Už šildymą, dujas ir vandenį neišgalintys susimokėti žmonės DELFI atskleidė, kokių gudrybių imasi, norėdami išvengti kreditorių.
Moka simboliškai
Pirmas būdas - už komunalines paslaugas mokėti tik simboliškai, bent 50 litų, nes tada komunalininkai neva nebegali duoti į teismą.
Kaip DELFI informavo Klaipėdos nemokamos teisinės pagalbos telefonu klientus konsultuojanti specialistė, kliautis šiuo patarimu neverta.
„Dalinis mokėjimas gali būti priimtas kaip skolininko geranoriškumas, tačiau bet kokiu atveju geriau dėl skolos kreiptis tiesiai į paslaugas teikiančią įstaigą ir sutarti dėl jos mažinimo, o ne simboliškai mokėti ir laukti, kas bus, kai skola vis didės ir didės“, - sakė teisininkė.
Nemokamos teisinės pagalbos specialistams yra tekę tarpininkauti įsiskolinusiems klaipėdiečiams dėl skolos grafikų sudarymo ir mokėjimo. Tačiau, kaip pabrėžė teisininkė, formaliai žiūrint, dalinis skolos mokėjimas nepanaikina galimybės būti paduotam į teismą.
Antstolė: tai geranoriškumo imitacija
Iš lūpų į lūpas sklindantis „būdas išvengti teismo už komunalinių mokesčių nemokėjimą“ žinomas ir Ignalinos rajone, Didžiasalyje. Tai DELFI patvirtino vietiniai gyventojai. Tačiau, šioje teritorijoje dirbančios antstolės Svetlanos Kastanauskienės teigimu, jis panašesnis į bandymą imituoti geranorišką mokėjimą – skolininkas pažada mokėti, sumoka kelias dešimtis litų ir vėl nemoka.
Antstolės teigimu, Didžiasalio komunalininkai į teismą dėl skolininkų įprastai kreipiasi dėl didesnių skolų, „kai jau ne vienas tūkstantis būna“.
Paklaustas, ar tiesa, kad žmonės už komunalines paslaugas moka simboliškai, po 50 litų per mėnesį ir taip išvengia teismo už skolas, UAB „Didžiasalio komunalinės paslaugos“ direktorius Arvydas Keturka atsakė neigiamai.
Ne darbas, o karas
„Mes darom taip: jei žmogus turi skolą, ateina pas mus ir turi sumokėti už „einamą“ mėnesį ir dalį skolos, pagal skolos grąžinimo sutartį, kuri sudaroma įvertinus žmogaus pajamas, - DELFI sakė miestelio komunalinio ūkio vadovas. - Jeigu žmogus tos sutarties nesilaiko, mes po kurio laiko jį automatiškai duodame į teismą. Nes jeigu 10 metų nieko nedarysime, paskui nieko nebeprisiteisime“.
Didžiasalio komunaliniame ūkyje vienas darbuotojas skirtas vien darbui su skolininkais. „Aišku, geriau būtų teisininką turėti, bet mes didelių atlyginimų negalim mokėti, o teisininkai - patys žinote - už kapeikas dirbti neina. Taip gaunasi, kad tenka bendrauti su išieškojimo firmomis, teisininkais. Kitą kartą sakau, kad čia ne darbas, o karas”, - sakė A. Keturka.
Prasiskolina nebūtinai skurdžiausi
Kaip rodo DELFI pašnekovo patirtis, už butus prasiskolina ne būtinai turintieji mažiausias pajamas: „Net ir gyvenantys iš pašalpų, jei nori, gali susimokėti už butus, nes jiems gi viskas kompensuojama. Jei kompensacijas susitvarko iš tų 350 litų, šildymo sezonu lieka susimokėti 85 litus per mėnesį”.
„Tada mes atjungiam dujas, karštą vandenį. Yra labai daug butų, kur vien tik šaltas vanduo. Ir daugiavaikėms atjungiam: žmonės bent kažkiek susimąsto, kad reikia nors kažkiek pradėti mokėti“, - sakė bendrovės vadovas.
Vienintelis dalykas, kuo komunalininkai negali grasinti daugiavaikėms šeimoms - iškraustymas. „Man teisme aiškiai pasakė, jei nešite mums su mažamečiais, priverstinai nekraustysim“, - pabrėžė A. Keturka.
