Skyrybos: kokie akligatviai gresia vyrams ir moterims

Skyrybas patiriantys vyrai rečiau nei moterys ieško profesionalios pagalbos ar dalijasi savo jausmais. Tačiau, kaip parodė DELFI Piliečio skelbtas rašinių konkursas „Skyrybų drama: mano širdis buvo sudaužyta...“, vyrams priimtina „išrašyti“ skaudžią patirtį.

Įdomu tai, jog daugiau nei pusė konkurso rašinių – vyriškos istorijos. Dominuojanti tema - išdavystė. Vyrai skaudžias aplinkybes dėsto aiškiai, „nevyniodami faktų į vatą“. Atvirai rašo, kuo malšino skyrybų skausmą, kas padėjo, o kas ne.

Kas kaltas?

Vilniaus universiteto docentė psichologė psichoterapeutė Rasa Bieliauskaitė kvietimą pasidalyti asmeninėmis skyrybų istorijomis vadino gera idėja.

„Labai svarbu, kad žmonės apie tai gali rašyti ir kalbėtis, nes sunkūs jausmai, kai pakanka drąsos jais pasidalyti, lengviau išgyvenami. Tada kiti, kurie patiria panašius sukrėtimus, gali iš šalies pažvelgti į kito žmogaus jausmus ir į savo, o tuo pačiu pagalvoti, ką su tuo daryti“, - sakė viena iš Išsiskyrusiųjų sielovados centro „Bendrakeleiviai“ steigėjų.

Dr. R. Bieliauskaitė daugiau dėmesio skyrė ne skyrybų priežastims, o pasekmėms. „Manau, beprasmiška būtų svarstyti, kas konkrečioje istorijoje buvo kaltas, kas nekaltas. Kaip sakė vieno pasakojimo autorius, visada būna abu kalti ir abu sukuria tokią situaciją savo pasirinkimu, nesupratimu, nekreipimu dėmesio į norus, lūkesčius, kai bendrai neaptariama, ko kiekvienas poroje nori ir tikisi, kaip įsivaizduoja bendrą gyvenimą“, - sakė Individualiosios psichologijos instituto direktorė.

Sužavėjo ilgaplaukė gražuolė

Vienas vyras pasakojo sutikęs idealią moterį: „Ji man iškart krito į akį, buvo moteris, atitikusi daugelį mano kriterijų: tvarkingi nagai, ilgi gražūs plaukai, gražaus kūno sudėjimo, aukšta(...) Po gyvenimo kartu užsienyje supratau, kad ji nėra šeimos žmogus (...), tačiau atsiradus pirmai galimybei, paėmiau paskolą ir įsigijome butą, kurį remontavau kiek įmanydamas savo rankomis ir išgalėmis, o ji tuo metu gyveno pas mano mamą vos per 300 m., bet nė karto per beveik metus laiko trukusio remonto nesulaukiau vandens stiklinės ar picos gabalėlio, nors praleisdavau ir po 10 valandų nevalgęs ir negėręs“.

Kaip atkreipė dėmesį psichologė, iš pat pradžių vyras pastebėjo, kad mergina nieko nedaro, tik nagus lakuoja, o jis remontuoja butą. „Santykių pradžios darbas – peržiūrėti lūkesčius, kaip abu įsivaizduoja bendrą gyvenimą“, - komentavo dr. R. Bieliauskaitė.

Pavojaus ženklai

Pasak psichologės, DELFI papasakotose vyriškose istorijose yra daug pamokančių epizodų, nemažai rašoma apie lūkesčius, kad žmogus pasikeis (bus taip, kaip aš noriu – dar nėra, bet tuoj bus).

„Tai ženklai, kuriuos svarbu matyti ir į juos rimtai žiūrėti“, - sakė specialistė, pridurdama, kad jaunoms poroms susivokti gali padėti sužadėtiniams rengiamos programos, skatinančios poras kalbėtis, ar panašiai įsivaizduojame gyvenimą kartu, ko tikimės.

„Istorijose atsiskleidžia netekties skausmas, pažeminimas, menkavertiškumo jausmas, ypač vyrams. Jiems tikrai sunku apie tai kalėti, tačiau labai svarbus dalykas, kad jie turi pakankamai drąsos ir stiprybės tuo dalytis“, - sakė VU docentė.

