Aktore gyvenime, o ne kino filmuose tapusią moterį šiandien keikia daugybė žmonių – pakerėti jos demonstruojama prabanga ir įtikinamais pažadais, jie įsivėlė į tokias aferas, kad ne tik neteko savo pinigų, bet ir dar liko skolingi.
Ši turtinga ponia – Antanina Stafeckienė, prieš keliolika metų vadovavusi dviem prabangių suknelių nuomos salonams Vilniuje ir Šiauliuose. Bet moters verslas nebuvo toks sėkmingas, kaip ši norėjo, todėl įbridusi į didžiules skolas buvo priversta veiklą nutraukti. O tada lyg tyčia viename laikraštyje perskaitė skelbimą apie pačiame Kauno centre įsikūrusią teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrovę „Turtuvos grupė“ – moteriai atrodė, kad ši įmonė gali ją išgelbėti nuo pražūties nupirkusi net 1 milijono 200 tūkstančių litų (beveik 350 tūkst. eurų) skolą.
Iki to laiko tik Šiaulių „Vairo“ gamykloje, šašlykinėje ir bufete dirbusi A. Stafeckienė (gim. 1932 m.) šiandien yra teisiama dėl didelės vertės sukčiavimo. Į kaltinamųjų suolą kartu su ja sėdo ir „Turtuvos grupės“ generalinė direktorė Agnė Raziūnė (gim. 1981 m.), ir net penkiolika kartų už įvairiausius nusikaltimus teistas jos sutuoktinis Andrius Raziūnas (gim. 1985 m.). Neįtikėtina, bet beveik pusę savo gyvenimo už grotų praleidęs vyras buvo tas, kuris kalėdamas Pravieniškėse ne tik sugebėjo įkurti skolų išieškojimo bendrovę, bet ir jai vadovauti.
Dėl didžiulių aferų baudžiamojon atsakomybėn patraukta „aktorė“ A. Stafeckienė šiandien bando įtikinti, kad ir ji tapo „Turtuvos grupės“ auka, tačiau iš nukentėjusiųjų, kurių byloje yra net 36, aiškėja, jog pensininkė ir toliau bando demonstruoti vaidybos meną, – jeigu ne įžūlus turtinga ir įtakinga verslininke apsimetusios moters melas, greičiausiai dalis žmonių net nebūtų patekę į iš anksto teisininku ir advokatu Eimantu apsimetusio A. Raziūno spąstus.
Perskaičiusi straipsnį neužmigo visą naktį
Kaip pagalbos ieškoję žmonės pateko į „Turtuvos grupės“ teisininku apsimetusio kalinio spąstus, Delfi pasakojo straipsnių cikle „Skolų valdovo užburti“. Šių publikacijų pasirodymą inicijavo pats A. Raziūnas – žurnalistui iš Kauno tardymo izoliatoriaus atsiųstame laiške, o vėliau ir elektroniniu paštu nurodė, kad nuo jo vadovaujamos bendrovės nukentėjo daugybė žmonių, o dalis jų net iki šiol nežino, jog yra skolininkai, nes esą teismai net nesigilindavo į jiems teikiamus dokumentus, kurie būdavo suklastoti, ir iš skolininkų priteisdavo įvairias sumas.
Prieš pusantrų metų moteris buvo policijos sustabdyta vairuojanti neblaivi. Po akistatos su pareigūnais teismo sprendimu buvo konfiskuotas jai priklausantis automobilis.
„Pripažinau savo kaltę, visas baudas sumokėjau, – pasakojo Angelė. – Man buvo leista iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) išsipirkti automobilį. Tą ir padariau. Jau metus automobilis stovi prie namų.“
Išpirkto automobilio į aikštelę, kuriame jis buvo saugomas, pasiimti vyko Angelės vyras. Pasak jos, prieš išvažiuodamas jis dar paklausė darbuotojų, ar nebėra skolingi. Jam buvo pasakyta, kad ne.
