„Epidemiologai, pagal tai, kiek pavyksta išsiaiškinti plitimo kelius, sako, kad maždaug 60-70 proc. visų atvejų susiję su jau esančiais židiniais. Blogoji naujiena, apie ką mūsų šalies epidemiologai garsiai nekalba, nors yra minėję, – kad žmonės nėra taip linkę atskleisti savo kelių, kur jie buvo, ką darė“, – sakė šiuo metu Marijampolės Pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus pavaduotoju dirbąs specialistas.
Iš savo epidemiologo darbo patirties jis prisiminė, kad dažnai, kai žmonės nori slėpti informaciją (galbūt dėl gėdos jausmo), sako, kad neprisimena, nežino.
„Turint tokią situaciją turbūt yra du žingsniai iki (nevaldomo) plitimo visuomenėje“, – sakė P. Gradeckas.
Specialistas kartu įvardijo dar vieną šio laikmečio ypatybę, kuri sunkina situaciją, – sąmokslo teorijų mėgėjams, pasitelkus socialinius tinklus, nesunku pasiekti auditoriją.
„Jie gali sakyti: „Jūs ne tik koronaviruso skaičius skelbkite, bet ir realius sergančius žmones.“ Tačiau nepažeidžiant pacientų teisių negalima atskleisti žmonių vardų ir pavardžių, tada tenka pasitikėti skaičiais, kuriuos turi Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC)“, – sakė P. Gradeckas.
Pasak specialisto, bėda yra ne tik sąmokslo teorijų gerbėjai.
„Tie žmonės yra tokie, kuriems gali ant suoliuko parke parašyti, kad dažyta, ir jie atsisės, bet problema yra ir ta, kad ir tie, kurie paprastai masto logiškai, nepriima informacijos, netiki politikais.
Dar balandį minėjau fenomeną, kad žmonės pavargsta laikytis taisyklių, ir tas nuovargis pasireiškia ne tik nebendradarbiaujant su sveikatos specialistais, kurie yra atsakingi už protrūkio suvaldymą, bet ir kalbant apie elementarių higienos taisyklių laikymąsi. Jeigu mes bendrai pripažįstame, kad kaukės kažkiek padeda sulaikyti viruso plitimą, tai žmonių klausimai „kodėl aš turiu jas dėvėti?“ arba pasakymai, kad pažeidžiamos jų teisės, neprisideda prie pasitikėjimo gerinimo“, – kalbėjo P. Gradeckas.
Specialisto įsitikinimu, dabar problema yra ne nustatytų taisyklių logiškumas, bet gebėjimas žmones pasiekti su informacija.
„Tai yra žinutė sveikatos apsaugos ministrui, kad iš dalies priemonių nesilaikymas yra susijęs su asmenybe. Kodėl kitose srityse, pavyzdžiui, tokiose kaip visuomenės sveikata – rūkymas, narkotikų vartojimas, ne politikai šneka, kad tai daryti blogai, o kalba populiarūs žmonės. Neišradinėkime dviračio.
Tikslinė auditorija – jauni žmonės
Epidemiologas siūlytų operacijos vadovui pasirinkti grupę visuomenėje autoritetą turinčių žmonių, kurie kalbėtų apie priemones. Jo teigimu, dabar ypač svarbu pasiekti jaunus žmones.
„Virusui plisti lengviausia tarp jaunų žmonių, kurie turi daug didesnį socialinių kontaktų tinklą. Kažkada buvo multiantropologinė diskusija, juokų, kad socialinis atstumas Estijoje yra kasdienybė, italams – tragedija.
Bet aš noriu pasakyti, kad antropologiškai Lietuvos žmonės iki 35 metų nesiskiria nuo savo bendraamžių Vakarų Europoje. Jų socialinis tinklas yra toks pats, ir virusas sėkmingai plinta tarp jaunų žmonių“, – sakė P. Gradeckas.
Kartu specialistas priminė, kad didžiausią žalą šis virusas padaro vyresniems žmonėms, kurie turi daugybę lėtinių ligų.