Ieško nuskausminamųjų

Viena dažniausių temų – akligatviai po skyrybų. Pasak dr. R. Bieliauskaitės, santykių griūtis yra labai skausminga patirtis, o žmogus turi įgimtą instinktą skausmo vengti: „Jeigu prisiliečiame prie karšto arba kas nors duria – instinktyviai atsitraukiame. Nuo psichologinio skausmo taip pat kažkokiu būdu bandome išsisukti“.

Kai kurie apsisaugojimo būdai – destruktyvūs. Kaip rašo vienas konkurso dalyvių, po išdavystės jis pradėjo baisiai gerti. Anot dr. R. Bieliauskaitės, alkoholis tampa viena iš nuskausminimo priemonių.

„Turėtume suprasti, jog potraukis šitaip spręsti problemą atsiranda iš natūralaus organizmo poreikio apsisaugoti. Laimei, tas žmogus laiku liovėsi. Jo istorija laiminga, sėkminga ir todėl, kad turėjo draugų, kurie buvo šalia. Palaikymo komanda irgi yra svarbi“, - sakė psichologė, pridurdama, jog ne tik vyrai, bet ir moterys įkrenta į nuskausminimą alkoholiu, vaistais, narkotikais.

Geležinis vyras ir geležinė moteris

Kitas nuskausminimas – apsimesti, kad viskas gerai, būti vadinamuoju „geležiniu vyru“ ar „geležine moterimi“. Anot dr. R. Bieliauskaitės, sakant, kad viskas gerai, kad man nieko nėra, neigiami tikrieji jausmai.

„Tačiau jie „išeina“ per nevaldomus pykčio priepuolius ar per kūną: gali reikštis įvairiomis ligomis, virškinimo sutrikimais, skausmais, silpnėti imunitetas. Labai įvairiai reaguoja organizmas, nes emocija yra viso kūno reakcija“, - sakė psichologė.

Dar vienas akligatvis – darboholizmas, kai žmogus po skyrybų visa galva pasineria į reikalus. Vienoje DELFI skaitytojo istorijoje apie tai irgi buvo rašyta.

Individualiosios psichologijos instituto direktorės teigimu,darboholizmas tai ir pinigų darymas, per juos bandymas pajusti galią.

Seksualinių santykių akligatvis

Vienoje iš DELFI Piliečiui atsiųstų vyriškų skyrybų istorijų atsispindi seksualinių santykių akligatvis: per juos noras atkeršyti, užsimiršti, pyktis. Tačiau, kaip pabrėžė psichologė, toks elgesys destruktyvus ne tik savo, bet ir kito žmogaus atžvilgiu.

„Maždaug po pusės metų „išjungiau“ sudaužytą širdį pradėjau bandyti susitikinėti su naujomis merginomis, - rašė konkurso dalyvis. - Galvojau, kad jos visos tokios kaip mano buvusi, todėl iš anksto žinojau, kad iš tų susitikinėjimų rimtų santykių nebus. Gavosi taip, kad vienu metu draugavau su trimis merginomis. Ryte viena išeina, vakare kita ateina.

Pradėjau daug meluoti. Supratau, kad tai nesąžininga, negerai, ir manęs kaip vyro tai nepuošia. Nustojau „medžioti“. Supratau, kad visa tai dariau, nes dar nebuvau atleidęs, iš pykčio. Paleidau blogas mintis, atleidau ir prasidėjo naujas etapas“.

Pagunda apgaudinėti save

„Kiekvienas akligatvis yra tam tikras savęs apgavimas.Visi jie neleidžia žmogui gyventi toliau ir kurti santykių. Į akligatvį pakliuvęs jame pasilieki, tačiau mes beveik per visus vienaip ar kitaip praeiname“, - komentavo dr. R. Bieliauskaitė.

Akligatviai padeda užsimiršti ir nesusitikti su savo skausmu, nors iš tiesų nėra kito kelio, kaip jį išgyventi. „Kartais negali to padaryti vienas, reikia pagalbos. Ne visada artimi žmonės jos gali suteikti, tačiau yra psichologų, grupinių terapijų, įvairių savitarpio pagalbos grupių, išsiskyrusiųjų sielovados centras „Bendrakeleiviai“, - vardijo VU docentė

Vyrai aktyviau ieško išeičių

Vyriškų skyrybų istorijų publikacijos DELFI portale psichologei kaip ženklas, kad vyrams reikia pagalbos, bet jiems sunkiau tai pripažinti ir jos kreiptis. Svarbu gali būti ir tai, kad dauguma specialisčių yra moterys. Vyrai gali vengti pažeminimo jausmo, kuris atsirastų rodant silpnumą, ieškant pagalbos.

