė nukentėjusysis. – Ir pareiškė, kad jeigu noriu išsireikalauti skolą, turiu išpirkti tą žemės sklypą, nes, kaip pažymėjo advokatas Eimantas, skola man yra mažesnė nei žemės sklypo kaina. Advokatas Eimantas pabrėžė, kad žemės sklypas yra labai brangus. Toks pasiūlymas mane labai nustebino – sakiau, kad man svetimo nereikia, aš tenoriu atgauti savo skolą. Tada Eimantas pasakė, kad reikės primokėti 5 tūkst. 900 Eur. Paprašiau padaryti žemės sklypų kopijas, tačiau advokatas pasakė, kad šiuo metu jis jų neturi, nes yra Vilniuje teismuose, kur turi bylas.“
Skulptorius neslėpė, kad advokatas Eimantas kalbėjo dalykiškai, todėl šis pasiūlytas sandoris jam jokių įtarimų nesukėlė.
„Maždaug po poros dienų Kaune esančiame „Akropolyje“ išsikeičiau svarus į eurus ir 5,9 tūkst. Eur nuvežiau į „Turtuvos grupės“ biurą – čia pinigus perdaviau A. Raziūnei, – pasakojo J. Raiskas. – Pareikalavau duoti dokumentą, kad perdaviau tokią pinigų sumą, tačiau A. Raziūnė pasakė, jog advokatas Eimantas viską suderinęs.“
Įtakingas advokatas Eimantas visose situacijoje klientams turėjo būti lyg garantas, tačiau menininkas jo net nebuvo matęs, tik kalbėjęs telefonu, todėl paprašė su žemės sklypu susijusių dokumentų kopijos. O kai A. Raziūnė juos padavė, menininkas nustebo – žemės sklypas buvo jau ne prie Vilniaus ar Trakų, o Kėdainių rajone, be to, jo savininku buvo įvardytas Aidas Ražanauskas. Jis – A. Raziūno brolis.
„Advokatas viską žino“, – tik tokį atsakymą iš A. Raziūnės išgirdo vyras, kai ėmė klausinėti apie pasikeitusią situaciją.
„Pagalvojau, kad gal kažkas pasikeitė, tačiau man nebuvo svarbu, kur yra būtent tas žemės sklypas“, – prisipažino vyras. Su juo netrukus susisiekęs advokatas Eimantas pasakė, kad iš tikrųjų Kėdainių rajone esantis žemės sklypas priklauso senyvo amžiaus A. Stafeckienei.
Bet netrukus vyras gavo dar vieną sąskaitą už suteiktas paslaugas – sumokėjo daugiau kaip 400 Eur. Ir toliau laukė, kada pagaliau atgaus ne tik savo skolą bet ir į jos išieškojimą investuotus pinigus.
„Nuolat į bendrovę rašiau įvairias užklausas, bet atsakymo nesulaukdavau, tada skambindavau „Turtuvos grupės“ direktorei A. Raziūnei, bet ši nieko nežinodavo ir mane nukreipdavo pas advokatą Eimantą, – pasakojo skulptorius. – Netekęs kantrybės parašiau registruotą laišką, kad informaciją apie bendrovę perduosiu Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT). Gavęs šį laišką advokatas Eimantas išsigandęs paskambino ir pasakė, kad galiu informaciją perduoti ne tik STT, bet ir visiems kitiems. Permąstęs nutariau susisiekti su direktore A. Raziūne, nes su ja buvau sudaręs sutartį dėl paslaugų suteikimo, todėl pradėjau jai skambinti, rašyti raštus. Galop buvau pakviestas į „Turtuvos grupės“ biurą, kur advokatas Eimantas man perdavė tūkstantį eurų, o dar vėliau A. Raziūnė – dar 4,9 tūkst. Eur.“
Vietoj pinigų pasiūlė sumuštinuką
Į panašią sukčiavimo schemą pakliuvo ir kita emigrantė, tačiau jai taip nepasisekė, kaip Š. Airijoje gyvenančiam skulptoriui – prieš keliolika metų į Didžiąją Britaniją emigravusi Valentina Bindokienė prarado beveik 9 tūkst. Eur. Be to, tik prasidėjus teisėsaugos tyrimui moteris sužinojo, kad 100 tūkst. litų skolą (beveik 30 tūkst. Eur) vos už 100 Eur yra perleidusi „Turtuvos grupei“.
