Vos sužinoję teismo sprendimą, N. Venckienės tėvai išskubėjo į banką sumokėti dešimties tūkstančių eurų užstatą. Vidudienį N. Venckienė jau vyko į savo tėvų namus.
Taip pat jai buvo paskirta trijų mėnesių intensyvią priežiūrą (tai reiškia, kad N. Venckienei bus uždėta apykojė), taip pat bus paimti jos dokumentai ir ji turės sumokėti 10 tūkst. eurų užstatą.
Vienas iš sprendimą priėmusios teisėjų kolegijos narys, Vilniaus apygardos teismo teisėjas A. Cininas laidoje „DELFI diena“ konkrečiau paaiškino šio teismo sprendimo motyvus. Jo teigimu, jis iki šiol nežino, kodėl būtent ši istorija sulaukė tiek daug žiniasklaidos ir visuomenės dėmesio. Teisėjas pasakojo, kad nejaučia visuomenės spaudimo priimti tam tikrus sprendimus.
– Kodėl vis dėlto yra panaikintas žemesnės instancijos teismo sprendimas ir priimtas toks, kokį paskelbėte?
– Pagrindinis teismo motyvas yra tas, kad gresiančios poniai Venckienei bausmės dydis yra neproporcingas jai taikomos kardomosios priemonės, suėmimo, griežtumo. Kaip jau turbūt visi žino, ponia Venckienė yra pateikti 4 įtarimai, iš jų tik 1 vienas numato laisvės atėmimo bausmę iki 3 metų. Kiti numato dar mažiau. Tai atsižvelgiant į tai, kad ponia Venckienė jau buvo įkalinta Amerikos kalėjime ir Lietuvoje, kartu sudėjus, jau netoli dviejų metų, ir atsižvelgiant į tai, kad numatomos bausmės susijusios ne su laisvės atėmimu. Tai teismas įvertino, kad tokios griežtos kardomosios priemonės taikymas yra neproporcingas gresiančiai bausmei.
– Rodosi, kad prokuroras yra sakęs, kad tokia priemonė, suėmimas 2 mėnesiams, pasiūlyta todėl, kad ji gali slapstytis. Ar tai jūsų neįtikino?
– Na, slapstymosi motyvacija turi būti kažkokia. Atsižvelgiant į tai, kad poniai Venckienei, būkime sąžiningi, negresia labai skausmingos teisinės pasekmės Lietuvoje, net jei jos kaltė būtų įrodyta. Tai šis motyvas slapstytis nėra labai stiprus. Kitų motyvų poniai Venckienei slapstytis teisėjų kolegija irgi nenustatė.
– Nejaugi žinant visą istoriją, Venckienės tarsi slapstymasis, tarsi viešas gyvenimas Jungtinėse Valstijose, jos išvykimas Seimui imantis svarstyti jos neliečiamybės klausimą. Jums kaip teisėjui nekyla įtarimai, kad ji vėl gali slėptis ir vengti vykdyti teismo nurodymus, kas buvo iš istorijos žinoma.
– Pirmiausia dėl sąvokos slėptis ar nesislėpti. Aš čia negalėčiau komentuoti. Čia greičiausiai bus vertinama, ar ji slapstėsi, ar tiesiog gyveno Amerikoje, kuomet bus nagrinėjama byla. (…) Galėčiau pasakyti tik tiek, kad jokių baudžiamojo proceso draudimų ponia Venckienė išvykdama iš Lietuvos nepažeidė. Nes jai nebuvo skirtos jokios kardomosios priemonės. Konstatuoti galima tik tiek, kad ji išvyko, nepažeisdama jokių draudimų.
– Šiandien ryte komentuodamas teismo sprendimą sakėte, kad jos pabėgimo į Ameriką negalima vertinti kaip pabėgimo, nes nebuvo jokių kardomųjų priemonių. Bet vėl, ji dingo tuomet, kai teisėsauga kreipėsi į Seimą dėl tokio elementaraus dalyko – prašo Seimo panaikinti parlamentarės imunitetą. Ir staiga ji dingsta, išvyksta. Buvo paskelbtas jos dingimas.
