Skundėsi visiems, kam tik galėjo: prokurorui ir teisėjai – Prezidentūroje ir Seime dar negirdėti kaltinimai

Žinoma Kauno advokatė Aušra Ručienė, atstovaudama dėl narkotikų kontrabandos baudžiamojon atsakomybėn patrauktam savo klientui, skundėsi visiems, kam tik galėjo – dėl prokuroro ir teisėjos esą galimo piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi rašė pareiškimus ne tik generalinei prokurorei, Teisėjų tarybos ir Vilniaus apygardos teismų vadovėms, bet ir į teisėsaugos darbą kištis negalintiems prezidentui, Seimo pirmininkei ir jos pavaduotojui, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui.

Maža to, advokatė paprašė pradėti ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojon atsakomybėn patraukti daugybėje rezonansių bylų tyrimą atlikusį Generalinės prokuratūros prokurorą Antaną Stepučinską ir ne vieną garsų nusikaltėlį už grotų pasiuntusią Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėją Liliją Tarčevskają. Tačiau tokie jos norai – nepagrįsti.

„Nei prokuroras A. Stepučinskas, nei teisėja L. Tarčevskaja, vykdydami jiems pavestas pareigas, sąmoningai jokių neteisėtų veiksmų neatliko“, – nurodė advokatės A. Ručienės pareiškimą išnagrinėjusi prokuratūra.

Baudžiamąsias bylas nagrinėjančią teisėją L. Tarčevskają taip pat reabilitavo Teisėjų etikos ir drausmės komisija, nutarusi atmesti Teisėjų tarybos teikimą, kuriuo teisėjai buvo siūloma iškelti drausmės bylą dėl galimo netinkamo teisėjo pareigos atlikimo. Komisija, kurią sudaro ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai, nutarė, kad nėra pagrindo teisėjai kelti drausmės bylos, nes teisėja tiesiog nepadarė jokių pažeidimų.

Narkotikų kontrabanda įtariamą Žygimantą Ž. ginančios advokatės A. Ručienės skundai buvo susiję su jos ginamajam teismo skirta griežčiausia kardomąja priemone – suėmimu. Šią prievartos priemonę ikiteisminio tyrimo teisėja L. Tarčevskaja skyrė išnagrinėjusi prokuroro A. Stepučinsko prašymą. Kad pagrindas suimti Žygimantą Ž. buvo, o L. Tarčevskaja priėmė teisingą sprendimą, vėliau neskundžiama nutartimi patvirtino ir aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos teismas.

Tuo metu A. Ručienė tikino, kad teismo posėdyje, kuriame teisėja L. Tarčevskaja svarstė prokuroro A. Stepučinsko prašymą dėl Žygimanto Ž. suėmimo, nedalyvavo, nors ir buvo sudariusi susitarimą su savo klientu, jau anksčiau buvo dalyvavusi atliekant kitus procesinius veiksmus bei pateikusi advokato orderį.

Dėl suėmimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą prokuroras kreipėsi dar sekmadienio vakarą, todėl šis prašymas teisėjai buvo perduotas tik pirmadienį ryte, likus mažiau nei keturioms valandoms iki leistino sulaikymo pabaigos. Atsižvelgdama į galimybes ir situaciją šalyje dėl sparčiai plintančios koronaviruso infekcijos, teisėja šį prašymą nutarė nagrinėti nuotoliniu būdu – posėdžių sekretorė prokurorui išsiuntė prisijungimo nuorodą į nuotolinį teismo posėdį.

Savo skunduose advokatė A. Ručienė teigė, kad netrukus su ja susisiekė prokuroras ir pasiteiravo, ar ši sutinka, jog posėdis vyktų nuotoliniu būdu.

„Sutikau, tačiau paprašiau pateikti įrodymus, kurių pagrindu yra prašoma skirti pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą“, – nurodė advokatė.

