Ar verta tirti, kas nutekino?
Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Julius Sabatauskas Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ vardijo K. Bartoševičiaus sprendimo atsisakyti parlamentaro mandato aplinkybes.
„Taip įdomiai įvyksta, kad generalinė prokurorė lankosi pas Seimo pirmininkę penktadienį, tą patį penktadienį, tik jau vėlokai vakare, Seimo narys atsisako mandato elektroninėmis ryšio priemonėmis. Ir iš karto kyla klausimas – man net nebuvo minties, kad jis atsisakė mandato dėl kitų priežasčių.
Nes logiškai mąstant, žmogus, suplanavęs savo veiklą Seime, vyksta į gana ilgalaikei komandiruotei į Čilę, po to kita komandiruotė – Indijoje. (…) Bet jeigu jis planavo toliau savo veiklą, mandato atsisakymas dėl asmeninių priežasčių, kaip jis teigia, skamba neįtikinamai“, – kalbėjo parlamentaras J. Sabatauskas.
Vilniaus universiteto (VU) dėstytojas, kriminologas dr. Gintautas Sakalauskas laidoje priminė, jog ikiteisminio tyrimo detalių atskleidimas yra nusikalstama veika. Bet svarbiausia, anot jo, yra nukentėjusios aukos.
„Man taip atrodo, kaip teisininkui, ne politikui, kad dabar svarbiausia yra išsiaiškinti, kas buvo seksualinės prievartos byloje, manau, kad čia yra pats svarbiausias dalykas“, – sakė kriminologas.
Jis teigė, jog išsiaiškinimas, kas nutekino informaciją ir ar buvo bandoma viešumo išvengti tokių kaltinimų kontekste „yra smulkmeniška“.
LSDP atstovas J. Sabatauskas sutiko, jog teisėsauga turėtų susitelkti į ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti visas aplinkybes dėl galimai įvykdyto nusikaltimo.
„Bet iš politinės taško žiūrint, tai yra gana svarbu išsiaiškinti. Kad to ateityje toliau nebūtų“, – pabrėžė J. Sabatauskas.
Paklaustas, kas galėjo informaciją K. Bartoševičiui nutekinti, J. Sabatauskas įvardijo aiškią instituciją – „Seimas, tie, kas gavo informaciją“.
„Galbūt ne pati Seimo pirmininkė, galbūt kažkas iš jos aplinkos“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė J. Sabatauskas, pridurdamas, kad jokių įrodymų tam pagrįsti neturi.
„Bet tas neatitikimas kai kurių teiginių, kurie buvo viešojoje erdvėje išsakyti, duoda pagrindą manyti, kad jeigu vieną kartą „suklydo“, nepasakant tiesos, tai turbūt suklydo ir antrą kartą“, – teigė LSDP atstovas J. Sabatauskas.
Politikai bando pasinaudoti
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorė, politologė Rima Urbonaitė laidoje teigė, jog tikėti sutapimais sunku.
„Turbūt tokių sutapimų nelabai būna. (…) Tačiau dabar kiek tų variantų yra – kaip ta informacija galėjo nutekėti. Pagal tą informaciją, kurią dabar turime, tas susitikimas Seimo pirmininkės ir generalinės prokurorės buvo. Tiesa, nei vienos darbotvarkėje tai fiksuota nebuvo, tai patikrinau. (…) Bet tai galėjo būti kažkas iš to rato žmonių, kurie yra susiję su tuo tyrimu“, – Žinių radijo eteryje svarstė politologė.
R. Urbonaitė teigė, jog politikų elgesys šioje situacijoje, jeigu būtų prireikę teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūros Seime, tyrimui galėjo būti pakenkta.
„Nes kiek dabar yra bandoma populistiškai pasinaudoti šia informacija. (…) Man tai primena sudegusio teatro aktorius. Suprantu politinį dėmenį, bet norisi apsaugoti patį tyrimą, jau nekalbant apie aukas.
Dabar politikai sau darosi asmeninį piarą, kuris apsiriboja partiniais interesais, bet iš politikų negirdžiu argumentų, kurie atspindėtų valstybės interesą. Tai mane gąsdina“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė politologė R. Urbonaitė.
Ji sutiko, jog informacijos nutekėjimas yra vienareikšmiškai blogai, tačiau paskęstama politiniame populizme.