– Nežinau, ar buvo paskelbtas dingimas, ji išvyko.
– Čia žodžių žaismas.
– Na, žinote. Jums žodžių žaismas, o teisininkai mėgsta tikslumą. Negalėčiau dabar sau leisti sakyti, ar ji pabėgo.
– Bet ar šiuo atveju jums tai nėra pakankamas argumentas, kad ji žinodama, kad jai gresia keliolika įtarimų ji pabėga/dingsta/išvyksta?
– Aš nežinau, turbūt niekas nežino, išskyrus prokurorus, kas grėsė N. Venckienei tada, užtat aš žinau, kas jai gresia dabar. Dabar jai gresia potencialiai bausmė už keturis nesunkius nusikaltimus. O dėl išvykimo, kitaip aš negalėčiau pavadinti, dar kartą galiu tai pakartoti. Žmogui išvykti iš jo gyvenamosios vietos draudžiama tuomet, kai jam skiriama kažkokia kardomoji priemonė. Poniai N. Venckienei nebuvo tuo metu skirta jokia kardomoji priemonė. Ir šia prasme jos išvykimo pabėgimu, ar kardomosios priemonės pažeidimu negalėčiau įvardinti.
– Žvelgiant iš visos istorijos dešimtmečio, pats teismo sprendimas, vieni sako, kad jis buvo nevykdomas, kalbant apie mergaitės perdavimą motinai, kiti aukščiausi šalies vadovai sakė, kad tai buvo vykdomas teismo sprendimas. Pats išvykimas/dingimas/pabėgimas taip pat yra keistas. Ar tai nesusideda į bendrą paveikslą, kad ši moteris gali stengtis slėptis nuo teisėsaugos.
– Galiu pakartoti tik tai, ką pasakiau. Šiuo atveju pagrindinis motyvas manyti, kad ponia N,. Venckienė hipotetiškai galėtų bėgti ir slėptis yra jai gresiančios sankcijos pagal tuos nusikaltimus, kurių padarymu ji yra įtariama. Šiuo atveju teismas nemato, kad sankcijų griežtumas būtų tas motyvas, kuris verstų Venckienę bėgti ar slėptis. Kitų motyvų teismas nemato. Mes negalime dabar kalbėti retrospektyviai apie tai, kas Venckienei grėsė anksčiau. Mes galime kalbėti apie tai, kas yra dabar.
– Bet ponia Venckienė nepripažįsta kaltės dėl nei vieno to įtarimo. Kai ji buvo apklausiama, ji viską neigė. Ar tai nėra prielaida, kad ji viską neigdama gali bandyti slėptis?
– Teismo kolegija nusprendė, kad tai nėra prielaida slėptis.
– Pagal ekstradicijos bylą N. Venckienei palikti vos 4 iš keliolikos įtarimų. Jūsų žiniomis, ar gali atsirasti naujų ir kaip jie gali būti pateikti?
– Čia klausimas turbūt ne man, o prokurorui. Teismai nežino, kokie ten kaltinimai buvo, kur jie dingo ir kaip jie vėl gali atsirasti.
– Bet ar jums nekelia nuostabos tas dingimo faktorius, kai iš 13 liko 4?
– Na, žinote, aš čia nejaučiu kažkokio emocinio aspekto. Man tai nekelia nei nuostabos, nei kitų emocijų. Tiesiog teismas nagrinėjo tuos įtarimus, kurie yra. O jie yra 4.
– N. Venckienės advokatė sako, kad jai paskirta kardomoji priemonė yra per griežta. 500 metrų atstumas aplink namus yra per mažai. Kodėl pasirinktas toks atstumas?
– Teisėjų kolegija nusprendė, kad toks atstumas yra pakankamas poniai Venckienei nesijausti visiškai izoliuota ar įkalinta namuose. Ir gyventi, kiek tai yra galima, normalų, socialinį gyvenimą. Jei 500 metrų yra per mažai, advokatė gali paprašyti šį atstumą padidinti. Prokurorai spręs, jei tokie argumentai bus.