Sumokėjusi baudas ir atgavusi savo automobilį Angelė tikėjosi, kad galės pamiršti nusižengimą, tačiau praeities klaidos jai buvo primintos šių metų balandžio viduryje, kai į pašto dėžutę buvo įmestas neregistruotas laiškas iš „Turtuvos grupės“.
Gautame laiške Angelė pamatė, kad jai už automobilio stovėjimą priskaičiuota 870 eurų, o už skolos išieškojimą – dar 275,14 Eur.
Pervedė pasiskolintus 50 eurų
„Nesuprasi, nei už kokį laikotarpį, nei kaip apskaičiuotas tas automobilio laikymo aikštelėje mokestis“, – abejones dėl išrašytos sąskaitos išreiškė moteris. Pasidomėjusi kitų įmonių teikiamomis tokiomis paslaugomis ji paskaičiavo, kad ši suma turėtų būti apie perpus mažesnė.
„Dirbu valytoja ir tiek pinigų neturėjau, – tęsė moteris. – Vyras paragino greičiau sumokėti nors kiek, kad nebūtų skaičiuojami delspinigiai, todėl pasiskolinau ir pervedžiau 50 Eur, nurodžiau savo duomenis. Galvojau – gausiu algą, pervesiu daugiau.“
„Paskui visą naktį nemiegojau, – prisipažino kaunietė. – Išsigandau, nes jie turi mano asmens duomenis. Nors turto ir neturime, bet ką čia dabar gali žinoti, kur įklampins.“
Tetos iš JAV atsiųsti doleriai
Susidūrimo su Kauno centre įsikūrusia „Turtuvos grupe“ negali pamiršti ir kaunietė Valerija Morkūnienė. Moteriai dar 2004 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gyvenanti teta į tuo metu veikusio Ūkio banko sąskaitą pervedė apie 7 tūkst. dolerių, tačiau nurodė neteisingą gavėjos banko sąskaitą, todėl pinigai buvo grąžinti atgal į JAV.
„Po kelerių metų kreipiausi į advokatų kontorą Vilniuje, norėjau, kad jie padėtų atgauti man priklausančius pinigus iš JAV, bet advokatas negalėjo pagelbėti, – savo istoriją policijos pareigūnams pasakojo Valerija. – 2016 m. kovo mėnesį žurnale „Savaitė“ radau skelbimą, kad „Turtuvos grupė“ išieško skolas. Paskambinau skelbime nurodytu telefono numeriu ir atsiliepusiai moteriai papasakojau, kad Amerikoje yra mano pinigai ir noriu juos atsiimti.“
Moters teigimu, bendrovės darbuotoja paprašė pateikti dokumentus, todėl nieko nelaukusi jau kitą dieną Valerija nuvažiavo į „Turtuvos grupės“ biurą ir pateikė susirašinėjimus tiek su Ūkio banko darbuotojais, tiek su JAV banko, iš kurio teta atliko pavedimą, atstovais.
„Netrukus man paskambino vyras, prisistatė esąs advokatas iš „Turtuvos grupės“ – jis pasakė, kad mano pinigai yra Amerikoje, todėl reikia pasirašyti sutartį, nes kitaip negalės man atstovauti“, – prisiminė Valerija.
Ji vėl nuvažiavo į bendrovės biurą ir čia pasirašė teisinių paslaugų sutartį – už darbą iš anksto reikėjo sumokėti 1 tūkst. 191 Eur.
„Jis sakė, kad jeigu pensininkė vis dėlto pinigų negrąžins, jis šios taip lengvai nepaleis ir areštuos turtą“, – Valerijos teigimu, advokatas Eimantas labai greitai paaiškino situaciją ir užsiminė, jog ta moteris prie Trakų rajone esančio Didžiulio ežero turi vertingą žemės sklypą. Ir net nuotraukas parodė.
