Valdantieji tokį dėmesį regionui motyvuoja tuo, kad jame akis bado didžiuliai ekonominiai ir socialiniai skirtumai, todėl jį „gelbėti“ reikėtų pirmiausiai. Tuo metu ekspertai įžvelgė didžiulę tokio plano naudą vienai politinei jėgai – LLRA–KŠS ir neatmeta galimybės, kad už tokią „dovaną“ LLRA–KŠS valdomiems rajonams, pastaroji partija galėtų atsidėkoti parama Seime.
Pirma idėja netiko
Dar 2012 metais pirmą kartą buvo pasiūlyta idėja įsteigti vadinamąjį Pietryčių Lietuvos fondą. Jos autorius – Seimo ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos narys Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, idėjos logika buvo paprasta – norėta sukurti finansinį instrumentą, kuris leistų vietos bendruomenei tiesiogiai, ne per savivaldybes, gauti finansavimą ir įgyvendinti įvairius projektus.
„Rodikliai parodė, kad sostinės efektu nesinaudojama visiškai. Ypač Šalčininkų rajonas yra vienas iš tų, kurie turi mažiausiai tiesioginių užsienio investicijų. Ne tik dėl kažkokios rajono specifikos, bet ir dėl to, kad pačiai Lenkų rinkimų akcijai nėra intereso įsileisti kažkokių veikėjų, kurie sukurtų alternatyvias darbo vietas, kurios iš principo leistų žmonėms būti mažiau priklausomiems nuo savivaldos sukurto lojalumo tinklo. Iš esmės Lenkų rinkimų akcija ten kontroliuoja visas institucijas“, – DELFI sakė L. Kasčiūnas.
Būtent todėl, pagal pirminę fondo idėją, paraiškas turėjo priimti speciali Fondo komisija, o lėšas paskirstyti Fondo taryba. Ją turėjo sudaryti 11 narių – po vieną Vilniaus r. ir Šalčininkų r. savivaldybių atstovą, po vieną atstovą iš šių rajonų vietos bendruomenių asociacijų ir 7 atstovai iš valstybės institucijų. Tokiu būdu, paskirstant lėšas savivaldybės turėtų minimalią įtaką.
Tačiau šią idėją Seimas atmetė. 2017 metų pabaigoje, kai toks įstatymo projektas buvo siūlomas, jį kritikavo tiek valdančiųjų partijų atstovai, tiek ir LLRA–KŠS nariai. Buvo kalbama, kad tokiu būdu tautiniu pagrindu yra išskiriamas vienas regionas, be to, anot Lietuvos lenkų politikų, buvo bandoma kėsintis į tautinių mažumų tautinę tapatybę.
Naujajame plane – svarbesnis savivaldybių vaidmuo
Tačiau pati idėja niekur nedingo – viešojoje erdvėje ji pasirodė naujuoju pavadinimu: Vilniaus funkcinės zonos plėtros planas. Birželio pabaigoje VRM išplatino pranešimą, kad Vyriausybė šiam planui pritarė. DELFI kreipėsi į VRM su prašymu susipažinti su pačiu planu, tačiau ministerija atsakė, kad jis dar nėra galutinis ir šiuo metu dar yra taisomas. Galutinis jo variantas turėtų būti paskelbtas rudenį.
Redakcijai pavyko gauti neoficialų šio plano variantą. Peržvelgus jį, kyla klausimas, kodėl L. Kasčiūno pasiūlytas fondas netiko ir buvo atmestas, o naujasis planas, kurio idėja iš esmės yra ta pati – atgaivinti Pietryčių Lietuvą – skinasi kelią į priekį.
Kaip DELFI aiškino tiek VRM viceministras Arūnas Gražulis, tiek ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, naujasis planas nuo anksčiau pasiūlyto fondo skiriasi tuo, kad jis yra tik viena, pirminė, visą Lietuvą apimančio plano dalis. Be to, Vyriausybei netiko, kad nuo sprendimų faktiškai būtų nušalintos savivaldybės. Naujajame plane su savivaldybių, taigi ir LLRA–KŠS atstovais, norima aktyviai bendradarbiauti.
„Vilniaus funkcinės zonos plėtros planas ir siūlymas dėl Pietryčių Lietuvos fondo skiriasi iš esmės. Antruoju atveju buvo siekiama sukurti finansavimo mechanizmą, kuriam nebūtų taikomi bendrieji biudžeto sudarymo principai ir įstatymais reglamentuojami valstybės ir savivaldybių santykiai, t.y. jį būtų galima naudoti ad-hoc finansuojant tam tikrus projektus ir nuo sprendimo nušalinant tam tikras savivaldybes. Tokiam modeliui teisinės sistemos vientisumo siekianti Vyriausybė negalėjo pritarti“, – raštu atsiųstame atsakyme DELFI komentavo A. Gražulis.
Pasak VRM viceministro, vykdyti Vilniaus funkcinės zonos plėtros planą numatoma kartu su savivaldybėmis. Finansavimas bus skiriamas savivaldybėms, kaip konkrečių projektų vykdytojoms, sutarus su jomis dėl konkrečių rezultatų.
