Jo teigimu, Baltijos šalys yra daugiau nei kaimynės, tad Baltijos Ministrų Tarybos formatas suteikia vertingą ir svarbią galimybę išdiskutuoti visiems aktualiausias problemas.
Per pirmadienį vykusį trišalį susitikimą S. Skvernelis pasidžiaugė pernai pasiektu susitarimu dėl Baltijos valstybių sinchronizacijos su Europos kontinentiniais tinklais.
„Šis sutarimas yra svarbus žingsnis į priekį įtvirtinant Baltijos šalių sugrįžimą į Vakarų šalių šeimą, todėl tvirtai tikiu, kad dėka mūsų veiksmų ir vieningos laikysenos jis taps negrįžtamas“, - cituojamas S. Skvernelis Vyriausybės atsiųstame pranešime.
Pranešime taip pat pabrėžiama, kad saugumo klausimai Baltijos šalims išlieka prioritetiniai, o bendradarbiavimas su JAV yra ir toliau išliks kertiniu prioritetu. Su JAV bus stiprinamas bendradarbiavimas visose be išimties srityse - nuo karinių įsigijimų iki energetikos ar verslo ryšių.
Taip pat pabrėžta tolesnė parama Ukrainai, visų Baltijos šalių vykdomas pasižadėjimas skirti 2 proc. BVP gynybai. Priminta, kad Lietuvoje pagrindinės politinės partijos sutarė iki 2030 m. didinti finansavimą iki 2,5 proc. BVP. Sutarta, kad visos trys valstybės naujosios ES daugiametės finansinės programos kontekste sieks visiškos konvergencijos visose srityse.
Iš transporto projektų Baltijos valstybėms prioritetiniu išlieka „Rail Baltica“. Bendras visų valstybių tikslas - sujungti Baltijos šalių sostines su Varšuva Vakaruose ir Helsinkiu Šiaurėje, tad tikimasi, kad su Europos Sąjungos parama jis bus įgyvendintas.
Pirmadienį Rygoje įvyko Baltijos Ministrų Tarybos susitikimas, kuriame Lietuvos premjeras S. Skvernelis, Latvijos premjeras Arturas Krišjanis Karinis ir Estijos ambasadorius Latvijoje Artis Hilpus aptarė tolesnes bendradarbiavimo perspektyvas.
Šiais metais Baltijos Ministrų Tarybai pirmininkauja Latvija.