Nukentėjusiąja pripažinta moteris pareigūnams pasakojo, kad su skolų išieškojimo bendrove taip pat buvo pasirašiusi sutartį dėl paslaugų teikimo, už tai sumokėjo sutartą atlyginimą. Moteris pasirašė ir kitą sutartį, tačiau į joje parašytus žodžius net nesigilino, ten aiškiai ir be užuolankų buvo nurodyta, jog ji savo skolą perleidžia „Turtuvos grupei“.
Kai 2016 m. spalio mėnesį V. Bindokienė grįžo atostogų į Lietuvą, advokatu Eimantu apsimetinėjęs A. Raziūnas jau buvo lygtinai išleistas iš Pravieniškių į laisvę, todėl skolą išisieškoti norinčiai emigrantei pasiūlė susitikti su moterimi, kuri šiai turi grąžinti jos skolininko pinigus už jai parduotą žemės sklypą.
Susitikimas įvyko Vilniuje – prie Spaudos rūmų „Turtuvos grupės“ klientę pasitikęs advokatas Eimantas įspėjo, kad moteris yra senyvo amžiaus, todėl pas ją į namus galės eiti tik jie abu kartu, o ją į sostinę atvežęs pažįstamas turės palaukti automobilyje.
„Eimantas tikino, kad dabar yra vakaras ir pensininkė bijos įsileisti pas save į butą, tačiau esą reikia kuo skubiau sutvarkyti visus reikalus, kad ji nepersigalvotų atiduoti mano pinigus, – sakė nukentėjusioji. – Tada Eimantas mane džipu nuvežė pas tą moterį – kai užėjome pas ją į namus, ji iš karto prisistatė esanti Antanina Stafeckienė. Antanina buvo padengusi stalą, ant jo stovėjo vyno butelis, sumuštinukai, kava. Antanina ėmė teisintis, kad šiuo metu neturi pinigų, tačiau pardavinėja savo žemės sklypą, bet iki pavasario jo neparduos, nes ten naudojami kažkokie europiniai pinigai. Ji pabrėžė, kad pavasarį žemę tikrai parduos ir su manimi atsiskaitys.“
„Ji labai prašė jos dabar nespausti, žadėjo, kad tikrai vėliau atiduos mano pinigus už savo giminaitį“, – kalbėjo moteris.
Jos teigimu, išėjęs iš A. Stafeckienės buto advokatas Eimantas paprašė vėl susitikti po dviejų dienų – žadėjo perduoti svarbius dokumentus. Kokius, nesakė, bet kai vėliau susitiko, V. Bindokienei perdavė 14 vekselių.
„Visi jie buvo pasirašyti Antaninos, Eimantas sakė, kad ji specialiai išrašė mažesnėmis sumomis, nes norėjo, kad jos „nesmaugtų“ mokesčiai“, – nukentėjusiosios teigimu, advokatas Eimantas tikino, kad pinigų reikės palaukti iki 2017 m. balandžio.
Moteris sutiko, bet netrukus grįžusi į Didžiąją Britaniją vėl sulaukė Eimanto skambučio: „Jis pasakė, kad aš dar turiu primokėti apie 2 tūkst. Eur, nes mano skola vis dar yra mažesnė už žemės sklypo kainą. Šiuos pinigus pervedžiau, o po kiek laiko Eimantas mane ramino, kad viskas bus gerai, o jei Antanina neparduos žemės sklypo ir negrąžins pinigų, tai jis ją pradės spausti.“
Išvadino didžiausia aferiste
Sukčiavimo byloje ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad „Turtuvos grupės“ teisininkas Eimantas tokias schemas, kai skolas susigrąžinti norintiems žmonėms buvo siūloma primokėti už tariamai didesnės vertės žemės sklypus nei yra pats įsiskolinimas, siūlė tik tiems, kurių skolininkų nesurasdavo arba matydavo, jog klientas yra turtingas ir jį galima apgauti. Tuo metu skolininkai, iš kurių skolų išieškojimo bendrovė turėdavo išieškoti skolas, patirdavo tikrą pragarą. Delfi jau pasakojo, kokį didžiulį siaubą, persekiojimą ir terorą patyrė vilnietė Jūratė Birutė Arbačiauskė, iš kurios buvo bandoma išreikalauti skolą. Moteris tuo metu turėjo finansinių problemų, todėl savo pažįstamam negalėjo sugrąžinti pinigų.