„Pačios savivaldybės skirstyti finansavimo negalės. Finansavimas bus skiriamas ne tik atsižvelgiant į savivaldybių norus, ministerijos pačios analizuoja regiono poreikius ir priims efektyviausius sprendimus“, – sakė A. Gražulis.
Anot R. Karbauskio, šioje vietoje Pietryčių Lietuvos regionas nėra išskiriamas. Tiesiog nuo jo nuspręsta pradėti, mat jame socialiniai ir ekonominiai skirtumai yra didžiausi. O savivaldybės yra įtraukiamos dėl to, kad be jų dalyvavimo būtų gana sunku tokius planus įgyvendinti.
„Kalbama apie visą Lietuvą apimantį bendrą projektą, kuris yra numatytas „Baltojoje knygoje“ 2018 metais. Pasirinktas Vilniaus kraštas labai logiškai, nes įsivaizduokite, kokie skirtumai yra tokio mažo regiono, juk atstumai yra iki 100 kilometrų, o skirtumai pragyvenimo ir viso kito yra absoliučiai milžiniški. (...) Jeigu paimtume bet kurį kitą regioną – sakykime, Panevėžio ar Šiaulių, tai ten skirtumai bus kur kas mažesni (...) Manau, tuo rėmėsi Vyriausybė pasirinkdama šį regioną“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
LLRA-KŠS nusiteikę skeptiškai
Tuo metu pačios LLRA-KŠS partijos atstovės buvo nusiteikusios skeptiškai. Anot jų, jau anksčiau buvo planų pagerinti situaciją Vilniaus krašte, tačiau viskas baigdavosi tik skambiomis kalbomis. DELFI kalbinta LLRA-KŠS Seimo frakcijos pirmininkė Rita Tamašūnienė sakė, kad pati plano idėja nėra bloga, nes minimam regionui tikrai reikalinga finansinė parama, tačiau, anot jos, kai kurios plane išvardintos priemonės jau yra įgyvendintos.
„Tuose 60 mln. eurų yra išvardintos ir jau įgyvendintos priemonės. (...) Noriu pasakyti, kad tas planas, mano požiūriu, yra rinkiminis, nes savivaldybės, bendradarbiaudamos su ministerijomis, dalyvaudamos įvairiose programose, tas priemones jau šiuo metu įgyvendina. Plane sudėtos to regiono priemonės ir parodyta, kad bus remiamas tas regionas. Norima parodyti, kad skiriamas dėmesys. Kaip ir buvo su pirmuoju fondu – buvo skirtas dėmesys, tačiau jis visai nepasiekė tokio tikslo, koks buvo deklaruotas“, – sakė R. Tamašūnienė.
Ji teigia, kad jeigu pažvelgtume į kitus regionus, tai jie yra remiami labai panašiai, jie taip pat gauna finansavimą ir įgyvendina projektus, tačiau niekas jų neišskiria ir apie juos nekalba. Kalbėdama apie savivaldybių vaidmenį, Seimo narė sakė esanti įsitikinusi, kad reikėtų išgirsti vietos savivaldybių atstovų nuomonę, kokių priemonių reikia regione ir kaip jas įgyvendinti.
Anot R. Tamošunienės, šiuo metu Vilniaus krašto savivaldybių atstovai kalbasi su įvairiomis atskiromis ministerijomis, derina, ką būtų galima padaryti tame regione. Taip pat buvo kreiptasi ir į LLRA–KŠS frakciją Seime. Taigi, su LLRA–KŠS politikais aktyviai konsultuojamasi.
„Tiesą pasakius, remiantis ligšioline patirtimi, yra sunku kažką įvertinti, nes iki šios dienos girdėjome labai daug gražių pažadų dėl įvairaus Pietryčių Lietuvos rėmimo, vystymo fondų, programų ir pan., bet papildomo finansavimo nesame gavę. Viliuosi, kad Vilniaus funkcinės zonos plėtros plano įgyvendinime pagrindinis vaidmuo atiteks Vilniaus regiono tarybai į kurią deleguojami savivaldybių atstovai.“
R. Tamašunienei iš esmės pritaria ir Vilniaus rajono merė Marija Rekst. DELFI atsiųstame atsakyme nurodoma, kad bendradarbiaujant su ministerijomis yra „daug pasiekimų, bet ir nusivylimų.“ Taip pat merė šiame plane įžvelgia tam tikrų grėsmių.
„Norėtųsi, kad savivalda Lietuvoje turėtų daugiau galių. Šiuo atveju centrinė valdžia sukurs fondą. Svarbu, kad ministerijos nenustatytų ribojančių kriterijų projektų atrankai, nes šiuo metu, įgyvendinant ES projektus, susiduriama su vėluojančiais finansų aprašais, nuolat keičiamomis sąlygomis“, – rašoma atsakyme DELFI.
M. Rekst dar kartą patvirtino, kad esminis senos ir naujos idėjų skirtumas yra tas, kad ankstesnėje idėjoje savivaldybės buvo atskirtos nuo lėšų paskirstymo, o pagal naująjį planą, anot merės, joms suteiktos galimybės pačioms rinktis priemones, kurias reikėtų įgyvendinti.
