Praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo kilo riaušės, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, į pagalbą malšinant riaušes pasitelkti VST pareigūnai.
Pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymą, „tarnybos pajėgos gali būti siunčiamos likviduoti ypatingos situacijos tik vidaus reikalų ministro įsakymu ir jos panaudojamos ypatingai situacijai likviduoti vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka“.
Yra vienintelis vidaus reikalų ministro įsakymas, kuriame reglamentuojami statutinių įstaigų veiksmai, užtikrinant ar atkuriant viešąją tvarką ir visuomenės saugumą riaušių, masinių neramumų, vykstančių viešosiose vietose, grupinių veiksmų, kuriais pažeidžiama viešoji tvarka ar priešinamasi teisėsaugos pareigūnams, metu.
Jame numatyta vykdyti likvidavimo operacijos „Vėtra“ planą.
„Vėtra“ įvedama imperatyviai
Pagal įsakymą, riaušės laikomos prasidėjusiomis, kai pradedamas su tuo susijęs ikiteisminis tyrimas.
Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl riaušių policijos generalinis komisaras Renatas Požėla žurnalistus Seime informavo rugpjūčio 10-ąją, šiek tiek prieš 22 val.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, „teritorinės policijos įstaigos, kurios veiklos teritorijoje prasidėjo riaušės, viršininkas (šiuo atveju Vilniaus apskrities policijos komisariato viršininkas Saulius Gagas – Delfi) nedelsdamas priima įsakymą pradėti operaciją „Vėtra“, o operacija nutraukiama, kai nutrūksta riaušes sukėlę veiksmai.
Įsakyme dėl riaušių valdymo taip pat apibrėžiamos ir vidaus reikalų ministro atsakomybės: jeigu VST pareigūnai nebuvo pasitelkti iš anksto, vidaus reikalų ministras, gavęs informaciją apie operacijos „Vėtra“ pradžią, nedelsdamas skelbia žodinį įsakymą dėl VST pareigūnų panaudojimo riaušėms likviduoti.
„Šis įsakymas ne vėliau kaip per dvi darbo dienas po žodinio įsakymo davimo <...> turi būti parengtas ir pateiktas vidaus reikalų ministrui“, – dėstoma įsakyme.
Per praėjusių metų riaušes prie Seimo planas „Vėtra“ nebuvo pasitelktas: policijos generalinis komisaras R. Požėla teigė, jog riaušės buvo malšinamos pagal skandinavišką modelį.
Bilotaitė: riaušių valdymas – policijos funkcija
Trečiadienį spaudos konferenciją surengusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė nesiėmė plačiai komentuoti, kas tai per modelis, kada jis patvirtintas, kaip suderintas su tarnybomis.
„Man atrodo, į visus tuos klausimus Policijos departamentas tikrai išsamiai atsakė. Tai yra Policijos departamento darbo klausimai ir jų taktikos, metodikos – aš nežinau, ar tai yra normalu, kad vidaus reikalų ministras – ar tai būtų Skvernelis, ar Bilotaitė – imtų dabar ir sakytų, ir nurodinėtų policijai, kokios taktikos ji turi imtis.
Man buvo labai svarbu vienas momentas, kad nebūtų eskaluojama situacija ir nebūtų aukų, ir nebūtų naudojama jėga prieš žmones“, – dėstė A. Bilotaitė.
Visgi, per riaušes galiausiai nukentėjo ne tik jų kurstytojai, bet ir pareigūnai.
Paklausta, kokiu teisiniu pagrindu vyko riaušių malšinimas, jeigu nebuvo paskelbta operacija „Vėtra“, A. Bilotaitė teigė, kad situacijos suvaldymas vyko vadovaujantis „įstatymais“.
Pasak jos, šioje situacijoje nereikėtų vadovautis poįstatyminiais teisės aktais.
„Yra Viešojo saugumo tarnybos įstatymas, kuris numato tvarką, kad tokiose situacijose tai yra policijos funkcija ir ji gali pasitelkti VST, „Vėtra“ kaip planas yra atskiras dalykas“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
„Kas pasikeičia nuo to, kad mes įforminam, ar neįforminam?“
Vienas iš Viešojo saugumo tarnybos įstatyme VST keliamų uždavinių – sustiprinti Lietuvos policijos pajėgas ir padėti jai įgyvendinant pavestas funkcijas.
Spaudos konferencijoje vidaus reikalų ministrė pabrėžė, jog už riaušių suvaldymą buvo atsakinga policija.
„Už riaušių arba neramumų suvaldymus yra atsakinga policija šiuo atveju, ji buvo atsakinga, operacijų vadovas taip pat buvo jų sprendimu paskirtas“, – sakė ji ir patikslino, kad už riaušių prie Seimo suvaldymą buvo atsakingas Vilniaus AVPK.