Apsimeta kitu žmogumi
Dar vienas praktikuojamas būdas vengti atsakomybės už nemokamus komunalinius mokesčius - apsimesti, kad tu esi ne tu.
„Žinom tokį dalyką“, - sakė ypač daug problemų dėl skolininkų turinčio Didžiasalio komunalininkų vadovas.
Jo žodžiais, jeigu paštininkas į butą ateina įteikti voko su raginimu sumokėti skolą, žmogus apsimeta kitu asmeniu ir neima registruotų laiškų, jei jaučia, kad jie iš kreditorių. Paštininkas prašyti dokumento neturi teisės.
Kraštutinis variantas - palikti butą ir pasislėpti
Kraštutinis būdas, kurį praktikuoja į dideles skolas įklimpę bustų savininkai - emigracija, su viltimi, kad kreditoriai neras.
„Kai Didžiasalyje stojo gamyba, daug žmonių butus paliko likimo valiai, neva darykit, ką norit. O mes pagal Lietuvos įstatymus, jei buto šeimininkas gyvas, jo palikto buto negalim pripažinti bešeimininkiu, kažkaip disponuoti ar atiduoti valstybei. Mums tai galvos skausmas, nes vienam butui šildymo atjungti negalim. Skolos už pirmus paliktus jau siekia 50 tūkst. litų. Tokių nedaug, bet keli rekordininkai jau yra“, - pasakojo A. Keturka.
Kiek aktyviau Didžiasalyje butais domėtasi prieš krizę, kai buvo nekilnojamojo turto kainų pakilimas. „Tuomet visus butus iš Valstybinės mokesčių inspekcijos supirkdavo, eilė buvo. Žmonės tikėjosi pabrangimo, uždirbt, bet situacija pasikeitė ir norėjusieji pasipelnyti įklimpo“, - komentavo Didžiasalio komunalininkų vadovas, pridurdamas, kad vieni skolininkai slapstosi, kiti užsienyje, daug išvažiavo į Baltarusiją, „o ten net nėra asmens kodų - rašomi tik gimimo metai”.
Išeitis - iškraustyti ir likusius gyventojus
„Vieną kitą procentą savininkų suranda ir duoda į teismą. Tada mes bylinėjamės, perduodame antstoliams. Jei aišku, kad žmonės skolų neišmokės, areštuotus butus antstoliai bando parduoti, tačiau dažniausiai nesėkmingai, nes ir taip jų pilna laisvų, o su antstoliais niekas nenori turėti reikalų“, - darbo su skolininkais specifika dalijosi A. Keturka.
Kai antstoliai praskolintų butų neparduoda, galų gale pasiūlo už dalį skolos paimti patiems komunalininkams.
Paklaustas, ką daro su perimtas butais, A. Keturka sakė, kad suremontuoja ir iš labiausiai ištuštėjusių daugiabučių sukelia į juos likusius gyventojus. Taip Didžiasalyje atlaisvinti ir atjungus šildymą užkonservuoti du daugiabučiai, planuojama atlaisvinti ir konservuoti dar viena 24 butų laiptinę.
„Anksčiau mūsų gyvenvietėje negyvenami langai buvo užkalami ruberoidais ar kita danga. Tačiau pradėjus statyti langus su stiklo paketais, stiklų vogimo vajus praėjo. Jų niekas nebeperka iš pijokėlių, todėl nustojo langus vogti. Kai pradėjo renovuoti Didžiasalio mokyklą, darželius, mums atidavė senus langus, tai įstiklinome negyvenamų namų langų vietoje buvusias skyles - žmoniškiau atrodo, nebe tokie vaiduokliški“, - pasidžiaugė didžiasalietis.
Skolos siekia 6 mln. litų
Praeityje gerove garsėjusio Didžiasalio gyventojų skolos už komunalinius patarnavimus greit pasieks 6 milijonus litų. Tiek nemokūs šio Ignalinos rajono miestelio žmonės ir nuvertėjusius butus apleidę buvę didžiasaliečiai komunalininkams prasiskolino per dvidešimt Nepriklausomybės metų.