„Man aišku, kodėl daug kam šita istorija gali sukelti abejonių. Aš tikėčiausi, kad premjeras šitoje istorijoje skirs šiam klausimui daugiau dėmesio, paaiškins šiek tiek daugiau, kas gi įvyko. To tikėčiausi iš bet kokio aukšto rango politiko.
Aišku, kad gyvename šalyje, kurioje yra daug kalbama apie verslo ir politikų sąsajas. Mūsų verslininkai, visuomenė aiškiai kalba apie tai, kad nepotizmas (giminių, bičiulių protegavimas) yra didžiausias mūsų su korupcija susijęs iššūkis, todėl manyčiau, kad būtų labai sveika skirti daugiau laiko visai šitai istorijai. Kai žinosime daugiau aplinkybių, galėsime su jumis spręsti, kaip čia viskas atrodo“, – DELFI teigė S. Muravjovas.
Turės nusišalinti nuo dalies sprendimų
Anot TILS vadovo, nuo šiol premjeras turės nusišalinti nuo visų su „Orlen Lietuva“ bendrove susijusių sprendimų ir išlieka klausimas, kaip tai bus įgyvendinta praktiškai.
„Bus labai svarbu suprasti ir pamatyti, kaip jis tai darys, kokių taisyklių laikysis, kaip visas procesas atrodys. Tikiu, kad galbūt įmanoma sukurti net sėkmės istoriją. Įsigaliojo naujas įstatymas, bus labai smalsu pamatyti, kaip premjerui seksis jo laikytis“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Jis teigė, kad S. Skvernelės įsidarbinimas yra tik istorijos pradžia, o tolimesnė jos eiga priklausys nuo paties premjero priimtų sprendimų. S. Muravjovas atkreipė dėmesį, kad tokio dėmesio premjero žmonos įsidarbinimas nebūtų sulaukęs, jei ne iki šio fakto kilę klausimai dėl ministro pirmininko ryšių su koncernu.
„Vargu, ar mums kiltų tiek daug klausimų, ir mes skirtume tam tiek daug dėmesio, jeigu ne ankstesnės istorijos apie galimas „Orlen“ ir pono premjero aplinkos sąsajas, apie paramą krepšinio bendruomenei. O tai reiškia, kad gali būti taip, kad daug kas nepakankamai pasitiki premjero sprendimais, nemano, kad jie buvo pakankamai pagrįsti.
Sakyčiau, kad tai ir yra viena iš pagrindinių raudonų vėliavėlių visiems mūsų politikams, ir svarbus priminimas, kad dabar jau gyvename Lietuvoje 2020 m. Visuomenė nori pagrįstų ir aiškių sprendimų, jiems reikia skirti dėmesio iš anksto, ir geriausias būdas yra kurti standartą nuo pirmos dienos toje pozicijoje, kur atsidūrei. Tai yra deklaruoti savo susitikimus su interesų grupių atstovais, užtikrinti, kad kažkas neturi ypatingos prieigos prie tavęs, gebėti įtraukti įvairiausias bendruomenės grupes į sprendimų svarstymą, ir siekti priimti kiek įmanoma labiau pagrįstus sprendimus“, – teigė pašnekovas.
DELFI primena, kad praėjusių metų pabaigoje portalas 15min.lt rašė, kad po premjero S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais šios šalies valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų gabenti krovinius „Lietuvos geležinkeliais“ bei sėkmės valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje. Koncernas savo ruožtu parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, taip pat Regionų krepšinio lygai – visos šios organizacijos esą susijusios su S. Skvernelio aplinkos verslininkais.
Iki šiol neaišku, kas prisideda prie įstatymų kūrimo
S. Muravjovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Seimui iki šiol trūksta skaidrumo, nėra aišku, su kuo politikai palaiko ryšius, kas gali daryti įtaką jų sprendimams.
„Aš labai norėčiau, kad mūsų Seimas pagaliau apsispręstų, ar jis nori skirti daugiau dėmesio lobistinės veiklos skaidrumui, ar ne, ir vis dėlto priimtų lobistinės veiklos įstatymą. Tokiu būdu mes galėtume geriau suprasti, su kuo susitinka politikai.
Antra, aš manau, kad reikėtų daugiau dėmesio skirti ir teisėkūros procesų skaidrumui. Aš labai norėčiau turėti galimybę suprasti, kas prisidėjo prie vieno ar kito įstatymo projekto. Vienas pirmųjų žingsnių galėtų būti dar didesnis seimo duomenų atvėrimas“, – teigė pašnekovas.
Jo teigimu, nors dėl tam tikrų duomenų Lietuvos parlamentas jau yra žengęs žingsnį -nusprendęs transliuoti Seimo valdybos ir seniūnų sueigos posėdžius, iki šiol sudėtinga sužinoti, kas dalyvauja komiteto posėdžiuose, nes dalyvių sąrašai nėra viešinami.
„Aš manyčiau, kad tai yra labai svarbu, jeigu norime suprasti, kas dalyvauja sprendimų priėmime“, – teigė jis.