„Man paskambino vyras, kuris prisistatė Lietuvos kriminalinės policijos atstovu, sakė, kad teisiniais klausimais atstovauja „Turtuvos grupę“, – pasakojo moteris. – Vyras pareiškė, kad yra įpareigotas areštuoti mano turtą už skolas, jis gyrėsi, kad dirba su visa Lietuvos teisėsauga – teismais, prokurorais, antstoliais, notarais. Jis minėjo, kad kiekviename mieste yra po visą struktūrą žmonių gaudymui ir sekimui, jie neva patys tuo užsiima ir dar samdo seklius, taip pat sakė, kad visi telefoniniai pokalbiai yra pasiklausomi ir įrašomi. Kad būtų įtikinamiau, jis taip pat sakė, kad ir bankuose savi žmonės dirba, todėl jam yra labai paprasta patirkinti mano sąskaitas.“
Taip nutiko ir dėl sukčiavimo nukentėjusiam Algirdui Stundžiai, kuris patekęs į daugybę kartų teisto nusikaltėlio rankas pastarąjį nuvedė ir prie J. B. Arbačiauskės.
Per apklausą Vilniaus policijoje vyras pareigūnams nurodė, kad dar 2014 m. pavasarį minėtai moteriai paskolino 38 tūkst. Eur. Skolos rašteliuose buvo nurodyta, kad pinigai skolinami metams.
Visus metus skolininkė žadėjo pinigus grąžinti, tačiau to taip ir nepadarė.
Supratęs, kad gražiuoju savo pinigų nesusigrąžins, A. Stundžia iš vieno pažįstamo išgirdo apie „Turtuvos grupę“, kuri neva greitai gali padėti išieškoti skolą.
Paskambinus įmonės telefonu atsiliepė moteris. Ji neprisistatė. Skolą atgauti norintis vyras papasakojo savo situaciją ir pasakė, kad atvažiuos į įmonės biurą. Pašnekovai suderino laiką.
Numatytu metu A. Stundžia nuvyko į Kauną, į Laisvės alėjoje esantį „Turtuvos grupės“ biurą nuvežė turėtus dokumentus dėl skolos. Visus originalius skolos raštelius pasiėmė darbuotoja.
„Tos pačios dienos pavakarę man paskambino vyras, kuris prisistatė teisininku Eimantu ir pasakė, kad susidūriau su didžiausia aferiste, kuri jau turi daug išieškojimų bylų“, – prisiminė nukentėjusysis.
Eimantu prisistatęs vyras užtikrino, kad „Turtuvos grupė“ atstovaus jo interesams teisme, o dėl skolininkės turto areštavimo paprašė sumokėti 1,4 tūkst. Eur.
„Vėl nuvažiavau į Kauną ir gavau pasirašyti teisinių paslaugų sutartį. Kartu gavau sąskaitą 1 740 Eur sumai. Pinigus „Turtuvos grupei“ pervedžiau per banką“, – tęsė A. Stundžia.
Po mažiau nei savaitės vėl užsukęs į įmonės biurą Kaune vyras pasirašė ieškinį į teismą dėl skolos priteisimo iš skolininkės. Kartu buvo pasirašytas ir įspėjimas skolininkei.
Agnė kartu informavo, kad teismo žyminis mokestis – 2,8 tūkst. Eur, tačiau vyras jokios sąskaitos ar kvito dėl šios sumos sumokėjimo negavo. Moteris pažadėjo, kad mokestis bus grąžintas po teismo sprendimo, o visus dokumentus ir sąskaitą už šią sumą jis gaus paštu. Tą pačią dieną A. Stundžia vėl sulaukė skambučio iš Eimanto, kuris informavo, kad dokumentai perduoti į teismą.
Po kelių dienų vyras sulaukė skambučio iš skolininkės J. B. Arbačiauskės.
„Ji norėjo su manimi susitikti, bet pasakiau, kad išvažiuoju į kaimą. Eimantas man buvo kategoriškai uždraudęs bendrauti su skolininke“, – liudijo pareigūnams vyras.
Pareikalavo 1,8 tūkst. Eur skolininkei surasti
Po kurio laiko jis sulaukė ir registruotu paštu siųsto laiško su teismo sprendimu. Apie laišką A. Stundžia informavo A. Raziūną, kuris pažadėjo apsilankyti su Agne Vilniuje ir kartu nuvykti pas antstolę.
