Pirks namą ir dar liks pinigų
„30 metų dirbau Lietuvai ir gaunu kapeikas. Kaip galima išgyventi už 526 litus, kai tokios sumos vos užtenka mokesčiams. Ačiū Dievui, kad turiu vyrą, nes kitaip reikėtų eiti raustis po konteinerius, nors nesu nei alkoholikė, nei „bomžė“, bet valgyti juk norėčiau. Man jau užtenka, atsibodo egzistuoti, įgriso priimami vis baisesni įstatymai. Todėl ir noriu kuo greičiau parduoti butą Klaipėdoje ir emigruoti į Ispaniją“, – ryžtingai nusiteikusi buvo klaipėdietė Irena (pavardė redakcijai žinoma – V.S.).
Todėl ji pasiryžusi net patirti nuostolių – butą parduoti pigiau nei rinkos kaina. Moteris už savo trijų kambarių būstą naujos statybos name norėtų gauti 320 tūkst. litų.
„Tiek man užteks namukui Kanarų salose nusipirkti ir dar liks pinigų kurį laiką gyventi“, – skaičiavo pašnekovė.
Irena jau kartą lankėsi Kanarų salose, todėl išstudijavo nekilnojamojo turto kainas. Nusižiūrėjo ir gyvenamąjį plotą, už kurį tektų sumokėti apie 180 tūkst. litų.
Išlaidų bus mažiau
Ji su vyru į užsienį vyks ne pas artimuosius, o tarsi į nežinią, tačiau ir tai jos negąsdina.
„Esu labai energingas žmogus ir ką nors sugalvosiu. Man sukako šešiasdešimt ir gyvenimą pradėsiu iš naujo, o čia perspektyvų nebematau. Esu tikra, kad Ispanijoje rasiu darbą, o tai Klaipėdoje mano amžiaus žmogui yra neįsivaizduojama“, – optimizmu ir nusiteikimu geriau gyventi tryško pensininkė.
Be to, ji skaičiavo, jog ir išlaidų Kanarų salose bus mažiau nei Klaipėdoje. Pinigų teks išleisti mažiau mokesčiams, nes nesmaugs milžiniškos sąskaitos už šildymą.
„Maisto produktų kainos taip pat yra gerokai mažesnės nei pas mus – vaisiai, daržovės kainuoja kelis kartus pigiau. Gyvensiu sveikai, daug jų valgysiu“, – šypsojosi pašnekovė.
Todėl dabar jos tikslas – kuo greičiau parduoti butą, susikrauti lagaminus ir patraukti į pietus. „Ne akli esame, matome, kas darosi Lietuvoje. Man ypač gaila jaunų žmonių, šeimų. Norėčiau gyventi savoje šalyje, bet kitos valstybės mums, lietuviams, siūlo geresnes sąlygas“, – konstatavo klaipėdietė.
Kainos skiriasi tris kartus
Jai antrino ir žinoma klaipėdietė Eugenija Odebrecht, kuriai Ispanija tapo tarsi antri namai, nes verslininkė ten įsigijo nekilnojamojo turto.
„Tikrai galiu pateisinti žmones, kurie pasiryžta Lietuvoje viską parduoti ir išvažiuoti gyventi į Ispaniją. Tačiau aš taip negaliu, nes man labai svarbūs žmonės, kuriuos čia, Lietuvoje, turiu, kurių negaliu palikti, nes man svarbu su jais pabūti, pabendrauti“, – teigė E.Odebrecht.
Tačiau ji patvirtino, jog Ispanija emigrantams yra vienas geriausių pasirinkimų, nes šioje šalyje gyvenimo kokybės ir išlaidų santykis yra stebėtinai palankus.
„Ispanija yra visiška išimtis tarp kitų Europos valstybių, kur kainos nėra mažos, o panašios į egzistuojančias Lietuvoje. Mūsų šalyje blogai tai, kad keli dideli prekybos tinklai diktuoja kainas, o Ispanijoje yra galimybė rinktis. Galima gyventi ir pigiai, ir vidutiniškai, ir prabangiai“, – patirtimi dalijosi verslininkė ir pateikė pavyzdžių. Mėsa, žuvys, vaisiai, daržovės, buities priežiūros priemonės kainuoja 2–3 kartus pigiau nei Lietuvoje.
Neverkia net bėdžiai
„Ispanijoje galima puikiai išgyventi uždirbant tiek, kiek Lietuvoje yra vidutinis atlyginimas – maždaug 1,7 tūkst. litų. Todėl ispanas, gaudamas 400 eurų (1,38 tūkst. litų) socialinę pašalpą, nedejuoja“, – tvirtino E.Odebrecht.
Jos žodžiais, Ispanijoje gyventi patrauklu, nes kainų per krizę niekas nedidino. Priešingai – padaugėjo pačių įvairiausių išpardavimų, kai įvairių daiktų galima įsigyti su didžiulėmis nuolaidomis.
„Jie švenčia gyvenimą, o mes verkiame. Kartais pagalvoju, jog apsigaunu dėl kainų, ir imu eurus versti litais. Tuomet dar kartą įsitikinu, jog gyventi Ispanijoje yra pigu“, – juokėsi pašnekovė.
Ji svarstė, kad ir Lietuvoje būtų galima patogiai gyventi, jei būtų pažaboti monopolininkai.
„Netikiu, jog kainos pas mus didelės dėl to, kad esame maža valstybė, kad tai mažos ekonomikos sindromas. Manau, jog tikrai egzistuoja karteliniai susitarimai. Tačiau niekas nieko nedaro. Todėl ir nesmagu Lietuvoje gyventi, nes paprastą žmogų skriaudžia kas tik netingi“, – kalbėjo E.Odebrecht.