– Bet šiuo atveju, 500 metrų, jūsų manymu, ar tai yra pakankamas atstumas ir kas bus, jei N. Venckienei pasidarys bloga, reikės vykti į ligoninę. Ar įstatyme yra išimtys?
– Taip, yra išimtys, kai reikia suteikti pagalbą, asmuo gali nesilaikyti šio atstumo.
– Kas būtų, jei bent viena kardomoji priemonė, kurią šiandien skyrė teismas, būtų pažeista? Ir kas bus po 3 mėnesių?
– Įstatymas numato, kad jei žmogus nesilaiko jam paskirtos kardomosios priemonės, ji gali būti pakeista į kitą, griežtesnę. Po 3 mėnesių bus sprendžiamas klausimas dėl šių kardomųjų priemonių pratęsimo.
– Jūsų manymu, jos gali būti pratęstos?
– Aš neturiu laiko mašinos, negaliu pasakyti.
– Jeigu būtų pažeistos kardomosios priemonės, į ką jos gali būti pakeistos? Suėmimą?
– Čia irgi aš negaliu pasakyti, mes kalbame grynai hipotetiškai. Neturiu jokio pagrindo manyti, kad ponia Venckienė pažeidinės šias kardomąsias priemones. O juo labiau svarstyti apie tai, kas bus, jeigu bus.
– Teisėjau, jūs su visa šia istorija esate susijęs nebe pirmą kartą. Mes prieš eterį juokavome, kad šita istorija jus vėl pasiveja, norite jūs to ar ne. Praėjus tam tikram laiko tarpui, jūsų akimis, ar teisėsauga yra niekieno neveikiama, tikrai laisva nepriklausomai spręsti ir objektyviai priimti sprendimus?
– Aš galiu kalbėti tik apie teismus. Jie yra niekieno neveikiami ir nepriklausomi priiminėti sprendimus.
– Jūs pats jaučiate visuomenės spaudimą?
– Aš esu atsiribojęs ir dauguma teisėjų yra atsiriboję nuo tokių visuomeninių nuomonių. Nes jei negali atsispirti visuomenės spaudimui, gal tada reikia paieškoti kito darbo, ne teisėjo. Mes priimame sprendimus pagal teisę, ne pagal visuomenės nuomonę.
– Kokias klaidas, jūsų nuomone, teisėsauga padarė šioje istorijoje ir ar galėjo būti taip, kad tos istorijos galėjo nebūti?
– Klausimas gal čia daugiau politikams. Mes galime savo nuomonę tokiais klausimais pasakyti, apie klaidas juo labiau, tik kai rašome sprendimus. Galbūt aš nuo atsakymo į šitą klausimą ir asmeninės nuomonės susilaikysiu. Nes ką gali žinoti, gal man dar ir trečią kartą teks nagrinėti kokią nors bylą.
– Kada jūs matytumėte ir kokią šios istorijos pabaigą?
– Norėčiau, kad ji baigtųsi kuo greičiau - ir viskas. Nes gyvenime yra daug įdomesnių dalykų, nei ši 10 metų trunkanti istorija.
– Ji jums neįdomi?
– Man ji įdomi tiek, kiek aš ją gaunu kaip bylą nagrinėti, daugiau man ji tikrai neįdomi.
– Jūs susiduriate su pačiomis įvairiausiomis bylomis, jūsų manymu, kodėl ta istorija išsirutuliojo į tokią, kokią mes ją turime dabar?
– Nežinau.
– Viskas prasidėjo nuo skyrybų, vaiko nepasidalijimo. Juk istorijų skiriantis būna įvairiausių. Kodėl ši istorija virto tuo, kuo virto?
– Aš negaliu atsakyti į šį klausimą. Nes tai būtų mano įsivaizdavimai, kurių aš nenorėčiau dalintis ir norėčiau juos pasilikti sau.