Naujausias tyrimas parodė, kad mūsų šalyje lytinių santykių metu jokių apsaugos priemonių nenaudoja net 33 proc. lytinius santykius turinčių paauglių. Tai šeštas pagal dydį rodiklis iš visų 45 šalių, kur šis tyrimas atliekamas.
Be to, esame prie valstybių rekordininkių pagal kai kuriuos alkoholio paplitimo tarp paauglių rodiklius. Pasirodo, palyginti su kitomis pasaulio šalimis, Lietuvoje daug ne tik bent kartą svaigiųjų gėrimų ragavusių, bet ir prisigėrusių trylikmečių. Sukrečia ir tai, kad kai kuriose amžiaus grupėse alkoholis labiau paplitęs tarp merginų nei tarp vaikinų.
Ne ką labiau džiugina rūkančių nepilnamečių statistika. Esame antra valstybė pagal bent kartą gyvenime rūkiusių 11-mečių skaičių ir pirma pagal rūkančius 13-mečius bei 15-mečius.
Lietuva – tarp pirmaujančių pagal nesaugų paauglių seksą
HBSC moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas vykdomas kas ketverius metus 45-iose Europos, Šiaurės Amerikos ir Azijos šalyse. Atliekant tyrimą Lietuvoje 2018 m. buvo apklaustas 4191 mokinys iš 64 atsitiktiniu būdu atrinktų mokyklų. Prieš tai šis tyrimas buvo atliktas 2014 m.
Naujausio tyrimo duomenimis, Lietuvoje seksualinius santykius turi 10 proc. 15-mečių merginų (2014 m. tokių buvo 7 proc.) ir 22 proc. to paties amžiaus vaikinų.
Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje paaugliai nėra itin lytiškai aktyvūs. Pagal šį rodiklį sąrašo viršuje yra Grenlandija (lytinius santykius nurodė turėję 46 proc. merginų ir 31 proc. 15-mečių vaikinų) bei Bulgarija (atitinkamai 25 ir 37 proc.).
Tiesa, tyrėjai analizuodami lytinį paauglių gyvenimą atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje matomi gana ryškūs skirtumai tarp lyčių – seksualinių santykių turėjusių 15-mečių berniukų mūsų šalyje kone dvigubai daugiau nei mergaičių.
Kur kas didesnį nerimą kelia tai, kad net 33 proc. Lietuvos penkiolikmečių nurodė, jog paskutinių lytinių santykių metu nenaudojo jokių apsaugos priemonių, – nei prezervatyvų, nei kontraceptinių tablečių. Pagal šį rodiklį esame šeštoje sąrašo vietoje, mus lenkia tik Slovakija, Kroatija, Velsas, Moldova ir Malta.
Paskutinių lytinių santykių metu naudoję prezervatyvus nurodė 58 proc. merginų ir 61 proc. 15-mečių Lietuvos vaikinų, kontraceptines piliules – atitinkamai 9 ir 13 proc.
Pagal šiuos rodiklius esame sąrašų apačioje, o tai reiškia, kad kitose šalyse apie saugumą seksualinių santykių metu galvoja daug daugiau paauglių.
Pavyzdžiui, Ispanijoje dauguma penkiolikmečių nurodė, jog paskutinių santykių metu naudojo prezervatyvus (78 proc. merginų ir 75 proc. vaikinų). O Nyderlanduose tarp paauglių gana stipriai paplitusios kontraceptinės piliulės – kaip apsaugos priemonę paskutinių lytinių santykių metu jas nurodė 70 proc. šių šalies penkiolikmečių merginų ir 56 proc. vaikinų.
Situaciją vadina apgailėtina
LSMU Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės tokia situacija nestebina. Jos teigimu, panašias lytinio paauglių gyvenimo tendencijas jau ne vienus metus atskleidžia ir mažesni Lietuvoje atlikti tyrimai.
Anot profesorės, sveikatos specialistams seniai žinoma, kad pagrindinę informaciją apie lytinį gyvenimą ir apsaugos priemones paaugliai gauna iš interneto ir draugų, mažoji dalis – iš tėvų, mokytojų ar medikų. Tačiau, pastebi ji, patys paaugliai apklausose aiškiai nurodo, jog tokias žinias norėtų gauti iš sveikatos priežiūros specialistų.
Kaip sako R. Nadišauskienė, yra kelios prastą situaciją ir neatsakingą nepilnamečių elgesį lemiančios priežastys. Kone pagrindinė – pasipriešinimas lytiniam švietimui mokyklose apeliuojant į dorumą.
„Kiek tik tokia kalba atsiranda, viskas baigiasi tuo, kad reikia ugdyti doriniu ugdymu. Niekas neprieštarauja, visi mes, suaugę žmonės – ir tėvai, ir ne tėvai, tikrai esame už dorinį ugdymą. Bet kai mes pradedame kalbėti apie labai konkrečius dalykus – apie lytiškumą, apie kontraceptinę apsaugą, vis tiek viskas toliau sukasi apie tą dorumą. Todėl tokią situaciją ir turime, nes mes arba bijome, arba nemokame, arba ne taip kalbame su moksleiviais ir paaugliais apie tas grėsmes tiek artimu laikotarpiu, tiek ateityje“, – teigia gydytoja.
Pašnekovė akcentuoja, kad neprobleminių, dorų, dvasingų vaikų tikrai yra, tačiau tuo kliautis nepakanka, ir tai rodo esama situacija.
„Viskas yra labai gerai, kiekvienas tėvas ir mama tuo tik džiaugiasi, bet yra ir kita pusė, kurios mes, kaip tėvai, nežinome. Blogai, kad nežinome, matyt, mums neišeina išlaikyti kontaktą, bet kad nežinome, nereiškia, kad nevyksta.
