Baudžiamąją bylą išnagrinėjusios trijų teisėjų kolegijos pirmininkė Virginija Švedienė paskelbė, kad A. Ošurkovas už grotų praleis 3 metus.
Teismas nuteistajam paskyrė minimalią bausmę, nes jis jau ilgą laiką yra už grotų, be to, pripažino kaltę, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Skirdami šią bausmę teisėjai atsižvelgė ir į tai, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. naudojant technines priemones, kurių pagalba A. Ošurkovas buvo sekamas ir fiksuojami jo susitikimai su Baltarusijos valstybės žvalgybos agentu bei perduodama informacija, specialiosios tarnybos beveik metus laiko šnipinėjimo nenutraukė ir sudarė sąlygas Lietuvos kariuomenei bei Lietuvos saugumui svarbiai informacijai patekti Baltarusijos valstybės žvalgybai.
Į laisvę A. Ošurkovas turėtų išeiti jau po metų.
Apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas konstatavo, kad A. Ošurkovas neabejotinai vykdė Baltarusijos žvalgybos užduotis, rinko ir perduodavo tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, dominančią šios užsienio valstybės žvalgybą.
Pasak teismo, nusikaltimą kariškis padarė tiesiogine tyčia, nors ir bandė įtikinti teismą, kad jis nesiekė pakenkti Lietuvos valstybei, o tik norėjo pasipelnyti.
Tačiau teismas, remdamasis bylos duomenimis ir įvertinęs, kad kaltinamasis yra vidurinio išsilavinimo, pakankamai nuovokus, padarė išvadą, kad jis be jokios abejonės suprato, jog jo veiksmai yra naudingi kitai valstybei, o surinkta informacija gali būti panaudota prieš Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorinį vientisumą ir konstitucinę santvarką. Visa tai žinodamas jis vis tiek veikė pagal išankstines užduotis ir užtikrino, kad tokia informacija Baltarusijos žvalgybai būtų perduota.
Bylą teismui perdavusi Generalinė prokuratūra teigė, kad Lietuvos kariuomenėje dirbęs A. Ošurkovas šnipinėjo Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausiosios žvalgybos valdybos užsakymu.
A.Ošurkovas buvo užverbuotas Baltarusijoje, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje jis turėjo atlikti specialias užduotis. Jų mastas ir pobūdis laikui bėgant kito – A. Ošurkovas turėjo ne tik rinkti informaciją, bet ir verbuoti kitus asmenis, galinčius teikti informaciją Baltarusijai.
Šnipinėjimu kaltintas kaunietis slaptą informaciją apie ginkluotąsias pajėgas ir asmenis perduodavo vienai Baltarusijos slaptajai tarnybai.
„Tai jis padarė iš savanaudiškų paskatų“, – prokurorų teigimu, A. Ošurkovui buvo mokamas atlygis už informaciją.
„Jis rinko visą informaciją, kokią tik galėjo surinkti“, – prokurorai taip pat nurodė, kad kariškis domėjosi ir asmenimis, kurių veiklos pobūdis nėra viešas.
Pasak jų, dėl šnipinėjimo A. Ošurkovas Lietuvai padarė didžiulę žalą, tai sukėlė ir pavojų kai kurių asmenų sveikatai ir gyvybei.
Baltarusija itin domėjosi Lietuvos kariuomenės padalinių turima karine technika, ginkluote, pastatų paskirtimi, dalyvavimu tarptautinėse NATO operacijose (misijose), standartinių operacijų planais, įvairiais kariniais mokymais, informacija apie konkrečiuose padaliniuose ar tarnybose tarnaujančių asmenų skaičių, jų vardus, asmenines charakteristikas bei moralines psichologines nuostatas, dienotvarkę, t. y. apie viską, kas susiję su Lietuvos kariuomene, turima karine technika, karių ruošimo programomis, pratybomis, Lietuvos kariuomenės objektais ir jų paskirtimi.
Kariškis Baltarusijai šnipinėjo apie 5 metus, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik 2014 metų sausio 22-ąją, dar po dviejų dienų A. Ošurkovas buvo sulaikytas.
Už šnipinėjimą A. Ošurkovui buvo mokamas atlygis – pinigus kariškiui mokėjo asmuo, kuriam jis perduodavo informaciją.
Prokurorai neturi duomenų, kad Baltarusijos slaptosioms tarnyboms perduodama informacija pasiekdavo ir Rusiją.
Lietuvos kariuomenės vado padėjėjas pulkininkas Valdemaras Rupšys yra sakęs, kad A. Ošurkovas tarnavo 2007-2008 m mokomajame pulke, kuris dislokuotas Rukloje, kaip šauktinis, iki 2010 m. buvo savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos karys, o iki 2014 m. balandžio, kai buvo išleistas į atsargą, buvo profesinės karo tarnybos karys.
Jo teigimu, vyresnysis eilinis yra dalyvavęs tarptautinėse pratybose.
„Karys neturėjo galimybės susipažinti, disponuoti ar kitaip naudotis įslaptinta informacija, jis galėjo teikti informaciją pratybų metu, kasdieninėje veikloje, tai ką, matė“, – pažymėjo pulkininkas.