Butus perka atostogoms
Turtą gimtojoje šalyje parduodančių, kad galėtų įsigyti būstą svetur ir ten gyventi, lietuvių nėra daug.
Tačiau tautiečiai domisi nekilnojamuoju turtu užsienyje. Populiariausias pasirinkimas – pirkti butus Ispanijos, Bulgarijos, Egipto, Turkijos kurortuose.
Tokį pirkinį dažniausiai sau leidžia pasiturinčios šeimos su vaikais, atvykstančios į nusipirktą butą pailsėti kelis kartus per metus, bei prakutę pensininkai.
Nors dažnas norėtų užsienio kurorte turėti butą atostogoms, tačiau daugelį atgraso nekilnojamojo turto kaina.
Nekilnojamojo turto portalų skelbimuose mirga patys įvairiausi skaičiai. Įsigyti butą užsienio kurortuose galima nuo 200 tūkst. litų. Pigiausias būstas – Bulgarijoje ir Kanarų salose.
KOMENTARAI
Linas Juozaitis, nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas
Lietuvoje nekilnojamojo turto kainos tikrai nėra didesnės nei, pavyzdžiui, Ispanijoje. Be to, ši šalis labai didelė, todėl sunku konkrečiai kalbėti. Tačiau faktas tas, kad žmones, nuolat negyvenančius Ispanijoje, labiausiai domina tie butai, kuriuos patogu pasiekti iš oro uosto. Tokie būstai įprastai yra gerose vietose, todėl ir kaina atitinkama.
Ispanijoje butai, namai negali kainuoti pigiau nei Lietuvoje ir dėl kitos priežasties – juk statybos išlaidos beveik tokios pačios. Lietuvoje pastatyti namą kainuoja brangiau, nes reikia įrengti šildymo sistemą, o Ispanijoje dar ir didesni atlyginimai, tai ir sulygina nekilnojamojo turto kainas.
Didesni atlyginimai lemia ir tai, jog Ispanijoje yra didesnė žmonių perkamoji galia, o jei ji didesnė, tai statytojai tuo ir naudojasi nustatydami nekilnojamojo turto kainas. Tikrai nepatarčiau žmonėms taip rizikuoti, kad čia, Lietuvoje ar Klaipėdoje, parduotų butą ir tikėtųsi už tą pačią ar mažesnę sumą įsigyti būstą užsienyje. Pirkti butą užsienyje tik atostogoms apskritai nerekomenduočiau. Paskaičiuokite, kiek kainuos kelionė iki jo, o jei dar šeima didesnė. Aišku, dabar yra pigių skrydžių, tačiau nemanau, kad jų bus amžinai.
Edmundas Jankus, nekilnojamojo turto agentūros „Gijoneda“ direktorius
Prieš kurį laiką bendradarbiavome su užsienio partneriais ir klaipėdiečiams siūlėme įsigyti nekilnojamojo turto Ispanijoje, Bulgarijoje, Londone. Kai buvo pirkimo pikas, uostamiestyje atsirado klientų, kurie pirko butus užsienyje. Tačiau paskui ėmė galvoti, kaip jų atsikratyti. Jei į tą butą nuvažiuoji tik vieną ar du kartus per metus, tai tas turtas visiškai nereikalingas. Aišku, galima susitarti su agentūromis ir būstą nuomoti, tačiau tai yra sudėtinga.
Kalbant apie nekilnojamojo turto kainas užsienyje, jos tikrai nėra mažesnės nei Lietuvoje. Ispanijoje, Barselonoje, pigiausių butų kainos prasideda nuo 130–140 tūkst. eurų (apie 0,5 mln. litų), o populiariame kurorte Tenerifėje pigiau taip pat nieko nepavyks nupirkti. Žinoma, gal kokiame užkampyje mažą kambarėlį ir pavyks pigiau nupirkti, tačiau normalus dviejų kambarių butas kainuoja tiek, kiek pas mus 3 ar 4 kambarių, o gal net namas užmiestyje. Pirkti butą užsienyje patarčiau tik tiems žmonėms, kurie ketina ten gyventi, turi viziją, kaip įsikurti, kokia veikla užsiimti. O jei norisi būsto atostogoms, tuomet tikrai geriau rinktis Palangą ar Nidą. Ir kaina bus patrauklesnė, ir atvažiuoti galima per trumpesnį laiką.
Dingsta pinigai
Per pastaruosius 10 metų iš Klaipėdos emigravo 31 690 žmonių.
Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie miesto tarybos pirmininkas Aras Mileška paskaičiavo, jog tokia netektis lėmė, kad kasmet Klaipėda praranda apie 0,5 mlrd. litų.
Jis skaičiavo taip: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Klaipėdoje vidutinis darbo užmokestis per mėnesį siekia 2 172 litus, o šių gyventojų pajamų mokestis sudarytų 325 litus per mėnesį.
Jei dabar Klaipėdoje būtų tie beveik 32 tūkst. emigravusių žmonių, miesto biudžetas papildomai per metus gautų 123 mln. litų pajamų.
Dėl emigravusių klaipėdiečių, A.Mileškos skaičiavimu, uostamiesčio verslas kasmet netenka 627 mln. litų pajamų.
Skaičiuota taip: šiuo metu atskaičiavus mokesčius klaipėdietis vidutiniškai uždirba apie 1,6 tūkst. litų. Todėl tie beveik 32 tūkst. emigrantų, jei būtų Klaipėdoje, išleistų savo darbo užmokestį uostamiestyje ir verslas papildomai gautų minėtus 627 mln. litų.