Premjeras pabrėžia, kad ši strategija liečia visų viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčius ir apgailestauja, kad mokslininkai į strategijos svarstymą įsitraukė tik paskutinę minutę.
Pasak premjero, mokslininkų kaltinimai, kad strategija žemina mokslininkų darbą - klaidinga. Pasak jo, ši Vyriausybė buvo ta, kuri kėlė akademikų atlyginimus.
,,Tikrai nemanau, kad reikia stabdyti, nes kalbame apie ne apie planą, o strategiją, kuri atliepia visų viešojo sektoriaus darbuotojų lūkesčius. Ir tos pastangas, kurias Vyriausybė įdėjo per dvejus metus, kai 40 proc. padidino dėstytojų atlyginimą (turi būti vertinamos. - ELTA). Nemanau, kad tai turėtų žeminti“, - teigė premjeras.
S. Skvernelis neigia kaltinimus, kad mokslininkai nebuvo įtraukti į diskusiją anksčiau. Pasak premjero, strategijos diskusija buvo atvira. Kita vertus, nors mokslininkai kreipimąsi parašė paskutinę minutę, premjeras patikino, kad prašymą apsvarstys Vyriausybės pasitarime.
,,Labai gaila, kad šita grupė nesugebėjo dalyvauti strategijos rengime ir per paskutinę stadiją parašė tokį laišką, Vyriausybė tai svarstys tiek pasitarime, tiek bus išorinis derinimas. Esame atviri labai konkretiems pasiūlymams, tai tegul pasiūlo konkrečiai savo formuluotes ir mes apsvarstysime. Laukiame konstruktyvumo“, - sakė S. Skvernelis.
Mokslininkai prašo stabdyti Vyriausybės rengiamos strategijos dėl viešojo sektoriaus atlyginimų kėlimo teikimą Seimui.
Tokį kreipimąsi pasirašė per 500 akademinės bendruomenės visų mokslo krypčių atstovų iš pagrindinių šalies aukštojo mokslo institucijų.
Pasak pasirašiusių mokslininkų, Vyriausybės parengtas dokumentas yra nesistemiškas, neišsamus ir vertintinas kaip laikina politinė priemonė, kuria siekiama nuraminti viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimą dėl darbo užmokesčio nesprendžiant esminių problemų.
Anot vienos iš kreipimosi iniciatorių, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profsąjungos pirmininkės dr. Linos Leparskienės, „šis dokumentas eilinį kartą parodo žeminantį valdžios institucijų požiūrį į mokslininkus bei dėstytojus, kurių atlyginimai vis dar yra gėdingai žemi. Strategijos rengimo procesas iš esmės buvo ydingas, kadangi nebuvo užtikrintas nei derybų viešumas, nei atviras socialinis dialogas, nei visų viešojo sektoriaus grupių atstovavimas.„
Prašymo autoriai atkreipia dėmesį, kad strategijos projekte kai kuriais atvejais įsipareigojimai dėl atskirų viešojo sektoriaus grupių atlyginimų didinimo yra apibrėžiami tiksliau, bet nepasiūloma jokia vienoda sistema: vienų profesijų būsimas darbo užmokestis lyginamas su VDU (vidutiniu darbo užmokesčiu), kitų darbo užmokesčio didinimo planai pateikiami procentine išraiška, o prie trečių konkrečiai nurodoma, kiek planuojama skirti biudžeto lėšų.
Mokslininkų ir dėstytojų iniciatyvinės grupės „Paskutinis prioritetas“ atstovė dr. Rūta Žiliukaitė pabrėžia, kad „valstybės viešojo sektoriaus politika neturėtų būti formuojama pagal turgaus derybų principus. Viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų ilgalaikės ir tvarios strategijos sukūrimas įmanomas tik apibrėžus visam viešajam sektoriui bendrus, pagrįstus ir skaidrius kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatomi atlyginimų koeficientai ir jų augimas.”
Mokslininkai kviečia Vyriausybę sudaryti naują ir gerokai platesnę darbo grupę, į kurią būtų pakviesti ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai, šiai strategijai paruošti būtų panaudotas mokslo institutų bei aukštųjų mokyklų intelektualinis potencialas, taip pat būtų skirta pakankamai laiko viešosioms diskusijoms, įtraukiant į projekto svarstymą visų viešojo sektoriaus sričių atstovus, ir pagaliau, kad būtų susitarta dėl kriterijų, kaip turi būti įvertinamas viešojo sektoriaus darbuotojų atlygis už darbą.
Tarp kreipimąsi pasirašiusiųjų yra ekonomistai Boguslavas Gruževskis, Romas Lazutka, filosofai Vytautas Ališauskas, Andrius Bielskis, Liutauras Degėsis, geologai Valentinas Baltrūnas, Jonas Šečkus, istorikas Aurimas Švedas, literatūrologai Darius Kuolys, Paulius Subačius, kultūros antropologas Donatas Brandišauskas, medikai Robertas Adomaitis, Edita Gavelienė, Vytautas Kasiulevičius, politologai Mindaugas Jurkynas, Algis Krupavičius, Ainius Lašas, Vaidutis Laurėnas, Liutauras Gudžinskas, sociologai Milda Ališauskienė, Arūnas Poviliūnas, Artūras Tereškinas, švietimo ekspertai Irena Stonkuvienė, Vilija Targamadzė ir Rimantas Želvys, teatro ir kino kritikas Vaidas Jauniškis ir kiti.