Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, šalies gyventojų palankiausiai vertinamų politikų penketuką sudarė prezidentas Valdas Adamkus (77 proc. įvertino palankiai), prezidentė Dalia Grybauskaitė (68 proc.), Kauno meras Visvaldas Matijošaitis (56 proc.), ekonomistas Gitanas Nausėda (53 proc.) bei premjeras Saulius Skvernelis (52 proc.).
Lyginant su ankstesnių mėnesių agentūros „Baltijos tyrimai“ vykdytų apklausų duomenimis, geriausiai vertinamų sąraše atsirado S. Skvernelis.
Tuo tarpu nepalankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų penketuke Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininką Vytautą Landsbergį pakeitė Rolandas Paksas (55 proc.). Visuomenė taip pat nepalankiai įvertino buvusį konservatorių lyderį Andrių Kubilių (69 proc.), buvusį darbiečių lyderį Viktorą Uspaskichą (62 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos lyderį Valdemarą Tomaševskį (58 proc.).
Per pastarąjį mėnesį net 10 procentinių punktų sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių Vilniaus merą, buvusį LR liberalų sąjūdžio pirmininką Remigijų Šimašių (53 proc.) bei 7 procentiniais punktais – parlamentarę Aušrą Maldeikienę (43 proc.). 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, palankiai vertinančių dabartinį LSDP pirmininką Gintautą Palucką (42 proc.) ir buvusį šios partijos pirmininką, Seimo narį Algirdą Butkevičių (56 proc.).
Vertindama Lietuvos gyventojų požiūrio į visuomenės veikėjus rodiklius Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė atkreipė dėmesį, kad palankiausiai vertinamų visuomenės veikėjų sąraše yra trys potencialūs kandidatai į būsimus Lietuvos prezidentus.
Tiek V. Matijošaitį (56 proc.), tiek G. Nausėdą (53 proc.), tiek S. Skvernelį (52 proc.) palankiai vertina panaši gyventojų dalis. Tačiau, pažymėjo R. Urbonaitė, Premjeras S. Skvernelis išsiskiria tuo, kad juo nepasitiki kur kas daugiau gyventojų (38 proc.) nei V. Matijošaičiu (27 proc.) ar G. Nausėda (28 proc.).
Anot politologės, tai nėra labai gera žinia S. Skverneliui, jei šis tikrai sumanytų kandidatuoti ateinančiuose prezidento rinkimuose. Tuo labiau, samprotavo R. Urbonaitė, kad pasitikėjimo vyriausybe reitingai nėra aukšti (pastarojo mėnesio duomenimis, 49 proc. visuomenės nepasitiki vyriausybe). Tai, pasak politologės, gali neigiamai paveikti kol kas Premjerą palankiai vertinančių piliečių nuostatas. Kitaip tariant, apibendrino MRU politologė, nepasitikėjimas S. Skverneliu turi erdvės ir potencialo ateityje augti.
Potencialiais kandidatais artėjančiuose prezidento rinkimuose yra laikomi ir konservatoriai Žygimantas Pavilionis ir Vygaudas Ušackas. Tačiau, apklausos duomenimis, jie visuomenei dar nėra gerai atpažįstami. Tiek vieno, tiek kito politiko atžvilgiu nuomonės neturinčių gyventojų dalis yra ganėtinai didelė. V. Ušacko atžvilgiu – 33 proc., o Ž. Pavilionio – net 42 proc. Tai iš esmės vieninteliai sąraše esantys visuomenės veikėjai, apie kuriuos arba nežino, arba dėl jų neturi nuomonės daugiau nei 30 proc. apklaustų gyventojų.
Apklausų duomenimis, visuomenė reaguoja į šalyje vykstančius politinius skandalus. Galima sakyti, kad Liberalų sąjūdžiui inkriminuojami kaltinimai korupcija bei skilimas Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP) tiesiogiai paveikė gyventojų nuostatas, tiek politikų, tiek jų atstovaujamų politinių jėgų atžvilgiu.
Apklausos rodo, kad LSDP populiarumas mažėja („Baltijos tyrimų“ duomenimis, nuo spalio mėn. 10,3 proc. LSDP populiarumas sumažėjo iki 9,8 proc. lapkritį), o teigiama nuomonė jos lyderiu Gintautu Palucku per pastarąjį mėnesį sumažėjo 5 procentiniais punktais. Šiuo metu G. Paluckas turi neigiamą vertinimo balansą (33 proc. teigiamai ir 42 proc. neigiamai). Visgi, pabrėžė R. Urbonaitė, didesnė problema yra tai, kad dalis visuomenės G. Palucko, kaip politiko, apskritai, nemato (25 proc. nežino arba neturi nuomonės apie G. Palucką). Žemą vienos įtakingiausių Lietuvos partijų vadovo reitingą R. Urbonaitė siejo su partijoje vykstančia sumaištimi, kuri smukdo tiek politinės jėgos, tiek atskirų jos veikėjų populiarumą.
Grėsmingiausią tendenciją R. Urbonaitė įžvelgė liberalo, Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus situacijoje – drastiškai sumažėjo jį palaikančių gyventojų dalis. Politologė akcentuoja, kad dabartinis politiko vertinimo santykis yra neigiamas (30 proc. vertina teigiamai, 53 proc. – neigiamai).
Prie tokių neigiamų Vilniaus mero vertinimų, politologės nuomone, stipriai prisidėjo tiek skandalai liberalų partijoje, tiek Vilniaus miesto savivaldybėje. Tai nėra gera tendencija nei R. Šimašiui, nei Liberalų sąjūdžiui, samprotavo R. Urbonaitė.
Liūdnas prognozes politologė brėžė į politinę areną grįžti žadančiam buvusiam Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskichui. Šiuo metu Viktoras Uspaskichas yra vienas nepalankiausiai vertinamų politikų apskritai (20 proc. palankiai ir 69 proc. nepalankiai).
Tai, kad V. Uspaskichas ketina dalyvauti Darbo partijos pirmininko rinkimuose, anot MRU mokslininkės, dar nereiškia, kad jo populiarumas turėtų labai stipriai keistis. R. Urbonaitė svarstė, kad net įvertinus populistinius V. Uspaskicho sugebėjimus, jo grįžimas į politinę areną vargu ar įvyks. Tiek Darbo partija (už ją, „Baltijos tyrimų“ duomenimis, šiandien balsuotų vos 1,6 proc. rinkėjų), tiek V. Uspaskichas yra atgyvenę politiniai projektai. Jo vietą, anot politologės, užėmė kiti populistiniai politikai, pavyzdžiui, Naglis Puteikis (palankiai vertina 42 proc., o nepalankiai – 36 proc.).