Jos teigimu, prokuroras žadėjo perskambinti, bet to esą taip ir nepadarė, todėl vėliau susisiekė su ikiteisminį tyrimą jos klientui iškeltoje byloje atliekančia tyrėja, iš kurios ir sužinojo, jog teismas prokuroro prašymą jau išnagrinėjo, posėdyje dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės tarnybos advokatas, o Žygimantas Ž. yra suimtas.

„Šis posėdis aiškiai buvo neteisėtas, surengtas apgaulės būdu, kadangi nebuvau informuota apie posėdžio laiką ir vietą, man nebuvo išsiųsti prisijungimo per „Zoom“ programą kodai, o pareikalavus patekti įrodymus, kurių pagrindu prašoma suimti mano ginamąjį, galimai susitarus prokurorui ir teisėjai, neteisėtai buvau nušalinta nuo gynybos, apgaulės būdu informuojant įtariamąjį, kad į posėdį advokatė negali atvykti, nors į jį vykti nereikėjo, nes posėdis vyko nuotoliniu būdu“, – skunduose rašė A. Ručienė.

Tuo metu prokuroras A. Stepučinskas aiškino, kad teismo posėdis buvo suplanuotas 11 val., apie tai jį teisėja informavo apie 10 val., todėl jis po to susisiekė su advokate, kuri nurodė, jog ši, nesusipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, nemato galimybės dalyvauti teismo posėdyje. Apie tai prokuroras informavo teisėją, tačiau ši atsisakė pakeisti posėdžio laiką, nes baigėsi laikinojo sulaikymo laikas.

Be to, prokuroro teigimu, advokatė prašymą susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga pateikė tik prieš pat posėdį, nors tokią galimybę turėjo anksčiau, kai išvakarėse jos akivaizdoje buvo apklausiamas įtariamasis: „Advokatė prašymo susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga jokia forma nebuvo pareiškusi“.

Prokuroras taip pat nurodė, kad netrukus susisiekė su policijos tyrėja ir informavo apie susiklosčiusią situaciją ir paprašė įtariamajam surasti valstybės gynėją. Taip ir buvo padaryta – teismo posėdyje buvo užtikrintas įtariamojo atstovavimas.

„Manau, kad šią situaciją reikėtų vertinti kaip nesusikalbėjimą tarp teismo, prokuroro ir advokatės“, – nurodė A. Stepučinskas.

Kad advokatės A. Ručienės skundai yra nepagrįsti, buvo įsitikinusi ir 28 metus teisėja dirbanti L. Tarčevskaja. Tai, kad įtariamojo Žygimanto Ž. teisė į gynybą teismo posėdyje nebuvo pažeista, jau yra konstatavęs ir Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs įtariamojo advokatės skundą.

Teisėjos teigimu, nors posėdis buvo suplanuotas 11 val., realiai jis prasidėjo tik 11.25 val., kai buvo surastas valstybės advokatas. Kad būtent jis dalyvautų posėdyje, neprieštaravo ir įtariamasis, kurį buvo prašoma suimti.

„Įtariamasis prašymų dėl gynybos neturėjo, jis pats aktyviai gynėsi“, – pabrėžė L. Tarčevskaja.

Teisėja taip pat pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo teisėjas tik užtikrina, kad atliekant įtariamojo apklausą dalyvautų gynėjas, tačiau įtariamojo pasirinkto gynėjo dalyvavimo atliekant procesinį veiksmą galimybes vertina prokuroras.

„Esminė ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcija yra užtikrinti, kad nebūtų pažeistos asmens teisės“, – teisėja pabrėžė, jog nepadarė jokių pažeidimų, o advokatė jos informavo, kad nedalyvaus posėdyje ir nori susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apie tai, kad advokatė turi priekaištų, teisėja teigė sužinojusi tik jau po to, kai buvo paskelbta nutartis dėl kardomosios priemonės paskyrimo.

Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje teisėjai L. Tarčevskajai atstovavęs advokatas Olegas Šibkovas pažymėjo, kad šioje situacijoje yra svarbiausia nustatyti, kokias pareigas turi ikiteisminio tyrimo teisėjas ir ar buvo pažeista įtariamojo Žygimanto Ž. teisė į gynybą.