Netrukus paaiškėjo, kodėl: „Advokatas pasiūlė kartu nuvažiuoti pas tą moterį, esą ji man perrašys savo žemės sklypą už 18 tūkst. Eur, taip bus padengta skola. Bet aš pasakiau, kad neturiu tokių pinigų, turėjau tik 7,5 tūkst. Eur, bet jis sutiko palaukti likusių – esą galėsiu atiduoti, kai bus parduotas žemės sklypas.“
Šį žemės sklypą dar 2015 m. balandį vos už 1,5 tūkst. Eur įsigijo A. Stafeckienė. Buvusi sklypo savininkė pareigūnams prisipažino, kad labai džiaugėsi, kai pagaliau pavyko parduoti žemę: „Džiaugiausi, kad gavau nors tokią pinigų sumą, nes toje vietoje tikrai buvo pelkėta žemė, ten net malkų nebuvo galima prisikirsti.“
„Jis mane nuvežė į Vilnių pas moterį, kuriai priklausė šis žemės sklypas, – pasakojo nukentėjusioji. – Moteris prisistatė esanti Antanina, o advokatas man iš toli parodė žemės sklypo dokumentus, tačiau taip greitai, kad net nespėjau pamatyti. Tada jam padaviau 7,5 tūkst. Eur – jis perskaičiavo pinigus, kuriuos, manau, paskui ir pasiėmė. O Antanina, kaip vėliau sužinojau, mus priėmė net ne savo, o trumpam išnuomotame bute, ji parašė raštelį, kad iš manęs gavo 7,5 tūkst. Eur ir įsipareigojo parduoti žemės sklypą.“
Į namus parvažiavusi moteris iš karto susisiekė su dukra – paprašė paskolinti pinigų, bet ši motinos papasakota istorija apie sėkmingą sandorį nepatikėjo ir pinigų nedavė.
„Paskambinau advokatui ir pasakiau, kad turbūt nepirksiu žemės sklypo, bet jis patarė neskubėti, žadėjo atvažiuoti į svečius, – prisiminė Valerija. – Atvažiavęs apie 21 val. Eimantas vėl man pradėjo rodyti žemės sklypo nuotraukas, kuriose buvo nufotografuotas traktorius, sakė, kad ten dabar vyksta darbai, kuriuos finansuoja Antanina, o pavasarį šį sklypą parduos net už 74 tūkst. Eur. Bet vis tiek atsisakiau, nes neturėjau pinigų, taip pat nebuvo žmonių, iš kurių galėčiau pasiskolinti. Paprašiau, kad man būtų grąžinti mano sumokėti 7,5 tūkst. Eur.“
Tuo pokalbis ir baigėsi – nesulaukusi pinigų Valerija vėl ėmė skambinėti advokatui Eimantui. Netekęs kantrybės jis 2016 m. lapkričio pabaigoje moteriai į namus atvežė tris 8,6 tūkst. Eur vertės vekselius, kuriuos buvo išrašiusi A. Stafeckienė.
„Advokatas pasakė, kad už šiuos vekselius turiu sumokėti 235 Eur, nes notarų biure jie brangiai kainuoja. Sumokėjau šiuos pinigus“, – nukentėjusiosios teigimu, visi vekseliai buvo išrašyti skirtingomis datomis ir skirtingomis sumomis.
„Bet pinigų taip ir neatgavau“, – nuoskaudos po susidūrimo su „Turtuvos grupe“ neslėpė kaunietė Valerija.
Nesėkminga investicija užsienio banke
Į aferistų pinkles pateko ir seserys Julija Radzevičienė ir Vida Janulevičienė, jos daugiau nei prieš dešimtmetį sugalvojo savo pinigus „įdarbinti“ – investavo į užsienio banką. Viena tam skyrė apie 40 tūkst., kita – apie 35 tūkst. Eur.
2016 m. pavasarį Julija interneto skelbime aptiko informaciją apie „Turtuvos grupę“. Susisiekusi nurodytu telefonu atsiliepusiai moteriškei papasakojo situaciją ir jau kitą dieną sulaukė skambučio iš teisininku prisistačiusio vyro. Jis paprašė atvežti dokumentus ir pažadėjo pažiūrėti, kaip galima padėti. Vyras patikino, kad yra padėjęs žmonėms net gerokai sudėtingesniais atvejais.