„Neretai jiems atrodo, kad patys turi susitvarkyti, kad ieškoti pagalbos yra silpnumo ženklas, tačiau tai netiesa. Moterys dažniau naudojasi pagalba, tačiau ir vyrai per santykius su kitais žmonėmis geriau save supranta ir pažįsta, atsisukę į savo skausmingą patirtį gali ją išgyventi ir eiti toliau“, - sakė psichologė.

DELFI pašnekovės žodžius iliustruoja sėkminga išėjimo iš skyrybų krizės pasidalijimo istorija, parodanti, kad tik atsisukdamas į save, o tada - į kitus gali toliau kurti savo gyvenimą ir santykius.

Liūdną istoriją prisimena su šypsena

„Po skyrybų jau praėjo daug laiko, labai džiaugiuosi, kad tada išsiskyrėm, nes be tų skyrybų dabar neturėčiau to, ką turiu, ir manau, kad tikrai gyvenčiau blogiau negu dabar, - rašė vienas autorius. - Gyvenimas pasikeitė 180 laipsnių kampu, pradėjau kitaip matyti žmones ir viską aplinkui. Turiu patikimus draugus, labai gražią ir protingą žmoną, su kuria laukiamės vaikelio, statausi namą ir apie tą liūdną istoriją dabar pasakoju su šypsena ir geromis emocijomis“.

„Kaip mes sakome, jei įkrenti į balą, nebūtinai turi likti joje gulėti, galbūt gali keltis ir eiti toliau pirmyn. Tada kaip rezultatą gauni supratimą, jog tai buvo tave patį pakeitusi patirtis ir kad dabar turi daugiau savęs, negu turėjai prieš tai. Tačiau to turi pasiekti. Tai reikalauja pastangų. Ir kaip gražiai rašo autorius, „kiekvienas turi sau nuspręsti“, - komentavo dr. R. Bieliauskaitė.

Ko saugotis po skyrybų ar kitos netekties

Individualiosios psichologijos instituto direktorė mini 7 akligatvius, kurie gresia skyrybas ar kitą netektį patyrusiems žmonėms:

„Geležinė moteris“, „geležinis vyras“ : esu nesužeidžiama, jei kyla pavojus, užsidedu dar daugiau geležinių šarvų.

Seksualiniai santykiai, siekiant užsimiršimo ar keršto: per neatsakingą seksą keršyti visiems vyrams ar moterims.

„Nuskausminimas“: negaliu pakelti skausmo, todėl ieškau, kas galėtų „nuskausminti“; gali būti seksas, alkoholis, narkotikai, darbas, pinigai.

Atidėliojimas: negaliu su tuo susitvarkyti, gal po kelių savaičių ar mėnesių apie tai pagalvosiu.

Kankinio vaidmens prisiėmimas: niekam nėra taip blogai, kaip man.

Greitas artimas ryšys: kuo greičiau surasti kitą artimą žmogų.

Greitos pakartotinos vedybos.

DELFI pašnekovės nuomone, greitos pakartotinos vedybos yra vienas blogiausių klystkelių, nes joms pasirenkamas netinkamas laikas, netinkamas motyvas, dėmesys nukreipiamas ne ta linkme.

Vienoje DELFI publikuotoje skyrybų istorijoje žmogus pasakoja labai greitai sutikęs kitą moterį, su kuria sukūrė laimingą santuoką.

„Čia svarbu atkreipti dėmesį, ar kitas žmogus patinka toks, koks yra, ar galvojant apie naują ryšį visą laiką bandoma lyginti su buvusiuoju ir per tai nematyti tikrųjų naujo žmogaus savybių“, - atkreipė dėmesį dr. R. Bieliauskaitė.

Po skyrybų ar kitos netekties turi pereiti sunkųjį etapą – skausmą, nusivylimą, pyktį – ir eiti toliau. „Pagalba būtina – draugų, artimųjų, bendruomenės, specialistų. Ir pripažinimas, kad tokios pagalbos reikia, nėra silpnumo, bet stiprybės ir pasiryžimo eiti toliau ženklas“, - sakė Individualiosios psichologijos instituto vadovė.