Konservatorius: šį šou diktuoja rinkimai
Valdančiosios Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime atstovas Andrius Vyšniauskas laidoje teigė, jog Tėvynės sąjunga nepalaiko minties šaukti neeilinę sesiją, nes nenori kištis į teisėsaugos atliekamą tyrimą. Kartu nenori kištis ir į „opozicijos vidaus santykius ir vaidus“.
„Akivaizdu, kad visą šitą šou diktuoja savivaldos rinkimai, tam tikros partijos nori išnaudoti tas tragedijas, kurios galbūt vyksta ir Seime, visuomenėje, savo politiniams tikslams. (…) Taigi, čia yra ir tam tikros opozicijos kovos“, – sakė konservatorius.
Jis teigė, jog tai, kas pažeidė įstatymus, tai turi daryti teisėsaugos institucijos.
„Jeigu yra kažkokių įtarimų, kad informacija galėjo nutekėti, tai Generalinė prokuratūra turėtų tą dalyką aiškintis, nes tai yra baudžiamosios atsakomybės dalykas“, – tikino konservatorius A. Vyšniauskas.
Skvernelis apie Čmilytę–Nielsen: tai patologinio melagio taktika
Buvęs premjeras, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog galimas informacijos nutekėjimas yra reikšmingas keliais aspektais.
„Matote, tai yra svarbu visuomenei. Kadangi tik atsitiktinumo dėka šis asmuo galėjo išvengti viešumo. Ir jeigu informacija buvo nutekinta, jis galėjo suspėti padėti Seimo nario mandatą ir apie šią istoriją mes šiandien nežinotume. (…)
Antras aspektas – suformuluoti žinią tiems žmonėms, kurie yra linkę daryti tokio pobūdžio nusikaltimus, ypač sunkius, prieš vaikus seksualinius nusikaltimus – kad išvengti viešumo nepavyks. Nes tokie bandymai užglaistyti šią istoriją sudaro prielaidas asmenims, linkusiems nusikalsti, tikėti, kad bus galima išvengti atsakomybės“, – savo požiūrį dėstė S. Skvernelis.
Politikas pabrėžė, jog net jei nėra baudžiamosios atsakomybės dėl informacijos nutekinimo, yra politinė.
„Jeigu paaiškėtų, kad yra informacija nutekinta, bet ji nepadarė žalos ikiteisminiam tyrimui, tai apie baudžiamąją atsakomybę kalbos nėra. Bet tada lieka politinė atsakomybė. Ir dar – neeilinės Seimo sesijos metu mes norime registruoti specialų įstatymų paketą“, – anonsavo opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas.
S. Skvernelis dar pridūrė, jog Seimo vadovė V. Čmilytė–Nielsen, kiekvieną kartą susitikusi su žurnalistais, vis „painiojasi ir meluoja“.
„Apie penktadienio susitikimą gyvą su generaline prokurore, Seimo pirmininkė nutylėjo. (…) Čia yra patologinio melagio savybės, kurie sako, jog atsako tik į jiems užduotą klausimą. Tokių klausimų vis daugiau ir daugiau. Jeigu mes neužduosime tikslių klausimų, kai negalima interpretuoti atsakant, mes negausime atsakymo“, – svarstė Seimo narys S. Skvernelis.
Jis skubėjo patikslinti, jog nesako, kad Seimo vadovė V. Čmilytė–Nielsen patologiškai meluoja.
„Bet pasirinkta taktika, kai atsakinėja tik į tikslų užduotą klausimą, tai yra vienas iš požymių“, – Žinių radijo eteryje sakė S. Skvernelis.
Gaižauskas: valstybingumo pamatų griovimas
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas laidoje teigė, jog tyrimui dėl galimos informacijos nutekinimo priežasčių yra.
„Jeigu valdantieji nesiima visų veiksmų viešinti ir dar galimai nutekinta informaciją, praneša, kad nieko nežinojo, (…) ir Seimo pirmininkė nesuveikia taip, kaip reikia pagal įstatymą, o galimai bando dangstyti pedofiliją Seime, tai yra valstybingumo pamatų griovimas.
Todėl privalome aiškintis ne tik nutekinimo aplinkybes. (…) Mes matome, kad kompleksas veiksmų turi būti tiriami“, – laidoje sakė D. Gaižauskas.
Jis anonsavo, jog tyrimas turėtų būti labai platus, todėl ir nepritaria kitų opozicijos jėgų raginimui šaukti neeilinę Seimo sesiją.
