Taip politikas teigė pirmadienį posėdžiavusiai Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką įvedant ribojamąsias priemones Aliaksandro Lukašenkos režimui.
„Esu daug didesnį poveikį patyręs, kad vieną ar kitą kelią reikia sutvarkyti“, – pirmadienį vykusiame posėdyje dėstė M. Skuodis.
Pasak ministro, Susisiekimo ministerija su Prezidentūra bendravo tik galimo įvestų sankcijų poveikio Lietuvai ir iš to kylančių rizikų klausimais. M. Skuodis pabrėžė, kad sankcijų klausimas yra Užsienio reikalų ministerijos (URM) kompetencija.
Posėdyje dalyvavęs buvęs užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas tikino, kad jis yra vienas iš daugelio gavusių prezidento patarėjos Skirmantės Straigienės elektroninį laišką, kuriame ji teigė nepritarianti numatytoms sankcijoms.
Komisijos pirmininkas Vytautas Bakas teigia, kad specialioji komisija siekia išsiaiškinti, dėl kokių priežasčių Prezidentūros pozicija sankcijų klausimu nesutapo su Vyriausybės nuomone.
„Matome, kad tuo metu, kai buvo įvedamos sankcijos Baltarusijai Prezidentūra turėjo kitokią poziciją nei URM, nei JAV, kurios pirmos įvedė sankcijas baltarusiškoms trąšoms“, – sakė V. Bakas.
„Bandome išsiaiškinti, kas lėmė šiuos argumentus, nes akivaizdu, kad Lietuvos tikslas buvo neremti autokratinių režimų, jų verslų, vyko gana sunkios derybos ir akivaizdu, kad bent jau prezidento patarėjų nuomonės fomruojant prezidento poziciją EVT buvo radikaliai skiriasi nuo tų, kurias siūlė URM ir Vyriausybė“, – pridūrė komisijos pirmininkas.
Praėjusią savaitę komisijai liudijo užsienio reikalų viceministras Jonas Survila. Jis nurodė, kad 2021 m. vasarą Prezidentūra nepalaikė sankcijų baltarusiškų trąšų sektoriui. Vėliau šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas, reaguodamas į pastaruosius pareiškimus, tikino – J. Survila nutylėjo dalį tiesos ir nenurodė, kad Prezidentūra ragino imtis veiksmų dėl ribojimų Astravo atominei elektrinei (AAE).
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 metų prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją.
Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 metais. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Komisija savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui turės pateikti iki kovo 10 dienos.