Riaušių malšinimui taip pat buvo pasitelkti ir VST pareigūnai, tačiau A. Bilotaitė leido suprasti, kad tai taip ir nebuvo įforminta raštu. Tą anksčiau minėjo ir vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas.
„Aš noriu paklausti dabar, kas pasikeičia nuo to, kad mes įforminam, ar neįforminam? Faktas yra tas, kad VST atėjo laiku ir situacija buvo suvaldyta. Tai, kad aš turiu galimybę priimti sprendimą ir žodžiu pasitelkti pajėgas, taip, tai yra numatyta teisės aktuose.
Įforminimo klausimas neturėjo reikšmės šito incidento, proceso prie Seimo suvaldymui“, – tikino vidaus reikalų ministrė.
VST pasitelkė telefonu
Ji teigė nepamenanti, kokią konkrečiai užduotį suformulavo neseniai iš pareigų pasitraukusiam buvusiam VST vadui Ričardui Pociui, kad tarnybos pareigūnai įsitrauktų į riaušių malšinimą.
„Mano buvo uždavinys pasitelkti Viešojo saugumo pajėgas, tas buvo padaryta telefoniniu skambučiu. O tai, kaip atvažiuos, kalbant apie taktinius dalykus, nemanau, kad tai yra politikų klausimai“, – teigė A. Bilotaitė.
Pagal vidaus reikalų ministro įsakymą dėl VST pareigūnų pasitelkimo, kuris reglamentuoja įprastą pareigūnų pasitelkimą (ne per riaušes, ne per operaciją „Vėtra“), neatidėliotinais atvejais, kai būtina skubiai pasitelkti pareigūnus, jie gali būti pasitelkti žodiniu vidaus reikalų ministro leidimu, kuris nedelsiant įforminamas, motyvuotas prašymas vidaus reikalų ministrui neteikiamas.
Įsakymo projektą dėl pareigūnų pasitelkimo vidaus reikalų ministrui teikia vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas.
Buvęs vidaus reikalų ministras, per 2009 metų riaušes prie Seimo ėjęs policijos generalinio komisaro pavaduotojo pareigas, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis S. Skvernelis teigė, jog planas „Vėtra“ per praėjusių metų riaušes prie Seimo negalėjo būti nepaskelbtas.
„Turėjo būti aktyvuotas planas „Vėtra“. Čia jau net ne ministrės, bet policijos apskrities vadovo ir tik šio plano aktyvavimo dėka prasideda visų institucijų – VST, policijos, prokuratūros – veiksmai likviduojant riaušių padarinius, – Delfi komentavo politikas. – Iš šio įsakymo tada jau gimsta [VST] pasitelkimas, jis suprantamas dviem būdais: nedelsiant ir žodžiu, bet vis tiek įforminamas raštu.“
Jeigu raštiško VST pasitelkimo įforminimo nebuvo, pareigūnai, pasak S. Skvernelio, tikėtina, teisėtai veikti negalėjo.
„Jeigu nėra raštiško įsakymo, vadinasi įsakymo pasitelkti pajėgas nebuvo ir tos pajėgos, tikėtina, kad savo funkcijų, kurios numatytos, negalėjo teisėtai vykdyti“, – dėstė opozicionierius.
Skvernelis: VST pasitelkiama tik raštu
Ar tai reiškia, kad pajėgos pasitelktos neteisėtai?
„Kol kas mes galim daryti tik prielaidas, kad taip buvo padaryta“, – atsakė S. Skvernelis.
„Pasitelkimo tvarka irgi yra labai aiškiai Vidaus reikalų ministerijos poįstatyminiuose teisės aktuose išdėstyta. Jeigu tos tvarkos nežinoma, pasirodo, kad nežinoma <...>. Ministras turi teisę ir be sutikimo įforminti pasitelkimą.“
S. Skvernelis pabrėžė, kad VST gali būti pasitelkiama tik ypatingų situacijų metu ir tik raštišku vidaus reikalų ministro pavedimu. O šiuo atveju, jei nebuvo paskelbta operacija „Vėtra“, tarnybai esą turėjo būti suformuluotos konkrečios užduotys.
„Pagal Viešojo saugumo tarnybos įstatymą yra numatyta, kad VST ypatingų situacijų metu, o tai yra ir riaušės, ir masiniai neramumai, gali būti pasitelkiami tik raštišku vidaus reikalų ministro įsakymu <...>. Toliau nėra suformuotos užduoties: jeigu šiuo atveju tarnyba pasitelkta be riaušių aktyvavimo plano „Vėtra“, tai turi būti pasitelkime numatytos labai aiškios užduotys, kam pasitelkiama ir tarnyba gali veikti tik tų tarnybų užduočių suformuotuose rėmuose.