Nuvežusi turimus dokumentus į įmonės biurą Kaune, moteriškė laukė, kol vėl bus su ja susisiekta. Kartu pasirašė paslaugų sutartį, pagal kurią „Turtuvos grupei“ už darbą sumokėjo 846 Eur.
Po daugiau nei mėnesio paskambinęs teisininkas pasakė, kad visi jos pinigai surasti: neva užsienio bankai, į kuriuos sesės investavo, buvo reorganizuoti ir pinigai atiduoti brokeriams Lietuvoje. Tokių žmonių – apie 9–10, o vienas iš jų – senyva moteris iš Vilniaus.
Teisininku prisistatęs vyras netrukus atvyko prie moters darbovietės, prisistatė Eimanto vardu. Moteris paprašė išrašyti dokumentą apie perduodamus pinigus, tačiau šis pasakė, kad tų pinigų net neims į rankas, o atiduos reikiamiems asmenims: atidarė daiktadėžę tarp sėdynių, o ši ten padėjo į baltą popierių suvyniotus 5,8 tūkst. Eur.
Pajutusį viltį dėl galimybės atgauti prarastus į užsienio banką investuotus pinigus, Julija dar paklausė, ar į jį galėtų kreiptis ir Vokietijoje gyvenanti jos sesuo. Tačiau, moters pasakojimu, Eimantas labai susinervino ir atkirto, kad dar vieno reikalo nepabaigė, o ji jau lenda su kitu.
Po kiek laiko vėl jai paskambinęs pasakė, kad šįkart nori pakalbėti dėl sesers reikalų, – teigė, kad gali pasižiūrėti ir jos dokumentus, o juos perduoti Julija galės, kai atiduos likusius pinigus. Vyras greitai vėl atvyko prie moters durų. Ši jam perdavė dar 2,5 tūkst. Eur.
Sostinėje Eimantas ją nuvežė pas mįslingąją pagyvenusią moteriškę. Pastaroji buvo gražiai apsirengusi, atsiprašinėjo dėl susidariusios situacijos, žadėjo atiduoti visus pinigus. Bet tai buvo tik saldus melas – vėliau paaiškėjo, kad šiais pažadais švaistėsi ne kartą aferų istorijose pasirodžiusi A. Stafeckienė.
Primygtinai siūlė pirkti žemės sklypą
Po kelių dienų Julijai paskambinęs Eimantas pasakė, kad suderino reikalus su jos seserimi, reikia perduoti pinigus. Per du kartus moteris perdavė 11,6 tūkst. sesei priklausiusių eurų. Pinigus atidavė Eimanto automobilyje. Už visus atiduotus pinigus moteris gavo A. Stafeckienės išrašytus vekselius sesers vardu.
Vienos dienos vakarą į Julijos namus atvyko Eimantu prisistatantis A. Raziūnas. Į jo automobilį įsėdusiai moteriai vyras parodė kažkokio žemės sklypo dokumentus ir pasakė, kad ši turi jį pirkti. Taip ji turės ir atgautą skolą, ir žemės sklypą. Julija atkirto, kad nuvyks į Vilnių pasidomėti, koks tai sklypas. Teisininkas, išgirdęs tokį atsakymą, labai supyko, tačiau nieko nepešęs išvyko.
Po kelių dienų paskambinęs Eimantas vėl bandė įkalbėti moterį pirkti žemės sklypą. Moteris laikėsi savo ir vėl atsisakė.
„Atsakiau, kad galiu pati nueiti vykdomųjų įrašų, tačiau Eimantas tikino, kad turi pažįstamų, o dabar, prieš šventes, labai didelės eilės, tad viską padarys greičiau“, – prisiminė nukentėjusioji.
