„Nustebino. Visgi, mane nustebino. (...) Aišku, Seimo rinkimai – vieni iš pagrindinių, bet prezidento rinkimų kampanijoje nedalyvauti pasakant, kad Liberalų sąjūdis neturi tinkamo kandidato, mane nustebino, atvirai pasakius“, – „Žinių radijui“ penktadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Anot ekspremjero, liberalų sprendimas nėra teisingas.
„Aš manyčiau, kad partija, juolab esanti valdžioje, pretenduojant gerai pasirodyti ir kituose rinkimuose, neturi savo kandidato, sakant, kad šitie prezidento rinkimai bus mažiau įdomūs. Aš manau, kad jie kaip tik bus labai įdomūs, labai spalvingi ir, matyt, turėsime ir turime jau daug stiprių kandidatų. Tai nedalyvauti politinei partijai, manau, kad nėra teisingas žingsnis“, – sakė S. Skvernelis.
„Bet Liberalų sąjūdis apsisprendė, matyt, jie savo finansinius, žmogiškuosius resursus dės į Europos Parlamentą, nes dalis žmonių labai nori į Briuselį išvažiuoti ir baigti politinę karjerą“, – pridūrė demokratas.
ELTA primena, kad antradienio vakarą posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio valdyba nutarė siūlyti partijai nedalyvauti kitų metų prezidento rinkimuose. Pasak liberalų, dėmesys bus skiriamas Seimo ir Europos Parlamento rinkimams.
Partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad jos sprendimui nedalyvauti prezidento rinkimuose įtakos turėjo šiuo metu einamos pareigos. Politikė nurodė, kad tokiu atveju, jeigu rinkimuose dalyvaus ir premjerė Ingrida Šimonytė, ir dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda, „būtų logiška“, kad vienas šalies vadovų dėl posto nesivaržytų.
Įvertino M. Sinkevičiaus kandidatūrą į LSA prezidento postą
Saulius Skvernelis sako, kad teisėsaugos įtarimų sulaukusio Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus sprendimas stabdyti narystę partijoje yra natūralus žingsnis. Visgi politikas stebisi, kodėl neskaidriu tarybos nario veiklai skirtų lėšų įsisavinimu įtariamas politikas dar „čekučių“ skandalo įkarštyje kandidatavo į Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidento pareigas.
„Visgi tai yra neeilinė pavardė ir dėl tokio įtarimo pareiškimo kilo rezonansas. Tai M. Sinkevičiaus pozicija yra natūrali – stabdymas narystės politinėje partijoje“, – „Žinių radijui“ teigė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.
Tuo metu vertindamas politiko sprendimą laikinai stabdyti prezidentavimą Lietuvos savivaldybių asociacijoje, S. Skvernelis atrodo keista, kad į „čekučių“ skandalą įsipainiojęs M. Sinkevičius apskirtai pretendavo į šias pareigas.
„Jis tikrai užima labai svarbią poziciją Lietuvos savivaldybių asociacijoje, tai keista, kad dalyvavo rinkimuose, kai buvo dar tų neatsakytų klausimų. Tai tyrimai buvo pradėti, jie nebuvo pabaigti, galbūt reikėjo susilaikyti nuo kandidatavimo. Bet čia jau kiekvienas sprendžia individualiai“, – sakė jis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas taip pat vylėsi, kad dėl „čekučių“ skandalo pradėtų ikiteisminių tyrimų aktyvioji fazė nesutaps su netrukus prasidėsiančiomis rinkiminėmis kampanijomis.
„Kuo tai pasibaigs? Nesinorėtų, kad tai pasibaigtų tokiais procesais, kada aktyvioji ikiteisminio tyrimo dalis sutampa su rinkiminių kampanijų dalimi. (...) Aš norėčiau tikėti, kad gal tokių sutapimų bus mažiau šiuo metu“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį prokuratūra pranešė, kad ikiteisminiame tyrime dėl galimai neteisėtai pasisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų pareikšti įtarimai Jonavos merui M. Sinkevičiui.
Atliekant tyrimą buvo gauti duomenys apie tai, kad 2019–2023 m. laikotarpiu už kanceliarines lėšas M. Sinkevičius galimai įsigydavo asmeniniam naudojimui skirtą turtą bei apmokėdavo sutuoktinės naudojamo mobilaus ryšio telefono išlaidas. Taip pat gauta duomenų, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai buvo pateikiami galimai suklastoti išlaidas pagrindžiantys finansiniai dokumentai.
Skaičiuojama, kad M. Sinkevičiui neteisėtai buvo išmokėta daugiau kaip 1,5 tūkst. eurų savivaldybės biudžeto lėšų.
Prie „Vardan Lietuvos“ prisijungusi S. Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“
Praėjusią savaitę Laisvės partiją palikusi ir prie Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ prisijungusi Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, sako Saulius Skvernelis. Pasak partijos pirmininko, S. Lengvinienė prisijungė prie demokratų, nes „laisviečiai“ parlamente rūpinosi tik trijų klausimų – partnerystės, narkotikų dekriminalizavimo ir Stambulo konvencijos ratifikavimo – įgyvendinimu.