„Tačiau sutartą dieną Agnė atvažiavo viena, nuvežė mane pas antstolę, sumokėjo už antstolės paslaugas“, – prisiminė nukentėjusysis.
„Niekaip nesulaukiau vykdomojo rašto iš teismo, todėl pats paskambinau į teismą, paklausiau apie tai. Sekretorė paaiškino, kad turiu parašyti prašymą. Apie tai pasakiau Eimantu – jis labai supyko, sakė, kad „ką ten teisme miegančios darbuotojos nesąmones šneka“ ir patarė klausyti tik jo“, – prisiminė vyras.
Vis dėlto, po kurio laiko A. Stundžia sulaukė laiško dėl kreipimosi į teismą vykdomajam raštui išduoti. Laiškas atkeliavo iš „Turtuvos grupės“.
Pagaliau gavęs vykdomąjį raštą iš teismo nukentėjusysis paskambino Eimantui pasiteirauti, kodėl nevyksta skolos išieškojimas.
„Eimantas man pasakė, kad yra išvykęs į mokymus ir perskambins, tačiau taip ir neperskambino“, – tęsė vyras.
Skambučio iš A. Raziūno jis sulaukė tik dar po penkių dienų. Vyrui buvo liepta šiek tiek palaukti, nes skolininkė „yra dingusi ir ją reikia surasti kitais kanalais“.
Po tris mėnesius trūkusios tylos vėl suskambo A. Stundžios telefonas. Kitame ragelio gale kalbėjęs Eimantas pasakė, kad reikia sumokėti 1,8 tūkst. Eur dėl neva tolimesnių skolininkės paieškų. A. Stundžia paminėjo, kad savaitei išvyksta į kaimą.
Tačiau 2016 m. gruodį su A. Stundžia susisiekė pati skolininkė J. B. Arbačiauskė.
„Ji pasakė, kad yra labai supykusi ant manęs, nes turėjo labai daug problemų, kad jai grasino Eimantas, kad jis liepė nebendrauti su manimi, jog ją kiekvienu metu seka, apie ją viską žino, kad, jei nevykdys Eimanto nurodymų, ją pakas“, – tikino nukentėjusysis.
Pats A. Raziūnas nepripažįsta, kad sukčiavo prieš A. Stundžią. Eimantu prisistatinėjęs šiuo metu Kaune teisiamas vyras tikino, kad iš vyro pinigus ėmė tik todėl, kad pastarasis nežinojo, kaip mokėti žyminius mokesčius, todėl esą kaip geras žmogus padėjo sutvarkyti šiuos reikalus.
Vietoje 12 tūkst. Lt liko su 100
Iki gyvenimo pabaigos akistatą su A. Raziūnu prisimins ir Dalija Vasiliauskienė. Ją taip pat savo kerais apžavėjo neva įtakingu ir profesionaliu teisininku prisistatęs vyras. Pamatęs, kad moteris iš paskutinių išgalių traukia ir jam duoda pinigus, vyras ją spaudė tol, kol vieną akimirką moteris suprato, kad yra žiauriai apgauta.
Moters liūdnai pasibaigusi istorija prasidėjo prieš keturiolika metų, kai ji pažįstamai paskolino 12 tūkst. Lt. Supratusi, kad skolos gražiuoju neatgaus, D. Vasiliauskienė žurnale „Savaitė“ aptiko bendrovės „Turtuvos grupė“ skelbimą. Pagalvojo, kad su profesionalų pagalba jai pavyks atgauti skolą iki senaties termino.
Moteris nuvyko į Kaune esančias bendrovės patalpas. Ten buvusiai darbuotojai pateikė visą informaciją, parodė skolos raštelį. Darbuotoja visus dokumentus atsišvietė ir iškart pakišo pasirašyti teisinių paslaugų sutartį. Jokių klastų neįtarusi D. Vasiliauskienė ją pasirašė ir išgirdo, kad informacija bus perduota įmonės teisininkui.
Teisininku prisistatęs vyras užklausė, ar jos nedomintų žemės sklypas, bet pastaroji atsakė, kad „tokiame amžiuje jau tikrai nerūpi jokie žemės sklypai“.
Kitą dieną D. Vasiliauskienė sulaukė to paties vyro skambučio – jis pasakė, kad reikia apmokėti kreipimosi į teismą išlaidas. Nuvykusi į skolų išieškojimo įmonės patalpas ji gavo 500 Eur be PVM sąskaitą. Nieko nelaukdama skolą norėjusi atgauti moteris per banką sumokėjo daugiau nei 700 Eur.
