Gandus girdėjo
Paklaustas, ar paskelbti faktai jam yra naujiena, S. Skvernelis teigė, jog „tokie gandai vaikščiojo“.
„Jie sklido 2019 metais. Per prezidento rinkimus, po prezidento rinkimų, kad štai, kažkas vyksta. Bet aš tikrai negalėjau patikėti ir negaliu patikėti, nes kalbame apie instituciją – policiją, kuri tikrai daugybę žingsnių padarė reformuojant savo veiklą, kad tokių dalykų nebūtų, kad apskritai net teoriškai negalėtų įvykti. Ir kažkaip, žinote, gandų daug yra“, – kalbėjo politikas.
Paprašytas sukonkretinti girdėtus gandus, opozicijoje veikiančios partijos pirmininkas S. Skvernelis teigė, jog girdėjo, kad taip bandoma daryti įtaką ir politiniam procesams.
„Ir galbūt kompromituoti vieną ar kitą asmenį. Bet tokių gandų nuolatos būna“, – tikino Seimo narys.
Laidos „Delfi interviu“ pašnekovo S. Skvernelio teigimu, sektas galėjo būti ir jis, kadangi dalyvavo 2019 metais vykusiuose prezidento rinkimuose.
„Tai buvo susiję su prezidento rinkimais. Vienas iš variantų, taip (aš, aut. p.). Bet tai yra gandai. Gandais tikėti, tai žinot, kai net nebuvo įvardinama, kokia institucija galėjo tai daryti. Kaip žinote, pas mus yra daug kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimų institucijų“, – sakė jis.
S. Skvernelis tikino, jog girdėjo užuominas ir iš pačių pareigūnų. O buvęs kriminalinės policijos pareigūno pareiškimas atskleidžia ir dar daugiau.
„Po to buvo signalai ir kalbos iš pačių pareigūnų, tokios užuominos. Bet kalbos yra kalbos. Dabar ši istorija, kas yra pateikta, pasirodo, tai nėra nauja istorija, kurią mes sužinojome. Kai kas anksčiau sužinojo.
Tai yra gal nuo 2021 metų vykstantys procesai, kada dabar jau buvęs Kriminalinės žvalgybos pareigūnas bando įvairioms institucijoms pasakyti tai, kas visuomenėje pakankamai dažnai sklando – kad yra galimybė piktnaudžiauti Kriminalinės žvalgybos įstatyme suteiktomis galiomis.
Dar daugiau: jis atskleidžia savo pareiškime, kuris yra adresuotas Seimo pirmininkei, visoms frakcijoms, dviem komitetams ir dviem komisijoms – teigia, kad buvo klastojami pagrindai kriminalinės žvalgybos bylos pradėjimo“, – sakė laidos „Delfi interviu“ pašnekovas.
Opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ aiškino, kad yra teigiama, jog buvo klastojami dokumentai, nuo kurių prasideda kriminalinė žvalgyba.
„Pirmi tarnybiniai pranešimai pareigūno, kurio pagrindu yra dedamos rezoliucijos – suklastojama pati pradžia. Neteisėtai sukuriama pasaka ir po to prasideda kad ir sankcionuoti, teisėti veiksmai. Bet iš neteisės teisė negimsta. Jeigu pradžia buvo neteisėta, reiškia, kad visa kita yra piktnaudžiavimas“, – aiškino S. Skvernelis.
„Žmonės gal nelabai supranta, kas tai yra“
Laidoje paklaustas, ar tiki šia informacija, Seimo narys teigė, jog jos tikrumą gali nustatyti tyrimas.
„Ten yra kriminalinės žvalgybos kontrolę, dokumentų registraciją, patalpas, apie kitus būdus, metodus, bendravimą su slaptais bendradarbiais, bendravimą... Ten yra išdėstyta 14 ar 15 puslapių. Tai žmogus, kuris jau nebe pirmą kartą tai daro, parašo oficialų raštą Seimo pirmininkei. Situacija yra paprasta – jeigu žmogus praneša apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, tai čia tikėjimas ar netikėjimas yra sprendžiamas labai paprastai – pradedamas tyrimas ir nustatoma, ar buvo pažeidimai padaryti, ar pareiškėjas sako netiesą. Tai labai paprasta padaryti“, – teigė S. Skvernelis.
Jis laidoje „Delfi interviu“ teigė, jog tokių veiksmų užuominas jau buvo matęs pačioje sistemoje, kai joje dirbo.