„Būnant Laisvės partijoje žmogus jautėsi labai nekomfortabiliai, kadangi partija be savo tų trijų klausimų daugiau nieko nemato – nemato, kad be Vilniaus yra kita Lietuva“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
„Silva Lengvinienė yra regiono politikė, turi ilgametę savivaldybės tarybos nario patirtį, dirbusi daugybėje ir savivaldybės tarybos valdymo organų, mokytoja, pedagogė ir mato daugiau tų trijų klausimų – kaip įteisinti vienalytes santuokas, dekriminalizuoti narkotikus arba ratifikuoti Stambulo konvenciją“, – aiškino jis.
„(„Vardan Lietuvos“ – ELTA) ne tokia diktatūrinė politinė organizacija, kad turėtume žmonėms laužyti rankas“, – kalbėjo jis.
„Galima pasišaipyti – kaip mūsų kai kuriuos kolegas Liberalų sąjūdis vadina „agroliberalais“, tai, matyt, Silva Lengvinienė buvo „agrolaisvietė“, – kalbėjo Seimo narys.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Seimo narė S. Lengvinienė pasitraukė iš Laisvės partijos ir prisijungė prie opozicinės Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“. S. Lengvinienė pažymėjo, kad su Demokratų sąjunga dalyvaus ir kitų metų Seimo rinkimuose.
Po S. Lengvinienės sprendimo Laisvės frakcijoje liko 10 narių, o valdančiojoje daugumoje – 72 nariai iš 141.
Skvernelis nepalaiko visuotinio šaukimo idėjos: šiuo metu tą užtikrinti būtų sunku
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis nepalaiko visuotinio šaukimo idėjos. Politiko teigimu, šiuo metu Lietuva nėra pasirengusi tokiems privalomosios karinės tarnybos pokyčiams, todėl turėtų stiprinti kariuomenės pajėgumus ir didinti šauktinių skaičių.
„Šiuo metu – ne (nepalaikau visuotinio šaukimo – ELTA). Tikrai pritariu ir palaikau mišrų modelį – tai stipri, didesnė profesionali kariuomenė ir išplėstas šauktinių kiekis tiek, kad būtų užtikrintas kokybiškas rezervo parengimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė S. Skvernelis.
„Jeigu (...) šauktinių skaičių padidintume bent dvigubai, išplėstume profesionalios kariuomenės galimybes ir jų skaičių, tie žmonės, kurie pašaukti ir išėję į rezervą taip pat būtų kviečiami į mokymus, nepalikti užmarštyje – tai (...) tokio tipo modelis yra tikrai perspektyvus“, – nurodė jis.
Ekspremjero teigimu, įvesti visuotinį šaukimą Lietuva nėra pasiruošusi – politiko manymu, nėra tam reikalingos infrastruktūros, finansavimo. Be to, pabrėžė jis, vis dar galioja pernelyg daug išimčių jaunuoliams, norintiems išvengti karinės tarnybos prievolės.
„Kalbėkime realiai – tą visuotinumą užtikrinti bus sunku, nes matome, kad atsiranda visokios išimtys, galimybės sprukti iš šalies ir kažkur tai kitur tėvynę mylėti“, – dėstė S. Skvernelis.
„Pati infrastruktūra – jos tiesiog nėra. Reikalingi taip pat ir seržantai, karininkai“, – tęsė jis, nurodydamas, kad prievolininkus reikia aprūpinti ir tinkama ginkluote.
Todėl, pažymėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas, jeigu būtų nuspręsta įvesti visuotinį šaukimą, būtų privaloma atsakyti į klausimą, kiek tai kainuos ir iš kur Vyriausybė gaus pokyčiams būtinas lėšas.
„Jeigu kas nors nuspręs, kad tai reikia daryti – būtų gerai, kad būtų girdima ir visuomenės nuomonė ir pasakytų, kiek mums tai kainuos“, – apibendrino jis.
Pastaruoju metu diskusijas apie šalies nacionalinį saugumą įžiebė užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimai ir raginimai kaip įmanoma greičiau persvarstyti šalies gynybos koncepciją. Išskirtiniame interviu Eltai politikas teigė, kad Lietuvoje vengiama kalbėti apie šaliai iškilusias egzistencines grėsmes. Be to, šalies diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Lietuva neturėtų kliautis vien tik NATO 5-ojo straipsnio teikiamomis saugumo garantijomis.
Vėliau ministras išplatino 10 punktų planą, kaip būtų galima stiprinti Lietuvos saugumą – konservatorius priminė visuotinio šaukimo idėją, ragino skirti daugiau dėmesio investicijoms į gynybos pramonę, svarstyti apie specialų mokestį krašto apsaugos reikmėms.
Savo ruožtu ekspremjeras S. Skvernelis kelia patariamojo referendumo dėl tolesnės valstybės gynybos idėją. Politiko teigimu, būtų naudinga žmonių pasiteirauti, ar ši sutinka mobilizuotis ir valstybės bei žmonių resursus nukreipti į valstybės gynybą.