Pinigų kaulijimas už neva teikiamas paslaugas tuo nesibaigė. Po kurio laiko sukčius vėl paskambino, sakydamas, kad reikia sumokėti žyminį mokestį.
„Paklausiau, kodėl man reikia tiek daug mokėti, o jis atsakė, jog viskas sugrįš, kai priteisiu pinigus iš skolininkės“, – prisiminė nukentėjusi.
Praėjo kelios savaitės. Dar vienas teisininko skambutis. Šįkart moteris išgirdo, kad teisininkas jai perves 100 Eur į sąskaitą, o jai reikės „Turtuvos grupei“ sumokėti 97 Eur.
D. Vasiliauskienė pasakojo, kad vyras nuolat pabrėždavo, jog dirba pagal kodeksus, juos žino mintinai, griežtai vadovaujasi tik įstatymais, turi priėjimą prie visų slaptų dokumentų. Kadangi jis nuolat tai kartodavo, rodydavo kodeksus, moteris pradėjo aklai juo pasitikėti.
„Jis man liepė niekam nepasakoti apie mano skolos išieškojimą. Net nežinau, kodėl juo taip tikėjau. Niekam iš namiškių nepasakojau“, – prisipažino ji.
Svečiuose pas turtingą ponią
Į A. Raziūno spąstus, kai už 100 Eur perleido didžiulę skolą „Turtuvos grupei“, D. Vasiliauskienė buvo įviliota šiam pasitelkus savo kerus. Jis patikino moteriškę, kad skolininkė apsimeta kvaila ir bus lengviau iš jos išieškoti pinigus, jei nukentėjusioji parduos savo skolą bendrovei. Neva perpirkus iš jos skolą, pačiai D. Vasiliauskienei nereikės vaikščioti po teismus. Iš teisininko pasakojimo ji suprato, kad bendrovė jai perves skolos sumą, o patys vėliau ją išieškos iš skolininkės.
Tačiau tik vėliau moteris suprato, kad iš tiesų pasirašinėdama „Turtuvos grupės“ pateiktus dokumentus ji savo didžiulę skolą bendrovei perleido vos už 100 Eur. Deja, šios sutarties nuorašo moteris negavo iki šios dienos.
Vieną 2016 m. spalio pradžios dieną, po ilgos tylos D. Vasiliauskienė vėl sulaukė skambučio iš teisininko. Šis informavo, kad reikia susitikti. Paminėjo, kad yra mieste, kur ji gyvena, ir užvažiuos pas ją į namus.
„Maždaug po dviejų valandų jis atvažiavo į namus, atsinešė diplomatą ir ištraukęs kažkokius popierius pasakė, kad mano skolininkė dar yra skolinga kitai moteriškei. Teisininkas pasakė, kad yra galimybė atgauti skolą, bet su viena sąlyga – aš turiu padengti savo skolininkės skolą tai moteriškei ir turiu sumokėti 3,66 tūkst. Eur“, – prisiminė apgautoji.
Nieko neįtardama D. Vasiliauskienė nudžiugo, kad atsirado galimybė atgauti savo skolą, tačiau neturėjo su savimi grynųjų pinigų. Pažadėjo jau kitą dieną nuvykti į bankomatą ir išimti pinigų.
Taip ir padarė – jau kitą rytą nuvykusi į banką išsigrynino 5 tūkst. Eur.
„Paskambinau teisininkui ir jis netrukus prie manęs priėjo. Greičiausiai buvo netoliese. Su jo automobiliu mes nuvykome į Vilnių pas moteriškę. Važiuojant teisininkas sakė, kad Antanina – labai įžymi, užsiima labdara, turi daug žemių, labai turtinga“, – liudijo pareigūnams D. Vasiliauskienė.
Teisininku apsimetęs vyras pristatė, kad D. Vasiliauskienė – taip pat nukentėjusi nuo savo skolininkės. Viešnia perdavė vyrui 3,66 tūkst. Eur, o šis – iškart Antaninai. Neskaičiavusi pinigų ponia juos pasidėjo ant šalia buvusios spintelės. Teisininkas padiktavo tekstą skolos lapukui, tačiau pridėjo, kad reikia užrašyti didesnę sumą. Jie pradėjo tartis, kad Antaninai užteks 20 tūkst. Eur žemės sklypo pardavimui sutvarkyti.