„Tiems, kurie sako, kad „tokie žmonės ir taip mirtų“, noriu pasakyti, jog Lietuvoje per metus vidutiniškai miršta 38 tūkst. žmonių, turėdami neblogą sveikatos sistemą, tikrai nenorime dar papildomo tūkstančio. Turime suprasti ir medikus, kad jie stengiasi apsaugoti pačią pažeidžiamiausią populiacijos dalį, kur yra ir kažkieno tėtis arba senelis, močiutė“, – kalbėjo P. Gradeckas.
Karantinas turi ir minusų
Kartu specialistas atkreipė dėmesį į protrūkį Radviliškio ligoninėje.
„Tokie atvejai signalizuoja, kad gali prasidėti nevaldomas protrūkis. Prisiminkime, kad Italijoje viskas prasidėjo nuo vieno Radviliškio miesto ligoninės dydžio protrūkio, ir kuo viskas baigėsi. Tai turėtų kelti nerimą ne tik įstaigos vadovams, bet ir politikams, atsakingiems už šitos situacijos suvaldymą“, – sakė P. Gradeckas.
Tačiau bendrai specialistas buvo labiau linkęs akcentuoti ne konkretų užsikrėtusiųjų skaičių – ar tai būtų 99 atvejai, ar koks kitas skaičius, o kontekstą.
„Kontekstas yra toks, kad kol kas užsikrėtimai vyksta iš esmės tarp jaunų žmonių. Blogos žinios, kad žmonės pavargsta, vadinasi, jie mažiau linkę bendradarbiauti, o gydymo įstaigos, net turėdamos pamokų ir iš užsienio, ir viduje, vis dar yra pažeidžiamos. Kadangi jos yra pažeidžiamos, kartu pažeidžiami ir pacientai, taip pat tie, kurių sveikatos būklė trapiausia“, – kalbėjo P. Gradeckas
Kalbėdamas apie tai, ką reikėtų daryti, specialistas atkreipė dėmesį į Pietų Korėjos pavyzdį.
„Ji vienu metu buvo sėkmės istorija, paskui – nelabai sėkmės istorija, tada – vėl sėkmės istorija. Ji strategijos nekeitė. Pietų Korėja, didėjant susirgimų skaičiui, vėl pradėjo masiškai tikslingai testuoti asmenis.
Kaip suprantu, Lietuvoje operacijos vadovas irgi įpareigojo bent jau Radviliškio savivaldybės administracijos atstovus kuo daugiau žmonių ištestuoti ir juos pabandyti izoliuoti, kad plitimas būtų sustabdytas“, – sakė P. Gradeckas.
Svarstant naujas priemones, specialistas siūlė vertinti tai, kad dabar plitimo demografija yra visiškai skirtinga nuo buvusios pavasarį. Tai reiškia, kad reikia galvoti, kaip paveikti jaunus žmones, „neuždarant“ gyvenimo.
„Būtent jauni žmonės yra tie, kurie paslaugų sektoriuje sukuria didžiausią pridėtinę vertę. Jie eina į kavines, moka už maistą, gėrimus, paslaugas, pramogas, valstybė per tai gauna mokesčius, žmonės dirba. Reikia galvoti, kaip nenuvarginant tos populiacijos, kuri tikrai gali klausyti, ką sako politikai, pateikti jiems tai draugiškai“, – sakė P. Gradeckas.
Karantinas, pasak specialisto, Vakarų Europos šalyse svarstomas tik kaip kraštutinė priemonė.
„Ne todėl, kad tai neveikia. Norint suplokštinti kreivę tai puikiai veikia, bet tokios šalys kaip Vokietija, Italija, Ispanija tą daro labai atsargiai ir tik atskirose administracinėse teritorijose, nes supranta, kad žmonių nepasitenkinimas gali reikšti ne tik nepopuliarumą politikams, – jie žvelgia giliau, kad nebus laikomasi taisyklių apskritai. Turi laviruoti tarp griežtos rankos ir socialinio gyvenimo“, – sakė P. Gradeckas.
„Delfi“ primena, kad pirmadienį premjeras S. Skvernelis paskelbė apie naujas priemones, kurių ketinama imtis, siekiant suvaldyti situaciją dėl koronaviruso plitimo. Apie jas plačiau galima skaityti čia.