„Taip, buvo daromi visi žingsniai, todėl ir daroma buvo kriminalinės policijos reforma, pakeitimai kriminalinės žvalgybos veikloje, buvo daromi kardinalūs pakeitimai dėl bendradarbiavimo su slaptais bendradarbiais, dėl agentūrinių įvairiausių bylų. Tai buvo daroma, mokantis iš savų klaidų ir iš klaidų, kurios buvo gretimose Europos Sąjungos valstybėse, senose vakarų demokratijose.
Kada atsiranda spraga ir galimybė piktnaudžiauti nesąžiningam pareigūnui tokiomis galiomis, tai ir įvyksta. Panašu tai, ką mes ir matome, kad kriminalinės žvalgybos įstatymas, kuris suteikia milžiniškas galias, žmonės gal nelabai supranta, kas tai yra. Tai yra įsiskverbimas į tavo asmeninį gyvenimą, nepradėjus ikiteisminio tyrimo“, – aiškino jis.
S. Skvernelis dar pridūrė, jog asmuo gali būti nieko nepadaręs, tačiau jo gali būti klausomasi, jis gali būti sekamas, pareigūnai gali patekti į būstą, automobilį ir sumontuoti ten pasiklausymui reikalingą įrangą, gali būti imituota nusikalstama veikla, gali būti panaudoti ir slapti bendradarbiai.
„Čia yra milžiniški įrankiai, lyg koks branduolinis ginklas. Ir jeigu atsiranda spraga, jeigu yra nekontroliuojama... O kontrolės yra kelios – vidinė kontrolė pačioje institucijoje ir išorinės kontrolės. Tai yra tiek šiuo atveju prokuratūra, tiek ir parlamentinė kontrolė, ji taip pat numatyta, tik tiek, kad ji pas mus yra neįgali“, – įžvalgomis laidoje „Delfi interviu“ dalijosi S. Skvernelis.
Tokio atvejo nepamena
Politikas teigė, jog susidaro įspūdis, kad galimybė piktnaudžiauti yra. Bet tokio masto galimo piktnaudžiavimo S. Skvernelis nepamena.
„Tai, kas šiandien pasakyta, kad buvo suklastota ir sukurtas pagrindas pradėti kriminalinę žvalgybą, aš tikrai nepamenu. Taip, buvo piktnaudžiavimų, imuniteto tarnybą mes sukūrėme, kad to nebūtų. Būdavo įvairiausių šeimyninių santykių aiškinimosi kriminalinė žvalgybos pagalba. (…) Buvo verslo interesų aiškinimosi... Bet kad taip buvo galimai suklastota, tikrai tokio dalyko nepamenu“, – sakė jis.
Laidos „Delfi interviu“ pašnekovas S. Skvernelis kėlė klausimą – ar kriminalinei žvalgybai suteikti įgaliojimai yra lygiavertūs kontrolės mechanizmams. Nes anot jo, į tokią situaciją gali pakliūti bet kas.
„Šiandien aš galiu pasakyti, kad ne. Nes realios išorinės kontrolės šito proceso nėra“, – aiškino opozicijos atstovas S. Skvernelis.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė–Nielsen teigė matanti poreikį pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šios informacijos. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigė, jog prokuratūra galėtų būti ta institucija, kuri pateiktą informaciją turėtų patikrinti. Tačiau kyla ir kita dilema – sistema bendra, tad ir dirbti tenka kartu.
„Čia yra tokia sistema, kai atvirai yra pasakoma – juk mums reikės kartu dirbti su tais, kurie galbūt dabar nesąžiningi yra. Todėl mes ir kalbame, kad efektyvios kontrolės nėra. Ar pakaks pačios prokuratūros reakcijos kitokios, nei buvo pirminė, nes tas žmogus jau ne kartą kreipėsi į institucijas, gal po viešumo tas tyrimas tikrai bus atliktas.
Ir jeigu jis bus kokybiškai atliktas ir nustatyta objektyviai, teisme dar patikrina, tai teisme taškas istorijoje ir turėtų būti padėtas šitame konkrečiame atvejyje“, – teigė S. Skvernelis.
Jis dar pridūrė, jog kriminalinės žvalgybos atveju asmenys negali apsiginti, lieka neaišku, ar surinkta medžiaga buvo sunaikinta.
„Tad kalbant apie politinę atsakomybę, tikrai turime padaryti tokį kontrolės mechanizmą, kad jis būtų efektyvus ir užtikrintų asmens neliečiamybės teisę. Nes jeigu ją prarandame – tampame tikrai ne demokratiška valstybe. Tai užtikrintų įstatymų pakeitimas ir ombudsmeno institucija“, – laidoje „Delfi interviu“ sakė buvęs premjeras S. Skvernelis.