Pasirodo, kad jei I. Caşu nebūtų vietoje, liktume it musę kandę: prorusiškų palapinių miestelyje yra tvarka ir niekas be leidimo su žurnalistais nekalba. Pažiūrėjus į palapinių miestelio apsauginių veidus visai tikiu. Neatrodo linkę bendrauti su nepažįstamais. Bet veidai čia ne tokie pasipiktinę kaip socialistų palapinių miestelyje šalia, į kurią mus nuvedė tas pats I. Caşu.
I. Caşu atstovauja prorusiška vadinamai populistinei „Mūsų partijai“, kurios pirmininkas – verslininkas ir politikas Renato Usatîi. Verslas ir politikas Moldovoje labai susiję, todėl kiekvienas save gerbiantis verslininkas privalo save išbandyti ir politikoje. Bent taip aiškina sutikti Kišiniovo gyventojai.
Kodėl šie žmonės protestuoja? Nes tikisi pasinaudoti sumaištimi ir išsireikalauti priešlaikinių rinkimų: dabar tas metas, kai proeuropietiškos partijos prarado gerą vardą, todėl atsirado niša naujiems žaidėjams.
Buvusio premjero seksą su žurnaliste stebėjo visa šalis
Neseniai visa Moldova sulaikiusi kvapą stebėjo, kas vyksta šioje mažytėje 3,5 mln. gyventojų valstybėje. Tai šalis, kurioje trys didžiausi bankai suteikdami paskolas neaiškiems asmenims pradangino beveik 1 milijardą dolerių – ši suma sudaro apie 12 proc. šalies bendrojo vidaus produkto.
Lyg to būtų maža, paaiškėjo, kad vienas iš svarbiausių šios aferos įtariamųjų – proeuropietišku politiku vadintas buvęs premjeras Vladas Filatas, kuris atsidūrė kalėjime ir kurio seksualiniai žaidimai su žurnaliste Olga Roman buvo nufilmuoti ir išplatinti visiems žiniasklaidos kanalams.
Nenuostabu, kad proeuropietiška koalicija buvo diskredituota, pradėta sieti su vagystėmis ir sekso skandalais. Dauguma sutiktų Moldovos sostinės Kišiniovo gyventojų baisisi savo politikais, kai kurie protestuoja palapinių miestelyje prie Vyriausybės. Tai proeuropietiškų protestuotojų vieta, bet jų ryžtas jau apslopęs: nepaisant protestų, jų požiūriu, niekas nesikeičia.
Yra ir prorusiškų protestuotojų pusė: tai išankstinių rinkimų reikalaujanti verslininko ir politiko R. Usatîi „Mūsų partija“ ir taip pat prorusiški, bet ne tokie modernūs, socialistai. Beje, vaizdus su buvusio ministro sekso vaizdais į dienos šviesą ištraukė būtent R. Usatîi, nors politikas dievagojosi, kad jis tik rado įrašą internete.
Šiame chaose I. Caşu raginimai užmiršti diskusijas dėl orientacijos į Vakarus ar į Rytus bei susitvarkyti savo kieme skamba beveik viliojančiai. Tik kiekvieną kartą norint linktelėti galvą tenka sau priminti, kad pašnekovas dirba paskutines vinis į buvusio premjero politinį karstą sukalusiam R. Usatîi, kuris pinigus užsidirba iš gerų santykių su Rusija.
Pirma tezė: mus puola korumpuotas režimas
„Mes neturime, ko slėpti nuo mūsų lietuvių draugų ir kolegų“, - meilikauja I. Caşu, žadėdamas turą po palapinių miestelį ir karštos arbatos.
Iš pirmo žvilgsnio susidaro įspūdis, kad Ilianas yra nuoširdus ir atviras. I. Caşu kalba švaria amerikietiška anglų kalba: vyras pasakoja universitetą baigęs JAV ir dirbęs šioje šalyje politikos mokslų profesoriumi. Savo sąsajas su JAV I. Caşu pateikia kaip argumentą, esą jis tiesiog negali būti prorusiškas.
Jis energingai pasakoja, kaip įsitvirtinęs politinis elitas esą uždėjo apynasrį jo atstovaujamai partijai dalyvauti buvusiuose parlamento rinkimuose.
„Tai buvo beprecedentis, įžeidžiamas ir nelegalus korumpuoto režimo veiksmas“, - pareiškė I. Caşu, bet man akyse sumirgėjo Viktoro Uspaskicho siluetas, kaskart kartojantis, kad „juodosios buhalterijos“ byla yra politinis susidorojimas.
„Tai buvo padaryta remiantis išgalvotais kaltinimais dėl pinigų naudojimo iš užsienio. Pinigai atėjo iš Kipro, bet tai buvo labai nežymi pinigų suma – 10 ar 15 tūkst. JAV dolerių. Tai buvo režimo surengta provokacija“, - tęsė I. Caşu.