Taip į sukčiaus rankas buvo perleisti dar 4,7 tūkst. Eur. Vyras patikino, kad nieko daryti nebereikės, tiesiog pasiimti joms priklausančius pinigus. Po to susitikimo A. Raziūnas dingo. Nesulaukė Julija ir vyro skambučių. Jis nebeatsiliepė ir į jos skambučius. Kad pateko į aferisto rankas, seserys suprato tik perskaičiusios straipsnį žiniasklaidoje apie „Turtuvos grupės“ vardu atliktus nusikaltimus.
Eimanto padėjėja Agnė
Į panašią sukčiavimo schemą pateko ir šiaulietė Aldona Gurčinienė, ji „Turtuvos grupės“ prašė išieškoti skolą dukrai – į užsienį emigravusi mergina teigė, kad vienas Norvegijoje gyvenantis žmogus jai skolingas 21,4 tūkst. Eur. Pinigus paskolinusi moteris juos bandė išsiieškoti Lietuvoje, bet nesėkmingai – nors ir turėjo palankų teismo sprendimą, tačiau antstoliai atsisakė pagelbėti, esą jie neišieško skolų iš Norvegijoje gyvenančių asmenų.
Tačiau skolos neatgaunančiai moteriai vilties suteikė „Turtuvos grupė“, mat rajoniniuose laikraščiuose skelbėsi, kad skolas išieško ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kai į ją kreipėsi Aldona, tradiciškai netrukus su ja susisiekė teisininkas Eimantas.
„Jis man pavardės nenorėjo sakyti, sakė, nenori, jog jo ieškotų televizija, – jis nesireklamavo, kad dirba su „Turtuvos grupe“, – moteris taip ir nesuprato, ką advokatas jai tuo norėjo pasakyti. – Sutarėme, kad nusiųsiu visus dokumentus, o, kai juos bendrovė gavo, Eimantas pasakė, kad imsis skolos išieškojimo, tik reikės pasirašyti teisinių paslaugų sutartį – ją man į Šiaulius atveš jo padėjėja Agnė.“
Moters teigimu, tai nebuvo vienintelė sutartis su „Turtuvos grupe“ – jai buvo pasakyta, kad skolų išieškojimo bendrovei privalo perleisti skolą, nes kitaip jie esą negalės perimti pinigų.
„Tada jis pradėjo siūlyti įsigyti žemės sklypą už skolą – sakė, kad gali parduoti žemės sklypą, tą žemės sklypą iš manęs nupirks A. Stafeckienė“, – prisiminė Aldona. Už žemę moteris per kelis kartus sumokėjo 15 tūkst. Eur, o vėliau A. Stafeckienė jį žadėjo nupirkti net už 45 tūkst. Eur. Moteris net buvo išrašiusi skolos vekselius.
„Antanina sakė, kad yra labai tikinti, mane ramino, kad nebijočiau, viskas bus gerai, ji man sumokės vekseliuose nurodytą sumą iki gegužės 1 d.“, – prisiminė Aldona. Bet pažado neištesėjo, todėl Eimantas žadėjo kreiptis į teismą, o spalio mėnesį atvažiavęs į jos namus pranešė, kad Antanina mirė.
„Jis buvo labai susirūpinęs, sakė, kad jam vekselius reikia aktyvuoti per teismą, todėl reikės sumokėti 2 tūkst. 669 Eur, nes kitaip negalės areštuoti A. Stafeckienės turto“, – kalbėjo Aldona.
Šią sumą ji sumokėjo, o vėliau iš Vilniaus miesto apylinkės teismo gavo sprendimą dėl 3 tūkst. Eur skolos priteisimo iš A. Stafeckienės.
„Tada Eimantas pasakė, kad A. Stafeckienė labai serga, tvarkosi dokumentus paramai gauti, nori kuo greičiau sutvarkyti žemės sklypą, – Aldona neslėpė, kad šie žodžiai jai sukėlė tikrą šoką, – kaip tvarkosi dokumentus, juk ji mirusi. – Tada tiesiai šviesiai Eimanto ir paklausiau: kaip A. Stafeckienė prisikėlė iš numirusiųjų? Eimantas sutriko, o paskui ėmė teisintis, kad neva ji sunkiai sirgo, todėl negalėjo susisiekti. Supratau, kad meluoja, – Eimantui pasakiau, kad neturiu iš kur pasiskolinti pinigų, todėl geriau būtų, jeigu šis manęs daugiau ir neprašytų.“
„Po dviejų mėnesių jam paskambinau ir paklausiau, kaip klostosi reikalai su A. Stafeckiene, ar atgausiu savo pinigus, bet Eimantas į kalbas nesileido, sakė, viskas bus gerai“, – Aldonos teigimu, faktas, kad ji iš tikrųjų buvo patekusi į nusikaltėlio spąstus, išryškėjo vos po kelių savaičių, kai per televiziją pamatė sulaikytą Eimantą. Ten iš tikrųjų buvo A. Raziūnas.
Aldona prisipažino, kad kreipdamasi į „Turtuvos grupę“ buvo beviltiškoje padėtyje: dukra iš banko yra paėmusi paskolą būstui, jos pensija nedidelė, dukra užsienyje irgi nedaug uždirba, todėl skolos išieškojimas joms būtų buvęs labai naudingas.
„Eimantas su savo kalbomis suteikė vilties atgauti prarastus dukros pinigus“, – moteris teigė, kad susidėjusi su „Turtuvos grupe“ ji ne tik neatgavo dukros skolos, bet ir dar prarado 15 tūkst. Eur.
Ūkininko žirniai
Dar didesnių nemalonumų turėjo Telšių rajono ūkininkas Valius Keinys ir jo sūnus Darius.
Ūkininkas į „Turtuvos grupę“ kreipėsi norėdamas susigrąžinti pinigus iš bendrovės „Agrokontrakt“, kuri buvo skolinga už nupirktą žirnių produkciją. Nors pinigų V. Keinys ir neatgavo, tačiau netrukus iš bendrovės advokato Eimanto sulaukė pasiūlymo įsigyti esą paslėptus skolininkui priklausančius žemės sklypus.
„Eimantas siūlė juos perpirkti, aiškino, kad esamos skolos žemei įsigyti neužtenka ir reikia dar primokėti daugiau kaip 40 tūkst. Eur, – teigė Valius. – Advokatas sakė, kad žemė yra kažkur Anykščių ar Zarasų rajonuose. Šis variantas pasirodė tinkamas, nes norėjau susigrąžinti savo prarastą turtą, todėl sutikau – kreipiausi į Kredito uniją ir gavau 40 tūkst. Eur paskolą. Šiuos pinigus vėliau perdaviau Eimantui „Turtuvos grupės“ būstinėje – jis paėmė pinigus ir iškart pasidėjo į seifą. Tuo metu jokių dokumentų nepasirašiau, nes Eimantas jau buvo įgijęs mano pasitikėjimą, tuo labiau jis sėdėjo labai prabangiame kabinete, prisistatė advokatu, jo kabinetas buvo vienoje patalpoje su „Turtuvos grupe“.
Į apsimetėlio spąstus patekęs Valius buvo melžiamas it karvė – netrukus sumokėjo 2 tūkst. Eur už geodezinius matavimus.
Nors Eimantas gyveno Kaune, tačiau nuolat ėmė lankytis ūkininko namuose Telšių rajone.
„Kartą atvažiavęs pasakė, kad sklype reikia atlikti melioraciją, nes tik tada pirkėja pirks žemę, – prisiminė ūkininkas. – Eimantui pasakiau, kad savo ūkyje turime ekskavatorių ir patys galime atlikti melioraciją, tačiau jis ėmė aiškinti, kad jau susitarė su įmone, kuri atlieka melioracijos darbus, kad mums labai toli važiuoti ir transportuoti tą ekskavatorių. Jis sakė, kad pirkėja Antanina turi labai daug pinigų, net neturi kur jų dėti, tad pirkdama žemės sklypą tikrai sumokės visus mano investuotus pinigus.“
„Eimantas vis atvažiuodavo ir sakydavo, kad reikia atlikti dar kai kuriuos darbus: padaryti privažiavimą, kasimo darbus, – advokatui Eimantui dar padaviau 4 tūkst. Eur, kad būtų užbertas žvyras ant melioracijos vamzdžių“, – pareigūnams nurodė vyras.
