„Vyriausybė privalo įgyvendinti Seimo priimtus įstatymus, kaip įgyvendina visus , taip ir šitą įgyvendina. (…) Manau, kad turime pasiruošti. Jeigu norime priimti tuos esminius sprendimus, tai Vyriausybė turi perimti aikštę valstybės žinion – su konkurečiu sprendimu, kas ten turi būti padaryta. Jeigu mes kalbame apie Vyčio paminklo pastatymą, tą žingsnį padarytume, kada turėtume visą projektą , sprendimus ir finansavimą“, - kalbėjo S. Skvernelis prieš Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos tarybos posėdį Naisiuose.
Premjero įsitikinimu, naujo konkurso Vyčio skulptūrai skelbti nereikėtų.
„Yra įvairiausių variantų. Buvo paskelbtas konkursas. Buvo pirmoji vieta. Dabar (tas paminklas) pastatytas Kaune. Antra vieta – tikrai modernus, stilizuotas Vyčio paminklas, jis galėtų būti. Bet čia kol kas tik mano asmeninė nuomonė. Bet kokiu atveju Vyriausybė priims kolegialų sprendimą“, - sakė S. Skvernelis.
Premjeras asmeniškai neįsivaizduotų tokio varianto, kad iš Kauno Vyčio skulptūra keliautų į Vilnių.
„Tikrai – ne. Tai mano asmeninė nuomonė, tikrai – ne galutinė, bet manau, kad mes galėtume kalbėtis. Yra antra vieta. Stilizuotas Vytis, manau, kad Vilniui tikrai prie jo modernumo tiktų“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Ragina nebeaštrinti temos dėl pliažo
Premjeras nebuvo linkęs aštrinti diskusijų dėl Lukiškių aikštėje įrengto pliažo iškeldinimo.
„Turbūt ateis ruduo, baigsis pliažo sezonas, ir pasibaigs smėlis. (…) Aš manau, kad reikia nebekaitinti aistrų, užtenka mums to susipriešinimo. Idėja yra gera, vieta – nelabai, bet žingsnis padarytas, jis pasibaigs. Nedarykime greitų sprendimų, neeskaluokime tos temos, kuri tikrai per daug yra mus priešinanti“, - kalbėjo S. Skvernelis.
Jis žada ieškoti sprendimų su savivaldybe ieškant sprendimų, kad jie atitiktų ir savivaldos ir valstybės interesus.
Karbauskis – dėl aikštės kategoriškesnis
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis neutraliai įvertino tai, kad prezidentas pasirašė Lukiškių aikštės įstatymą.
„Šnekant apie tai, kad jis pasirašytas, tai buvo logiška. Be abejonių, šita aikštė yra mums per daug svarbi. Istorinė atmintis tos aikštės yra tokia, kad ten pliažo bet kuriuo atveju būti negali. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis klausimas bus išspręstas“, - sakė R. Karbauskis.
Paklaustas apie Vyčio skulptūrą, LVŽS pirmininkas irgi kalbėjo apie jau įvykusio konkurso variantas. Jo nuomone, irgi būtų galimas ir toks variantas – kad būtų pasirinktas konkurso antros vietos laimėtojas.
„Bet ne Seimas tą sprendimą priiminės“, - sakė R. Karbauskis.
Politiko įsitikinimu, „jeigu ne Vilniaus miesto meras sprendimus priiminės“, gali būti, kad tai truks mėnesius.
„Bet, jeigu Vilniaus meras priiminės sprendimus, turbūt tai truks ne vienerius metus, kaip ir viskas Vilniuje“, - sakė R. Karbauskis.
Prezidentas pasirašė Lukiškių aikštės įstatymą
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seimo priimtą Lukiškių aikštės Vilniuje memorialinio statuso įstatymą.
Šalies vadovas sako įstatymo priėmimo procese įžvelgęs trūkumų, bet sprendimą pasirašyti jį argumentuoja siekiu „nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.
„Įstatymo priėmimo procese įžvelgiu daug trūkumų. Į įstatymo rengimą nebuvo įtraukti visuomenės atstovai, kompetentingos institucijos, paveldosaugos ekspertai. Seime jis buvo svarstomas skubos tvarka, tokiu būdu dar labiau apribojus galimybes suinteresuotiems asmenims ir institucijoms pateikti savo nuomones ir vertinimus“, – G. Nausėda cituojamas Prezidentūros paskelbtame pranešime.
„Istorinė atmintis – neatsiejama kultūros dalis, tai yra nacionalinė Tautos vertybė. Todėl tiek Seimo, tiek kitų institucijų sprendimai negali būti priimami vienašališkai primetant istorinės atminties įprasminimo formas ir būdus“, – teigia prezidentas.
Anot pranešimo, nors ir matydamas trūkumų, šalies vadovas „vertina esamą politinį kontekstą, o jo sprendimą pasirašyti įstatymą padiktavo siekis nesileisti į politines intrigas, kurių netrūksta priešrinkiminiu laikotarpiu, ir to dar labiau neskatinti“.
