Pirmosios sausio mėnesio dienomis į Vilniaus miesto savivaldybę kasdien kreipiasi dešimtys gyventojų, kad jų name būtų uždrausta rūkyti balkonuose.
Atrodo, kad vilniečiai itin laukė galimybės uždrausti rūkyti jų daugiabučiuose, prašymai pasipylė pačią pirmą dieną, kai įsigaliojo įstatymas.
„Sulaukėme apie 40 prieštaravimų ir dar apie 10 įvairių kitų paklausimų, kaip tas įstatymas veikia, kokie yra draudimai ir kaip jie galėtų būti taikomi“, – LNK žinioms sakė Vilniaus savivaldybės skyriaus vedėjas Gintaras Leperskas.
Per pirmą 2021 metų savaitę, sausio 4–8 dienomis, Vilniuje sulaukta 80 prašymų paskelbti daugiabutį nerūkymo zona.
Kaune tokių prašymų buvo 15, Klaipėdoje – 3, Panevėžyje 2, o Šiauliuose nebuvo.
Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė teigė, kad kol kas vietos pareigūnai didelio skirtumo nepajautė.
LNK žinių žurnalistai klausė kauniečių, ką jie mano apie galimybę uždrausti rūkyti jų daugiabutyje.
„Visiška nesąmonė. Negi mums padarys vietas, kur rūkyti prie daugiabučių? Apšildys, kameras sudės, kad benamiai nesilankytų?“ – klausimą kėlė vienas kaunietis.
„Tegul meta rūkyti, negi negali mesti. Gali“, – sakė kitas.
Šiai minčiai pritarė ir kita kaunietė. Ji pabrėžė, kad rūkyti yra nesveika, visa jos šeima neturi šio žalingo įpročio.
Vilnietis vyras LNK žinioms sakė, kad rūko ne balkone, o virtuvėje. Jo nuomone draudimas turi spragų.
„Balkone kaip ir negalima rūkyti, bet jeigu kambaryje sėdėsi ir rūkysi, langą atsidaręs. Tai bene tas pats gaunasi“, – sakė jis.
Anot savivaldybių, rūkyti galima uždrausti ne tik balkone, bet ir kambariuose, jei langas yra atidarytas. Būtent toks buvo pats pirmasis prašymas Klaipėdoje.
„(Prašymas, aut. p.) yra dėl rūkymo patalpoje. Būtent dėl vieno kaimyno, kuris rūko bute ir iš buto einanti smarvė trukdo kaimynams“, – sakė Klaipėdos savivaldybės poskyrio vedėjas Marius Poimanskis.
Kai savivaldybė gauna prašymą, jokie svarstymai nevyksta, tik patikrinama ar žmogus tikrai gyvena tame name.
„Atmetimo galimybė tik viena – jei žmogus, kuris skundžiasi, tame name negyvena“, – sakė Klaipėdos savivaldybės poskyrio vedėjas.
Kai savivaldybė paskelbia, kad daugiabutyje yra nerūkymo zona, rūkyti atvirose to namo erdvėse tampa draudžiama. Ir namo gyventojai gali kviesti policiją, jei pamato rūkantį kaimyną.
Santaros klinikų pulmonologijos centro vadovas Edvardas Danila LNK žinioms teigė, kad nuo pasyvus rūkymas taip pat pavojingas.
„Dvi ligos, kurios gresia nuo pasyvaus rūkymo yra plaučių vėžys ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga“, – sakė jis.
Anot profesoriaus, dėl rūkaliams būdingų bėdų pagalbos nuolatos kreipiasi ir tie, kurie patys niekada nerūko.
„Taip, tikrai tai kasdienė pulmonologo duona“, – teigė pašnekovas E. Danila.
Profesorius primena, kad nuo plaučių vėžio miršta daugiau žmonių, nei nuo kitų vėžių kartu sudėjus.
Tikimybė susirgti lėtine obstrukcine plaučių liga, jei žmogus visai nerūko ir nekvėpuoja tabako dūmais yra 3 procentais, jei nerūko, bet kvėpuoja tabako dūmais – 18 procentų, o jei rūko – tikimybė 35 procentai.
E. Danila teigė, kad didžiausia žala padaroma, kai rūkalais kvėpuojama neintensyviai, bet daug metų.
„Tas, kuris rūko mažesnį kiekį cigarečių, bet rūko ilgiau, jo žalingas poveikis yra daug didesnis ir veiksmingesnis. Lygiai tas pats galioja ir pasyviam rūkymui“, – aiškino medikas.
Kai daugiabutis paskelbiamas nerūkymo zona pranešti apie pažeidimą gali tik name registruoti gyventojai. Rūkantiems tokiame name gresia bauda nuo 30 iki 60 eurų, už pakartotinį nusižengimą bauda 120 eurų.