Būsimasis partijos pirmininkas
Kartais į jo namus užsukdavo ir A. Raziūnė – juk tuo metu advokatas Eimantas kalėjo Pravieniškėse, o iš jų į laisvę atostogų būdavo išleidžiamas tik kartais per metus kelioms dienoms.
Žinomas Telšių rajono ūkininkas prisipažino, kad, nors ir mokėjo didžiulius pinigus, tačiau žemės sklypo, į kurį investavo, net nebuvo nuvažiavęs apžiūrėti.
„Esu ūkininkas ir nelabai galiu išvažiuoti iš namų, tačiau aš pasitikėjau advokatu Eimantu – jis važinėjo prabangiu „Audi Q7“ automobiliu, sudarė verslaus žmogaus įvaizdį“, – sakė Valius.
Pasak jo, Eimantas vis sugalvodavo įvairių priežasčių pinigams išlupti – kartą pareiškė, jog reikia sumokėti už miško įvertinimą.
Kaip tarė, taip padarė – prie ūkininko paskambino „ubagų karaliui“ ir suderino susitikimą prie Kauno prekybos centro „Mega“.
Po susitikimo su V. Šustausku ūkininkas ir toliau buvo maitinamas pažadais, kad žemę pavyks parduoti Antaninai, – kartą advokatas net atvežė tris šios moters iš anksto pasirašytus vekselius, o pinigus pažadėjo sumokėti iki 2016 m. pabaigos.
Ir tada į Eimanto aferas buvo įtrauktas Valiaus sūnus Darius – kartą paskambinęs Eimantas gyrėsi, kad turi daug pažinčių, bet kaip advokatas negali turėti didelės vertės turto, todėl pasiūlė įkurti panaudotų automobilių laužyną.
„Jis žinojo, kad man nuosavybės teise priklauso angaras, todėl pasiūlė ardyti automobilius, kuriuos jis parūpins, o paskui jų dalis pardavinės Kaune“, – prisiminė ūkininkas.
Tokia idėja patiko Valiaus sūnui – jis ryžosi perpirkti bendrovę „Baltijos pramonės grupė“.
„Eimantas sakė, kad ši bendrovė bus mūsų šeimos, bet pelną turėsime dalytis su juo“, – prisiminė ūkininkas. Jo teigimu, Eimantas taip pat įkalbėjo išnuomoti 30 tūkst. Eur vertės traktorių, šis esą buvo išvežtas darbui atlikti į Vilnių. Tačiau jo Valius daugiau taip ir nematė.
Kai ūkininko sūnus Darius tapo oficialiu bendrovės savininku, nors dokumentų taip ir negavo, netikėtai jam paskambino nepažįstama mergina ir prisistatė esanti iš Vilniaus ekonominės policijos.
Vilniuje Darius laukė automobilyje, kai Eimantas su pinigais užėjo į policijos komisariatą. O kai maždaug po pusvalandžio išėjo, pasidžiaugė, kad visus reikalus pavyko sutvarkyti, – pinigai gali išspręsti bet kokias problemas.
Spąstuose – net brolis
Bet Eimantas į laisvę greitai neišėjo – dėl sukčiavimo, turto prievartavimo ir net tyčinio nužudymo baudžiamojon atsakomybėn patrauktam vyrui gresia laisvės atėmimas iki 20 metų arba net įkalinimas iki gyvos galvos. Vis dėlto, jeigu teisme nebūtų įrodyta, kad jo rankos suteptos vilnietės medikės krauju (apie tai skaitykite pirmojoje „Skolų valdovo užburti“ dalyje), jam, kaip ir A. Raziūnei bei A. Stafeckienei, grėstų įkalinimas iki 8 metų.