„Kai išėjome iš buto, teisininkas pasakė, kad pamiršo raktelius ir grįžo pas Antaniną į butą. Turėjo dar tą dieną nuvežti pas notarą, bet esą tądien buvo penktadienis, jie dirba trumpiau, todėl paklausė, ar galėtų jis atsiųsti pinigus pavedimu. Veždamas mane namo jis pasakė, kad reikia sumokėti dar 480 Eur notarei. Paklausiau, kodėl taip brangiai. Ką jis man susakė atgal, nieko nesupratau. Padaviau dar 480 Eur“, – prisipažino apgauta moteriškė.
Nenustojo prašyti vis daugiau
Pamatęs, kad moteriškė laisva ranka dalina eurus, kelionės metu A. Raziūnas toliau bandė aiškintis, kiek būtų galima išpešti iš naivios D. Vasiliauskienės.
Per savaitgalio dienas moteris suprato, kad pateko į spąstus – ją jau ne tik apgavo, bet ir toliau bando išvilioti pinigus. Ji nutarė rimtai pasikalbėti su „Turtuvos grupės“ teisininku – paaiškinti, kad nėra tokia kvaila ir naivi, kaip gali atrodyti. Ir kai pirmadienį D. Vasiliauskienė vėl susitiko su teisininku, iš karto šiam į akis rėžė, kad yra apgauta ir viskas įvyko neteisėtai. Pasak jos, A. Raziūnas pasimetė, tačiau greitai atsigavo ir pradėjo jai mosikuoti kodeksais. Jų pokalbis tęsėsi tol, kol moteriai vėl susisuko galva – D. Vasiliauskienė vėl sutiko atverti savo piniginę.
Jie tą pačią dieną nuvažiavo į banką, kartu nuėjo prie langelio, kur pasimetusi moteris pasiėmė dar 6 tūkst. Eur. Teisininku apsimetęs vyras paėmė banko darbuotojos išduotą lapelį dėl pinigų išgryninimo.
Sugrįžusi į namus moteris rado dar 900 Eur ir kartu su prieš tai nuimtais tūkstančiais, viską atidavė A. Raziūnui.
„Jis paskambino Antaninai ir paklausė, ar jai pradžiai užteks 8 tūkst. Eur. Ji atsakė, kad užteks. Teisininkas pažadėjo man paskolinti 1,1 tūkst. Eur, kad būtų reikiama suma. Pasakė, kad jo neapgaučiau ir grąžinčiau paskolintus pinigus“, – prisiminė nukentėjusioji.
Kitą dieną D. Vasiliauskienė teisininkui Eimantui atidavė iš vyro paimtus 1,1 tūkst. Eur. Už visą sumą ji gavo Antaninos skolos raštelį 8 tūkst. Eur skolai.
A. Raziūnui to neužteko. Jis ir toliau visais būdais norėjo iš patiklios moters ištraukti ką tik galima. Atiduodamas skolos raštelį jis pridėjo, kad kitą savaitę reikės važiuoti pas notarą, kur reikės dar 2 tūkst. Eur. Čia buvo paskutinis lašas D. Vasiliauskienės istorijoje, kai moteris pagaliau suprato, kad tikrai yra apgauta. Apie tai, kad ją kaip reikiant apšvarinęs vyras tikrai nėra nekaltas avinėlis, ji sužinojo tik iš žiniasklaidos, kuri pranešė apie sukčiaus machinacijas.
Sukčiavimu kaltinami sutuoktiniai dėl pinigų buvo pasiryžę bet kam. Taip teigė ne tik nuo Raziūnų nukentėję „Turtuvos grupės“ klientai, bet ir į didžiules aferas įveltas A. Raziūno brolis, kuris šiandien net vengia su juo bendrauti. Į spąstus pateko ir A. Raziūnės draugė, kai ši netikėtai nutarė iš jos išsireikalauti skolą. Kodėl šiandien ašaras lieja iš Amerikoje gyvenančios tetos JAV dolerių negavusi, bet išskirtinėmis „Turtuvos grupės“ teisininko galiomis tikėjusi kaunietė, o turtingą ponią vaizdavusi Antanina buvo iškeliavusi anapilin, bet netikėtai prisikėlė iš numirusiųjų?
Apie tai skaitykite kitoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje.