„Seimas galėtų patikrinti, ar Seimo pirmininkė turi pasitikėjimą, ar ne. Tai labai paprasta padaryti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, pasitikėjimo procedūrą parlamento pirmininkei turėtų inicijuoti patys valdantieji. Juk, akcentavo politikas, dešinieji ateidami į valdžią kėlė aukštus būsimos politikos standartus.
„Aš manau, kad inicijuoti (procedūrą – ELTA) turėtų pati valdančioji koalicija ir didžiausia partija. Jų buvo keliami standartai... Tai Liberalų sąjūdis, matyt, nebeatitinka jiems“, – svarstė S. Skvernelis, neatmesdamas galimybės, kad šios iniciatyvos gali imtis ir pati opozicija.
„Tikėtina, kad taip ir bus. Bet nepamirškime, kad ir opozicijos viena partija turi lygiai tas pačias problemas, kaip ir Liberalų sąjūdis“, – sakė parlamentaras.
Panašiai šį klausimą vertina ir Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė. Pasak jos, patys valdantieji turi nuspręsti, ar parlamentui gali toliau vadovauti nuteistos partijos pirmininkė.
„Į šiuos klausimus atsakymus turi duoti patys valdantieji. Jie turi apsispręsti. Valdančiojoje koalicijoje yra didelė konservatorių dalis, kurie buvo už tai, kad būtų vadovaujamasi aiškiais skaidrumo, antikorupcijos standartais. Tad, man atrodo, jiems patiems turėtų kilti klausimas, ar jie gali toliau dirbti, o Seimo pirmininkė toliau vadovauti Seimui“, – sakė socialdemokratė.
Čmilytė-Nielsen: teismo verdiktas neturės įtakos apsisprendimui, ar dalyvauti prezidento rinkimuose
Trečiadienį Apeliaciniam teismui „MG Baltic“ byloje nuteisus Liberalų sąjūdį, partijos pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad ši nutartis nedaro įtakos jos sprendimui dėl galimo dalyvavimo prezidento rinkimuose.
„Mano sprendimui vakarykštis teismo sprendimas įtakos nepadarė“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo Seimo pirmininkė.
„Sprendimas dėl kandidato į prezidentus kėlimo bus priimtas lapkričio pabaigoje. Planavome valdybos posėdį kitą savaitę, šio plano ir laikomės“, – pridūrė V. Čmilytė-Nielsen.
ELTA primena, kad Apeliacinis teismas trečiadienį paskelbė keičiantis pirmos instancijos teismo sprendimą vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje.
Anksčiau išteisinti buvęs koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) Raimondas Kurlianskis, buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažinti kaltais dėl kyšininkavimo, papirkimo, prekybos poveikiu.
Apeliacinis teismas R. Kurlianskį pripažino kaltu dėl papirkimo ir prekybos poveikiu. Jam skirta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat jam 5 metams atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas viešajame ir privačiame sektoriuose, Visuomenės informavimo įstatyme numatytose visuomenės informavimo priemonėse.
E. Masiulis teismo pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu ir neteisėto praturtėjimo. Buvusiam Liberalų sąjūdžio lyderiui skirtas laisvės atėmimas 5 metams 6 mėnesiams, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei konfiskuota 241 tūkst. eurų.
Apeliacinis teismas nusprendė kaltais pripažinti ir kitus anksčiau byloje išteisintus asmenis. Darbo partijos atstovas, Seimo narys Vytautas Gapšys pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Jam teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Taip pat 5 metams iš V. Gapšio atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 8 tūkst. eurų.
Kaltais pripažinti ir buvęs liberalas Šarūnas Gustainis bei buvęs Seimo narys Gintaras Steponavičius. Š. Gustainis pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, jam skirta 18,8 tūkst. eurų bauda, taip pat 5 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas bei nuspręsta iš jo išieškoti 4,3 tūkst. eurų.
G. Steponavičius teismo pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnyba. Jam skirta 15 tūkst. eurų bauda ir 4 metams atimta teisė būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas.
Apeliacinio teismo sprendimu kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažinti ir anksčiau išteisinti juridiniai asmenys byloje. „MG Grupei“ skirta 1,1 mln. eurų, Liberalų sąjūdžiui – 376,6 tūkst. eurų, o Darbo partijai – 300 tūkst. eurų bauda.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.