A. Raziūno brolis Aidas Ražanauskas policijos pareigūnams prisipažino, kad taip pat buvo įveltas į nešvarius „Turtuvos grupės“ sandorius, bet, kai tik suprato, jog daugybę kartų teistas brolis nori juo pasinaudoti, iš karto su bendrove nutraukė santykius. Jis buvo įdarbintas į šią skolų išieškojimo bendrovę, tačiau, kaip pats sakė, jokio darbo nedirbo, tik turėdavo pasirašyti dokumentus dėl žemės sklypų įgijimo ir perleidimo.
„Agne Raziūnę (buvusią Lukošiūtę) pažįstu nuo mokyklos laikų, ji buvo mano klasiokė, kartu mokėmės iki 9 klasės, – pasakojo liudytoja. – Po mokyklos baigimo su ja nebendravau, bet 2009 m. mes netyčia susitikome parduotuvėje ir nuo to laiko pradėjome kiek artimiau bendrauti – kartą nuėjome pažiūrėti krepšinio, susitikdavome pasišnekėti, dalyvavome keliuose vakarėliuose. Buvau Agnės paprašiusi paskolinti pinigų – ji sakė, kad pati neturi, bet gali paskolinti jos draugas. Sutikau – Agnė iš savo sąskaitos per kelis kartus man pervedė apie kelis tūkstančius litų. Po metų ar dvejų norėjau šiuos pinigus grąžinti, bet ji pasakė, kad jos draugas Andrius serga leukemija, dabar gydosi, todėl liepė palaukti, kai grįš, galėsiu jam pačiam grąžinti. Man buvo smalsu ir aš pasigūglinau apie šį asmenį – sužinojau, kad jis yra sukčius, apie jį rašė spaudoje. Supratau, kad tuo metu nesigydė, o sėdėjo laisvės atėmimo įstaigoje.“
„Man taip pat telefonu skambindavo ir Agnė, ir Andrius, bet jie prisistatydavo kitais vardais, tačiau sakydavo, jog yra iš „Turtuvos grupės“, – aš jų balsus pažįstu, jiems tai ir pasakiau, bet šie neigė, – kalbėjo Brigita. – Paskambinę ragindavo atiduoti pinigus, tačiau aš nepasitikėjau, nežinojau, kas čia skambina, todėl pradėjau aiškintis, ar tie pinigai tikrai pasieks tikrąjį skolininką A. Raziūną. Kai išsiaiškinau, kad „Turtuvos grupė“ yra jo įmonė, pervedžiau pinigus, bet suma jau buvo išaugusi, priskaičiuoti delspinigiai – man buvo atsiųsti dokumentai, kuriuose nurodyta, jog Agnė pardavė savo turėtą skolą „Turtuvos grupei“.
„Kiek esu pastebėjusi, ji visą laiką bendraudavo į ausį įsikišusi ausinę, net akivaizdžiai matėsi, kad kažkas ją kontroliuoja“, – teigė liudytoja.
Teisinių paslaugų ir skolų išieškojimo bendrove teisėsaugos pareigūnai susidomėjo, kai Delfi paviešino nuo „Turtuvos grupės“ nukentėjusių žmonių istorijas. Po šių straipsnių ir politikų įsikišimo teisėsauga pagaliau ėmė aiškintis, kuo iš tikrųjų užsiima Kauno centre veikianti ir įvairiose žiniasklaidos priemonėse dažnai reklamos skelbimus publikuojanti įmonė. Be to, paviešinta informacija privertė atsikvošėti ir kitus žmones, kurie tik įtarė, kad galėjo patekti į gerai iš anksto apgalvotą sukčiavimo schemą.
Kol teismas nenustatė, baudžiamojon atsakomybėn patraukti A. Raziūnas, A. Raziūnė ir A. Stafeckienė laikomi nekaltais.