Tai visgi teisė. Tai turi būti vykdoma preciziškai, kadangi valstybė naudoja prievartą, labai stiprią prievartą prieš žmones“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Numatyta teisinė atsakomybė
Vidaus reikalų ministrė, neįformindama sprendimo pasitelkti VST, jo vertinimu, neatliko pareigų arba tai padarė netinkamai.
„Už tai yra numatyta teisinė atsakomybė“, – pridūrė Seimo narys.
Apie tai, kad per praėjusių metų riaušes prie Seimo nebuvo paskelbtas planas „Vėtra“, o esą turėjo būti paskelbtas, anksčiau pranešė iš pareigų netekęs VST vadas R. Pocius.
Pasak jo, paskelbus „Vėtrą“ riaušės galėjo ir nekilti, nes planas esą skirtas ne tik riaušėms malšinti, bet ir užkardyti.
R. Pocius teigė nieko nežinojęs apie skandinavišką riaušių malšinimo modelį.
„Apie jį jokios tarnybos nežino. VST funkcija yra malšinti riaušes ir atkurti viešąją tvarką, mes dešimtmečius ruošiamės pagal operacinį planą „Vėtra“, – interviu Delfi sakė jis.
Aiškino, kodėl nepaskelbė „Vėtros“
Pirmadienį per spaudos konferenciją policijos generalinis komisaras R. Požėla įvardino kelias priežastis, kodėl per riaušes nebuvo imtasi operacijos „Vėtra“.
„Vėtrą“ įveda ne politikas, kaip buvo anksčiau, 2009 metais, o operacijos vadovas. Tuo metu operacijos vadovas buvo Vilniaus VPK viršininkas – laikinai einantis viršininko pareigas. Vadovas, spręsdamas dilemą dėl konkrečių priemonių, dėl planų įvedimo, įvertino visas aplinkybes, kad prasidėjus operatyvinio veiksmo scenarijui nėra tikslinga keisti operacijų vadovo.
Kaip žinia, įvedus „Vetrą“, keičiamas operacijų vadovas ir vadovavimą pradeda VST pareigūnas“, – paaiškino komisaras.
„Vėtra“, anot jo, neįvesta ir dėl to, kad konfliktas buvo lokalus, neišplitęs, nebuvo padaryta žala aplinkiniam turtui.
„Buvo įvertintas šių neramumų mastas ir priimtas sprendimas veikti neįvedus priemonių plano „Vėtra“, – sakė R. Požėla.
Jo teigimu, planas nebuvo įvestas taip pat ir dėl to, kad renginyje dalyvavo prokremliški veikėjai, galėję operaciją išnaudoti savo propagandos tikslais.
„Policija, kaip žinia, yra ikiteisminio tyrimo įstaiga. VST tokios funkcijos neturi. Mums buvo būtina surinkti visus įrodymus, reikalingus ikiteisminiam tyrimui“, – tęsė komisaras.
„Manau, kad „Vėtros“ įvedimas tuo metu nebūtų buvusi panacėja“, – sakė R. Požėla.
Pripažino, kad raštiško įforminimo nebuvo
Policijos generalinio komisaro teigimu, jo minėtas skandinaviškas modelis yra „natūrali praktika.“
„Nebuvę Skandinavijos šalyse, mes susitelktume į tai, kad reikia siekti deeskaluoti situaciją, jog mūsų pareigūnai nenukentėtų, išnaudoti įvairius fizinius barjerus, fizinę jėgą naudoti tiek, kiek reikia rezultatui pasiekti.
Galbūt ta skrajojanti frazė apie skandinavišką modelį yra kažkur pasigauta, bet tai elementari taktika. Bendrų mokymų, pasitarimų metu policija visada akcentuodavo, kad fizinė jėga turi būti naudota tiek, jog būtų pasiektas rezultatas, o dar geriau jos nenaudoti“, – pabrėžė pareigūnas.
Jo teigimu, apie tai buvo kalbama pasitarimuose, kur ne visada dalyvaudavo VST atstovai.
Kad sprendimo dėl „Vėtros“ per riaušes nebuvo, o VST pareigūnai per jas pasitelkti žodiniu ministrės įsakymu, antradienį per spaudos konferenciją patvirtino ir vidaus reikalų viceministras V. Dmitrijevas.
Interviu LRT jis pažymėjo, kad VST pasitelkimas riaušėse „nebuvo raštiškai įformintas“.