Kalbėdamas I. Caşu visaip stengėsi pabrėžti esamo režimo korumpuotumą ir siekė sudaryti įspūdį, kad į korupcijos skandalą įsipainiojusios visos valdžioje esančios politinės partijos. Galima pagalvoti, kad tą milijardą vogė ir su žurnalistėmis linksminosi visi iki vieno valdžioje buvę politikai.
Antra tezė: europiečiai yra kvaili ir remia vagis
2014 m. Radio Free Europe/Radio Liberaty straipsnyje žurnalistai Valentina Ursu ir Robertas Coalsonas yra rašę, kad Rusijos karas Ukrainoje daugumą Moldovos gyventojų privertė jaudintis dėl Rusijos ketinimų jų šalies atžvilgiu. Dėl šios priežasties atvirai prorusiški socialistai nebepajėgė pritraukti didžiosios šalies visuomenės dalies simpatijų ir perimti komunistų turėtos rinkėjų bazės.
Taigi visų akys nukrypo į mažiau prorusiškumą demonstruojančią R. Usatîi partiją, kuri labiau kalba apie šalį krečiančią korupciją nei santykius su Maskva.
„Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių problema, kad jos skirsto viską remdamosi etiketėmis – proeuropietiškas, prorusiškas. Jie nežiūri už etiketės, nežiūri į valdžioje esančių žmonių elgesį. Laimei, pastaruosius šešerius metu maitinę šiuos vyrukus pinigais, Europa ir Amerika suprato, jog finansavimą reikia stabdyti, nes tie pinigai paprasčiausiai vagiami. Tie žmonės siekia tik savo ir savo giminių interesų. Tikriausiai žinote istoriją apie pavogtą 1 mlrd. JAV dolerių iš bankų tų pačių vaikinų“, - rankomis mosikavo I. Caşu.
„Jūs tikriausiai žinote ir tai, kad didis JAV ir Europos draugas V. Filatas šiuo metu yra kalėjime. Galiausiai, koks stebuklas, po šešerių metų Europos Sąjungos deklaracijų, kad Moldova yra korumpuota šalis, mes turime vieną įkalintą pareigūną, didelę žuvį, kaip mes sakome“, - tęsė pašnekovas.
Ji neužmiršo pasinaudoti ir tuo, kad neseniai Energetikos išteklių reguliavimo agentūra pakėlė namų ūkiuose naudojamos elektros ir dujų tarifus.
„Labai liūdna: žmonės tampa vis skurdesni, tačiau tie vyrukai už europietiškus pinigus renovuojasi savo biurus, perka brangius mersedesus, apsiperka Amsterdame, Milane, Paryžiuje, Berlyne. Nesu tikras dėl Vilniaus. Tuo tarpu dauguma žmonių gyvena varge. Turėtumėte nuvažiuoti į kaimelius, rajonus ir pamatyti Rytų Partnerystės „sėkmės“ istoriją“, - dėstė I. Caşu.
Demagogų arkliukas yra tai, kad jie labai dažnai kalba tiesą, tik reikiamoje vietoje įterpia reikiamus intarpus.
Pavyzdžiui, I. Caşu kalba visišką tiesą apie Moldovos gyventojų skurdą: tai viena skurdžiausių Europos šalių, kurios labai daug gyventojų yra emigravę dirbti į Europos Sąjungą, arba į Rusiją. Lietuvos žurnalistai aplankė Vorniceni kaimelį Strašeni rajone bei Čiumai kaimą autonomiškoje Gagaūzijoje ir galėjo įsitikinti skurdu.
Skurdas toks, kad pinigų neužtenka nei vaikų darželiams, nei mokykloms ar kam kitam. Vorniceni kaime Lietuvos ambasada Moldovoje parėmė vaikų darželį, Gagaūzijoje – vaikų su negalia ir vaikų iš rizikos šeimų reabilitacijos centrą „Šypsena“.
I. Caşu kalba visišką tiesą ir apie didžiulę korupciją šalyje, bet jis visa tai mikliai susieja su 2013 m. Vilniuje Moldovos pasirašytu Asociacijos ir laisvosios prekybos susitarimu, tarsi šis susitarimas būtų pagrindinė skurdo ir korupcijos priežastis.
„Tačiau Rytų partnerystė toks nesenas dalykas, kaip ji galėjo turėti tokios neigiamos įtakos?“, - nustebusi klausiu.
„Tai tik detalės, ponia“, - iškart atšauna I. Caşu.
Detalės, tai detalės, bet jau imu suvokti, kad pašnekovo atvirumas ir draugiškumas turi paslėptų pusių.
Trečia tezė: susitelkim į ūkinius reikalus
Tačiau klausimo apie jo atstovaujamos partijos prorusiškumą I. Caşu laukė ir buvo jam pasiruošęs. Pagrindinė jo mintis – Moldova taip giliai įklimpusi į korupciją ir neveiklumą, kad diskusijos dėl orientacijos į Europos Sąjungą ar į Eurazijos Sąjungą neturi prasmės. I. Caşu nuomone, šalies politikai taip pat turi nustoti diskutuoti tapatybės klausimais ir susitelkti ties ūkiniais reikalais. Trumpai tariant, kam tie tarptautiniai ir identiteto reikalai, jei būtina tvarkyti kelius ir šaligatvius.