Pranešime teigiama, kad prezidentas laikosi pozicijos, jog „teisėkūros procesai privalo būti skaidrūs ir nuoseklūs, derinami, išsamiai išnagrinėti ir įvertinti ekspertų bei visuomenės grupių, o nagrinėjimas skubos tvarka turi nesumenkinti ir nepolitizuoti kultūros ir kitų nacionalinių vertybių svarbos“.
Savo sprendimą komentuodamas feisbuke prezidentas sakė, kad paties įstatymo nereikėtų demonizuoti, nes jis „nepasako beveik nieko naujo, palyginti su 1999 metais Seimo nutarimu „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“, išskyrus Vyčio simbolį.
„Vis dėlto šiuo, kad ir netobulu, įstatymu bent jau retoriniu lygiu mėginama formuluoti kažkokią politinę valią Lukiškių aikštės klausimu“, – rašė šalies vadovas ir pabrėžė, kad „pastaruosius dvidešimt metų Lukiškių aikštė buvo tiesiog tuščias laukas tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme“.
„Todėl skirtingos politinės ir pažiūrų grupės stengėsi jį užpildyti turiniu kiekviena pagal savo suvokimą ir įsivaizdavimą. Kol Seimo rinkimų išvakarėse Vilniaus meras nesugalvojo perimti iniciatyvos ir sukėlė smėlio audrą pačiame sostinės centre. Tuomet veiksmą jau lydėjo Seimo atoveiksmis, įgijęs specialaus įstatymo dėl Lukiškių aikštės pavidalą“, – sakė šalies vadovas.
„Įstatymo vetavimas reikštų, kad ši reprezentacinė aikštė toliau transformuosis į sluoksniuotą pyragą, kuriame bus truputį smėlio, truputį vandens, truputį ugnies, truputį istorinės atminties, šiek tiek geros moralės, šiek tiek – blogos, o galiausiai – nieko. Gal to sąmoningai siekiama?“ – klausė prezidentas.
Jis taip pat sakė centrinės valdžios ir savivaldybių ginčuose paprastai besistengiantis palaikyti silpnesniąją pusę, bet šįkart pasirinkęs įstatymo leidėjo pusę, „įvedant savotišką tiesioginį valdymą Lukiškių aikštės lopinėlyje“.
„Teisiniu ir politiniu požiūriu toli gražu ne pavyzdinis aktas, tačiau išprovokuotas „performanso“, kuriam buvo pasirinkta būtent ši vieta“, – sakoma G. Nausėdos tekste.
Prezidentas taip pat teigė apsilankęs Lukiškių aikštėje ir kalbėjęs su ten buvusiais žmonėmis.
„Aikštės lankytojams idėja patiko patogumu ir laisvumu, tačiau ir jie pripažino, kad Vilniuje jai yra daug tinkamesnių vietų“, – reziumavo šalies vadovas.
Birželio pabaidoje Seimas priėmė įstatymą, kad Lukiškių aikštė Vilniuje yra pagrindinė reprezentacinė Lietuvos valstybės aikštė su Vyčio monumentu.
Pagal jį, memorialiniai Lukiškių aikštės akcentai turi apimti ir atspindėti kovas už Lietuvos nepriklausomybę bei žuvusių kovotojų atminimą, 1863–1864 metų sukilėlių egzekucijos vietą ir šio sukilimo atminimo įamžinimą.
Dokumente numatyta, kad aikštė turi būti tvarkoma užtikrinant rimtį bei deramą pagarbą kovotojams ir sukilėliams, o jos naudojimas negali prieštarauti viešajai tvarkai bei gerai moralei.
Įstatymą dėl specialaus Lukiškių aikštės statuso parengė valdantieji reaguodami į Vilniaus valdžios sprendimą Lukiškių aikštėje įrengti laikiną paplūdimį. Dalis politikų tvirtina, kad taip parodyta nepagarba laisvės kovos dalyvių atminimui.
Įstatymas parlamente svarstytas ir priimtas skubos tvarka.
Jo kritikai teigia, kad įstatymas skirtas vienai aikštei, jis pažeidžia savivaldos autonomiją, be to, negali būti pritaikytas atgaline data.
1660 kvadratinių metrų ploto paplūdimys Lukiškių aikštės dalyje prie Gedimino prospekto įrengtas birželio viduryje: atvežta apie 300 kubinių metrų smėlio, pastatyti gultai, hamakai, padaryta tinklinio aikštelė.
Pagal sumanymą, paplūdimys aikštėje turi būti visą vasarą, greta jo iki liepos pabaigos stovės didžiulis ekranas, kurio turiniu rūpinasi „Telia“ – kiekvieną vakarą čia bus rodomi „Telia TV“ filmai, serialai, koncertai, o dieną – Baltijos jūros vaizdai.