„Baudžiamojo proceso kodeksas numato, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, o ikiteisminio tyrimo teisėjas savo iniciatyva jokių veiksmų neatlieka, – teigė O. Šibkovas. – Pagal esamą reglamentavimą, vienintelis klausimas, kurį derina ikiteisminio tyrimo teisėjas ir prokuroras, yra sulaikyto asmens apklausos dėl suėmimo pagrįstumo laiko ir vietos, o dabartinio laikmečio sąlygomis – ir apklausos būdo nustatymas. Tolesnius veiksmus pagal nustatytą kompetenciją atlieka prokuroras, o ne ikiteisminio tyrimo teisėjas.“

Pasak advokato, taip pat šioje istorijoje yra svarbu ir tai, kad sprendimą, ar advokatui galima susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, sprendžia ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ir jį kontroliuojantis prokuroras.

„Būtent prokuroras, kuris disponuoja visa medžiaga, turėjo pareigą supažindinti advokatę su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išsiųsti posėdžio nuorodą – pakviesti į posėdį įtariamąjį, kuris laikomas areštinėje, bei jo gynėją“, – teigė advokatų kontoros TGS Baltic advokatas.

Anot jo, apeliacinės instancijos teismas, vėliau išnagrinėjęs Žygimanto Ž. advokatės skundą dėl suėmimo paskyrimo, jokio baudžiamojo proceso pažeidimo nenustatė.

„Ir to pakanka, kad būtų eliminuotas drausminės atsakomybės taikymas teisėjai“, – akcentavo O. Šibkovas.

Teikimą dėl drausmės bylos iškėlimo teisėjai išnagrinėjusi Teisėjų etikos ir drausmės komisija pabrėžė, kad neturi teisės vykdyti teisingumo ir spręsti su teisingumo vykdymu susijusių klausimų, Konstitucijoje yra aiškiai nurodyta, jog teisingumą Lietuvoje vykdo teismai ir teisėjai, kurie yra nepriklausomi.

„Komisija neturi teisės kištis į teismo procesinę veiklą ir neturi teisės revizuoti teisėjų atliktų procesinių veiksmų bei priimtų sprendimų pagrįstumo, – pažymėjo komisijos nariai. – Priešingu atveju būtų pažeistas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas. Teisėjo priimtų procesinių sprendimų ir atliktų procesinių veiksmų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti patikrintas ir įvertintas tik instancine tvarka.“

Komisija taip pat pažymėjo, kad advokatė A. Ručienė buvo pasinaudojusi teise apskųsti teisėjos L. Tarčevskajos priimtą nutartį, o skundą išnagrinėjęs aukštesnysis teismas nenustatė jokių pažeidimų, taip pat pažymėjo, jog posėdžio metu įtariamajam Žygimantui Ž. buvo išaiškintos teisės, tuo pačiu ir teisė pareikšti nušalinimus, bet jis tokia teise nepasinaudojo ir net sutiko, kad jam atstovautų valstybės paskirtas advokatas.

Komisija nurodė, kad po šios situacijos Teisėjų taryba inicijavo pasitarimą su Generaline prokuratūra, kurio metu buvo aptariama pareiškimų dėl suėmimo skyrimo teikimo teismui praktikos tobulinimo tvarka.

„Ne dėl teisėjos L. Tarčevskajos aplaidžių veiksmų, o dėl ikiteisminiame tyrime, kuriam, pabrėžtina, vadovauja prokuroras, susiklosčiusios situacijos (įtariamojo sulaikymo laiko, prokuroro pareiškimo pateikimo teismui laiko, pareiškimo pateikimo ikiteisminio tyrimo teisėjai laiko – pareiškimas teisėjai L. Tarčevskajai pateiktas likus mažiau nei keturioms valandoms iki įtariamojo laikino sulaikymo termino pabaigos) kilo ši situacija“, – komisija nurodė, kad teisėjos veiksmuose nėra pareiginio nusižengimo, galinčio sudaryti drausminės atsakomybės pagrindą, požymių.