Keičiama retorika – manipuliuojama vaikų gyvybėmis
Moterų informacijos centrui atstovaujanti Ugnė Siparienė įsitikinusi, kad naujoje Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo redakcijoje norima įtvirtinta formuluotę, kad vaiko teisės pradedamos ginti nuo pat jo pradėjimo, kuri bus pirmas ir labai didelis žingsnis abortų draudimo link.
„Socialinės ir darbo apsaugos ministrė, moterų organizacijų manymu, pasidavė Lietuvos vyskupų konferencijos įtakai. Jeigu vaiko teisių apsaugos įstatymas embrioną laikys vaiku ir ims ginti jo teises, priėmus šią formuluotę praktiškai gali nebereikėti jokio papildomo abortų draudimo, nes įstatyme jau numatyta juos draudžianti formuluotė. Taigi faktiškai atskiro draudimo kaip ir nebereikia“, - svarstė pašnekovė.
Darbo grupėje, kuri svarstė naują įstatymo redakciją, dalyvavusi Žmogaus teisių stebėjimo instituto patarėja teisės ir politikos klausimais Mėta Adutavičiūtė, teigė, kad ekspertai svarstė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą versiją, kurioje formuluotės, kad „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai, o gimusiam vaikui – taip pat doroviškai ir dalyvauti visuomenės gyvenime“, nebuvo, todėl dėl jos netgi nebuvo diskutuojama. Ji atsirado po to, kai projektas buvo siųstas derinti įvairioms institucijoms, pašnekovės duomenimis, taip pat ir Lietuvos vyskupų konferencijai.
„Esu girdėjusi, nors patvirtinti šios informacijos negaliu, kad tekstas buvo derinamas ir su Lietuvos Vyskupų konferencija. Pačioje darbo grupėje jos atstovai, kiek aš atsimenu, nedalyvavo. Aš pati paskutinį variantą pamačiau tik tuomet, kai jis buvo paskelbtas Seimo duomenų bazėje, kaip teikiamas Vyriausybei. Beje, minėta nuostata įrašyta senojoje Vaiko teisių apsaugos įstatymo redakcijoje, ji galioja nuo 1996 metų, tačiau pats įstatymas morališkai taip pasenęs, kad vargiai juo kas ir vadovaujasi. Todėl ir prireikė naujos redakcijos.
Bėda ta, kad kai ši nuostata buvo įrašyta į įstatymą, ji turėjo visai kitokį kontekstą ir niekam nė nekilo minčių interpretuoti taip, kaip dabar bandoma tai daryti. Tuo metu buvo kalbama apie moterų reprodukcinių teisių užtikrinimą – moters teisę nėštumo periodu į sveikatos paslaugas, kad vaisius galėtų sveikai vystytis. O jau pernai, kai vyko Sveikatos apsaugos ministerijos surengta diskusija visuomenei dėl naujos nėštumo nutraukimo tvarkos, t. y. dėl privalomo 72 valandų laukimo laikotarpio, dalyvavę bažnyčios atstovai kaip vieną iš argumentų prieš nėštumo nutraukimą kaip tik nurodė, kad įstatymas jau dabar numato, kad iki gimimo vaikas turi teisę sveikai vystytis. Taigi jie interpretuoja nuostatą kaip vaisiaus teisę į gyvybę ir laiko tai teisiniu pagrindu uždrausti abortams“, - pasakojo M. Adutavičiūtė.
Jos manymu, įstatyme neturėtų būti nuostatų, kurios galėtų būti dvejopai interpretuojamos. Visi teiginiai turi būti formuluojami labai aiškiai arba jų visai neturėtų likti. Kita vertus, specialistės teigimu, pati nuostata dar nesuteikia teisinio pagrindo tiesiogiai drausti abortus. Draudimas turėtų būti suformuluotas labai aiškiai, atskiru įstatymu, numatant sankcijas už jo nepaisymą ir pan. Tačiau ši nuostata gali tapti prielaida vykdyti tolesniems žingsniams abortų draudimo įstatymo link.
„Toks įspūdis, kad ruošiama dirva. Tiesiogiai abortų draudimą prastumti sunku, kadangi dauguma visuomenės tam nepritaria, todėl bandoma įvairiais aplinkiniais keliais paruošti dirvą, kurioje šis draudimas galėtų būti priimtas. Abortų draudimo projektas, mano žiniomis, į Seimo darbotvarkę jau įtrauktas ir balsuoti už jo priėmimą planuojama birželio mėnesį“, - tikino pašnekovė.
Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovei Margaritai Jankauskaitei didžiausią nerimą kelia tai, kad nors įstatymo projektą svarsčiusioje darbo grupėje dirbo savo srities ekspertai, nukeliavęs į Vyriausybę jis pakito. Tai reiškia, procesas vyksta neskaidriai ir nedemokratiškai, viskas daroma tarsi iš po skverno, kad visuomenė nesužinotų, kad nekiltų nereikalingų diskusijų ir kontraargumentų.