„Tai, ką jūs sakote apie prorusiškumą, yra informacinis karas, propagandos mašina. Mes esame geopolitinės konfrontacijos viduryje tarp Vakarų ir Rusijos. Etiketė „prorusiškas mitingas“ yra mums užklijuota šių vaikinų (rodo į proeuropietiško mitingo pusę – DELFI), Vakarų žiniasklaidos, o galbūt ir Lietuvos žiniasklaidos“, - sako I. Caşu.
Moldova tokia, kokia yra dabar, buvo suformuota sovietų. Tarp Dniestro ir Pruto upių įsikūrusi šalis istoriškai žinoma Besarabijos pavadinimu. Ši teritorija 1940 m. buvo aneksuota SSRS kaip sovietų ir nacių Molotovo-Ribbentropo pakto pasekmė pasidalinti Rytų Europą, tarp jų ir Rumuniją. Padniestrės regionas prieš 1940 m. turėjo autonomiją Ukrainos sudėtyje, tačiau aneksavusi Besarabiją Maskva sujungė ją su Padniestre ir suformavo Moldovos sovietų socialistinę respubliką.
Šiuo metu Padniestrė yra de facto atsiskyrusi nuo Moldovos ir tarnauja kaip Rusijos geopolitinis pleištas. Nuo 1994 m. Moldovoje autonomiją turi ir Gagaūzija, kurioje gyventojų gimtoji kalba priklauso tiurkų kalbų šeimos grupei.
„Antras dalykas, bet tik antras eilėje, yra užsienio politikos preferencijos. Kas nori, gali būti proeuropietiškas, kas nori – prorusiškas, gagaūzai yra proturkiški, aš galiu remti Mozambiką, jūs galite remti Argentiną. Nieko tokio, taip gali būti stipriai suskaldytoje visuomenėje. Nuo 1991 m. mes padalinti pagal kalbines, tapatybės linijas. Mūsų partija nori peržengti šiuos skirtumus“, - aiškina I. Caşu.
„Jau geriau sutvarkykime šitą šaligatvį, pastatytą Moldovos komunistų partijos 1975 m. Mes ginčijamės dėl kalbos ir tapatybės, bet nesugebame susitvarkyti šaligatvių. Tik pažiūrėkite! Mes nesugebame pastatyti vaikų darželių, mokyklų, jaunimo sporto centrų, nes ginčijamės dėl kalbos, tapatybės arba užsienio politikos – su kuo tu? Ar tu su Rusija, ar Europa? Ar tu su Vladimiru Putinu, ar su Angela Merkel? Ar tai svarbu, jei mes nesugebame išvalyti šios gatvės? Mes esame paskendę šiukšlėse ir purve, nes kaip kvailiai diskutuojame, su kuo mes“, - emocingai aiškino pašnekovas.
Palapinių miestelyje socialistai užsidarę
I. Caşu Lietuvos žurnalistams aprodė visą „Mūsų partijos“ palapinių miestelį, kuriame ant putplasčio pagrindo, saugančio nuo šalčio, tvarkingai sustatytos palapinės, jų viduje – pripučiami čiužiniai ir elektra šildomos antklodės. Prorusiški protestuotojai turi savo valgyklą, jiems patiekiami trys patiekalai per dieną.
Tačiau klausti, kas finansuoja visa tai, neprireikia, nes pašnekovas pats atsako: „Mus remia daug verslininkų, kurie yra nusivylę dabartiniu režimu. Jie patys negali protestuoti, nes turi dirbti, be to, baiminasi režimo persekiojimo, todėl jie tiekia mums maistą: mėsą, makaronus, vandenį, vaisius. Maisto turime tiek, kad galėtume protestuoti dar pusantrų metų. Bet mes nepriimame grynųjų pinigų“, - sako I. Caşu, bet to patikrinti, deja, neįmanoma.
Prorusiškų palapinių miestelyje protestuotojai neužsibūna visą laiką: jie keičiasi pamainomis pagal specialiai sudarytą grafiką. Į palapinių miestelį patenkama parodžius dokumentą, paprasti atėjūnai čia nelaukiami.
I. Caşu pademonstruoja valgyklą, kurioje vaišina arbata, ir paprašo kartu nusifotografuoti. Šalia esančiame socialistų palapinių miestelyje įkurdinta net mobili Antrojo pasaulinio karo laikų virtuvė, kurioje verdama arbata.
Norint į ją patekti tenka palikti „Mūsų partijos“ palapinių miestelį ir įveikti socialistų feiskontrolą, nors su mumis eina ir I. Caşu, kurį socialistai tikrai pažįsta. Tačiau sargybinis vis tiek sako turintis atsiklausti vyresnybės ir po kurio laiko sugrįžta su teigiamu atsakymu. Vis tik esame paprašomi nefotografuoti žmonių veidų ir leidžiama apsidairyti tik virtuvėje, kurioje šeimininkauja arbatą verdanti Aliona.