„Dovanėlė“ lenkų politikams?
Mykolo Romerio universiteto (MRU) Politikos mokslų instituto direktorius, TS-LKD Vilniaus rajono skyriaus vadovas Gediminas Kazėnas mano, kad aiškus pasakymas, kad plano įgyvendinime dalyvaus ir savivaldybių atstovai rodo, kad valdantieji pataikauja vienai politinei jėgai, o LLRA–KŠS, turinti milžinišką įtaką regione, dar labiau ją didins. Jis neatmetė galimybės, kad už viso to slypi valdančiųjų susitarimas su lenkų politikais dėl paramos Seime.
„Kasčiūno variante iš Lenkų rinkimų akcijos ir buvo pagrindinė kritika, kad savivaldybės yra eliminuojamos. Dabar, jeigu savivaldybės yra įtraukiamos, tai čia yra jiems tikrai paranku, nes tai yra papildomi finansavimai. Apskritai kalbant apie kažkokią veiklą, be savivaldos yra sunku kažką padaryti, anksčiau ar vėliau turi turėti reikalų su savivaldybe. Tai jeigu ta savivaldybė gauna tam tikrą administracinę rolę šiame procese, tai jos atstovų reikšmė dar labiau išauga, o valdantieji šia prasme pataikauja vienai politinei jėgai“, – mano G. Kazėnas.
Jo nuomone, LLRA-KŠS frakcija Seime jau nuo šių metų pradžios yra neformalioje koalicijoje su valdančiaisiais. Gaunant papildomus finansinius instrumentus, šios partijos politinė ir ekonominė reikšmė išaugs, taip pat augs ir jos įtaka.
„Kita vertus, kaip dažnai būna pas mus, velnias slypi detalėse. Tai, kad savivaldybės įtrauktos, jeigu žiūrint bendrai, tai nėra blogai. Bet kad nebūtų joms atiduotas galutinis sprendimas ar tas lemiamas vaidmuo. Kad jos nebūtų tos, kurios nusprendžia, kurios deda tą tašką. Sakykime, jeigu būtų kažkokia komisija, kurioje dalyvautų VRM, savivaldybės atstovas, koks seniūnas, tai būtų gerai, bet jeigu bus atiduodama į savivaldybės rankas, tai viskas būtų į vienus vartus“, – mano G. Kazėnas.
Tuo metu R. Karbauskis paklaustas, ar šis planas negalėtų būti vertinamas kaip tam tikra dovana LLRA–KŠS prieš savivaldos rinkimus už jų frakcijos Seime paramą valdantiesiems, tikino, kad šie du dalykai yra tarpusavyje nesusiję.
„Visi regionai kitais metais gaus tą pačią „dovanėlę“, jeigu ją vadinti „dovanėle“. Tai yra būtent regionų politikos klausimas. Ir tai, kad kitos Vyriausybės ir politinės partijos regionų politikos nevykdė visiškai, tai čia yra jų problema. Kodėl „valstiečius“ reikia kaltinti, kad jie „dovanėles“ dalina, kai jie tiesiog įgyvendina regionų politiką? (...)
Nei Klaipėdos, nei Kauno regionuose nėra tokių skirtumų, kokie yra Vilniaus regione. Manau, kad tai buvo pasirinkimo argumentas. Tikrai netikiu, kad kas nors Vyriausybėje būtų kokį nors žodį ištaręs, kad čia reikia kažkam kažką padovanoti. Lenkų rinkimų akcijos palaikymas mums, sakykim, labai reikalingas, dėl to paimkim ir padarykim taip. Tikrai taip nebuvo“, – DELFI sakė R. Karbauskis.
Kaip DELFI aiškino VRM viceministras, Vilniaus funkcinės zonos plėtros planas naujų finansavimo šaltinių nesukuria – juo tik sudaromos galimybės geriau išnaudoti esamas priemones.
„Atitinkamai, viešųjų lėšų priežiūrai bus taikomos šiuo metu naudojamos kontrolės priemonės, visų lėšų panaudojimas bus reguliariai audituojamas, todėl kalbėti apie bet kokias naujas netikslingo lėšų panaudojimo rizikas čia tikrai nėra tikslinga“, - sakė A. Gražulis.
Anot jo, Vilniaus funkcinės zonos plėtros planas taip pat nėra niekaip susijęs su savivaldybių tarybų ir merų rinkimais. Atsakyme DELFI teigiama, kad jau šiuo metu regione (neįskaitant Vilniaus miesto savivaldybės) vien ES lėšomis vykdoma projektų už maždaug 72 mln. eurų, iš kurių bent trečdalis bus baigti iki 2019 m.
Pasak A. Gražulio, papildomi ištekliai taip pat planuojami, tačiau ši galimybė visų pirma yra siejama su ES lėšų rezervo peržiūra, t.y. tokios lėšos galės būti naudojamos ne anksčiau kaip 2019 m. antroje pusėje.