„Kai buvo kuriama Vaiko teisių konvencija, buvo kalbama apie tai, kad būtina sukurti sąlygas nėščioms moterims, kad jos gautų kuo geresnes sveikatos paslaugas. Taip besivystančiam vaisiui būtų užtikrintos geriausios sąlygos. Mes puikiai suprantame, kad lietuviškame kontekste ši formuluotė – tiesus kelias abortų draudimo link, net nepriimant abortų draudimo įstatymo, nes yra galimybė kaip draudimą interpretuoti esamą įstatymą. Nesvarbu, kad tarptautinėje teisėje vaiku laikomas jau gimęs kūdikis, o ne embrionas. Taigi susidaro įspūdis, kad svarstant naująją įstatymo redakciją rūpinamasi ne vaikais, o vienos suinteresuotos grupės interesais. Taigi kalbame apie demokratišką visuomenę, o iš tiesų pirmenybė teikiama institucijai, kuri veikia nedemokratiškais principais, ir jos nuomonė svarbesnė nei prie projekto dirbusių ekspertų. Mes įtariame, kad ši nuostata vėl atsirado dėl Lietuvos vyskupų konferencijos įtakos.
Jeigu mes iš tiesų norime apsaugoti vaisiaus raidą, reikia stiprinti moterų reprodukcines teises, bet šia linkme nedirbama, susitelkiama tik ties embriono teisių apsauga, nors civilizuotame pasaulyje ne tokiais būdais siekiama mažinti abortų skaičių. Deja, Lietuvoje gyvybės kultūrai priešpastatomos moterų teisės, nesvarbu, kad moterų sveikata gali būti žalojama, kai bus daromi nelegalūs abortai, ar net mirs tos moterys. Jų gyvybė nėra tokia svarbi kaip embriono. Pagaliau kalbėdami apie gyvybės kultūrą turime kalbėti ir apie gyvenimo kokybę. Taip, vaiko gyvybė skamba labai jautriai ir tuomet visi tie, kurie pasisako už moterų teisę rinktis, atrodo kaip žvėrys, bet iš tiesų jeigu gerės moterų gyvenimo kokybė, automatiškai gerės ir vaikų gyvenimo kokybė. Ugdykime supratimą, kaip planuoti nėštumą, sudarykime geras sąlygas auginti vaikus, ir moterys juos gimdys, nereikės jokių draudimų. Tuomet moterys nei atsisakinės vaikų, nei abortus darys“, - įsitikinusi M. Jankauskaitė.
Pasak lygių galimybių ekspertės, manipuliuojant embrionų teisėmis, tačiau valstybei nė motais užtikrinti, kad nebūtų nei badaujančių, nei skurstančių, nei mušamų, nei patyčias patiriančių vaikų.
„Dėl embrionų visi labai susijautrinę, o kaip tas vaikas augs ir jausis – vadovaujamasi logika, kad jei Dievas davė burną, duos ir duonos. Tačiau matome, kas darosi, kiek vaikų gyvena globos namuose arba šeimose žemiau skurdo ribos. Jei šeima patenka į bėdą, nėra pakankamai veiksmingų pagalbos jai mechanizmų, nėra nei motinystės ir tėvystės įgūdžių plėtojimo, nei finansinės pagalbos išplėtotų sistemų. Kalbant apie vaikų teisių apsaugos tobulinimą, būtent šia kryptimi turėtų būti dirbama, užuot užsiciklinus ginti embrioną“, - teigė pašnekovė.
Ministerija į diskusijas nesileidžia
Į Socialinę apsaugos ir darbo ministeriją (SADM) DELFI kreipėsi prašydama paaiškinimų, kodėl pakito Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimų projekto tekstas, su kokiomis institucijomis jis buvo derinamas, ir kokiais pagrindais paskutinėje redakcijoje atsirado ankstesnė formuluotė, kad „kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek ir po jo – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis fiziškai bei protiškai“.
Į visus šiuos klausimus buvo gautas lakoniškas atsakymas, kurį pateikė SADM Vaikų skyriaus vyr. specialistė Rūta Pabedinskienė: „Informuojame, kad teisės akto projektas parengtas darbo grupėje, yra derinamas nustatyta tvarka su ministerijomis, kitomis įstaigomis ar organizacijomis ir derinimo metu teikiamos pastabos, pasiūlymai, kurie gali būti patvirtinti, gali būti atmetami. Todėl galutinis teisės akto projektas nebūtinai 100 proc. sutampa su darbo grupės rengtu teisės akto projektu“.
DELFI žiniomis, paskutiniam įstatymo projekto Vyriausybėje jau pritarta.