Pasimokyti yra iš kur. Imkime estus – už konsultacijas šeimos planavimo klausimais jau seniai sumoka ligonių kasos. Bet vos tik Lietuvoje apie tai pasisuka kalba, tai praktiškai esame kaltinami tvirkinimu. Tik pasiūlom suleisti ŽPV (žmogaus papilomos viruso – Delfi) vakciną, tai sako, kad bėgs mergaitė santykių turėt. Matom rezultatus, atrodom blogai. Ir nieko čia nenustebino, bet vis galvoju: save laikome kultūringa šalimi, labai daug išsilavinusių žmonių, bet šita vieta yra apgailėtina“, – kalbėjo medikė.
Prof. R. Nadišauskienė taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje iki šiol trūksta specialistų, galinčių paaugliams suteikti kokybiškų, faktais pagrįstų žinių apie lytinį gyvenimą.
„Neseno tyrimo duomenimis, biologijos mokytojai, kurie kaip ir būtų įpareigoti kalbėti, nes jie yra pedagogai, edukologai, dažniausiai pasakoja apie anatomiją, o kai prieinama prie lytiškumo, mūsų visuomenė labai nemoka, nedrįsta apie tai šnekėti.
Pagal visą mūsų reglamentavimą medikai negali dėstyti moksleiviams, nes jie neturi specialaus pedagoginio išsilavinimo. O tiems, kurie turi specialų pedagoginį išsilavinimą, neišeina apie šiuos dalykus šnekėti argumentuotai, suprantamai ir neraudonuojant“, – teigia pašnekovė.
Išsiskiriame alkoholį vartojusių 15-mečių merginų skaičiumi
Kalbėdama apie nesaugų 15-mečių seksą prof. R. Nadišauskienė atkreipė dėmesį, kad neretai net ir pirmųjų lytinių santykių metu ne antraeilį vaidmenį suvaidina alkoholis.
„Mes, suaugusieji, puikiai suprantame, kad alkoholis, taip stipriai paplitęs tarp jaunų žmonių, susijęs ir su „varžtų“ atsipalaidavimu, kuriuos tėvai gal ir įdėjo. Tai turėtų būti taip pat svarbu kaip ir higienos priemonė – jeigu jau nusprendei, kad laikas pradėti tą suaugusio gyvenimą, privalai žinoti, kaip apsisaugoti. Mes visada kalbame apie dvi galimas grėsmes – nenorimą nėštumą ir lytiškai plintančias ligas“, – pabrėžė medikė.
Ir iš tiesų HBSC tyrimas parodė, kad nors alkoholį vartojančių paauglių Lietuvoje šiek tiek mažėja, pagal šiuos rodiklius ir toliau gerokai lenkiame kitas valstybes.
11-mečių grupėje kada nors vartoję alkoholį nurodė 13 proc. moksleivių merginų (2014 m. jų buvo 20 proc.) ir 20 proc. moksleivių vaikinų (2014 m. jų buvo 28 proc.) Šiame sąraše esame trylikti.
Blogesnė situacija – 13 m. vaikų grupėje: alkoholį kada nors vartojo 49 proc. merginų ir 44 proc. vaikinų. Pastebima, kad svaigiuosius gėrimus išbandžiusių šio amžiaus berniukų sumažėjo 11 proc. O bent kartą gėrusių mergaičių skaičius išliko toks pats. Pagal išgeriančius trylikmečius Lietuva iš 45 valstybių yra penkta, mus lenkia Anglija, Prancūzija, Velsas ir Graikija.
O štai kaimyninėms Baltijos šalims su šia problema tvarkytis sekasi sėkmingiau – Latvijoje bent kartą alkoholio gėrę nurodė 42 proc. 13 m. mergaičių ir 40 proc. vaikinų, Estijoje – atitinkamai 38 ir 41 proc.
Remiantis HBSC tyrimu, Lietuvoje sumažėjo ir bent kartą alkoholio vartojusių 15-mečių. Ryškesnis kritimas matomas tarp vaikinų, o tyrėjai pažymi itin ryškų atotrūkį tarp lyčių šioje amžiaus grupėje – mūsų šalyje dažniau alkoholį vartoja paauglės mergaitės nei berniukai.
Pateikti duomenys rodo, kad Lietuvoje alkoholio bent kartą gėrė 74 proc. šios amžiaus grupės mergaičių (2014 m. buvo 78 proc.) ir 67 proc. berniukų (2014 m. buvo 78 proc.)
„Alkoholis yra labiausiai tarp 15-mečių paplitusi medžiaga: beveik trys iš penkių apklaustųjų jau yra vartoję alkoholio. Palyginkime – rūkęs yra maždaug vienas iš keturių, o kanapių bandęs vienas iš septynių šios amžiaus grupės apklaustųjų“, – rašoma tyrime.
Apibendrinant tyrimą taip pat pastebima, kad bendrai pasaulyje alkoholio vartojimas labiau paplitęs tarp paauglių vaikinų (38 proc.) nei tarp merginų (33 proc.), tačiau keliose šalyse yra priešingai, tarp jų – ir Lietuva.
„Tik 10 šalių pastebėti ryškūs skirtumai tarp alkoholį vartojančių 15-mečių merginų ir vaikinų ir tik 4 jų paplitimas tarp merginų buvo didesnis (Kanada, Latvija, Lietuva, Lenkija)“, – rašoma tyrime.
Lenkiame kitas valstybes pagal prisigeriančių paauglių skaičių
Tyrimo metu paauglių taip pat klausta, ar jie kada nors buvo apgirtę. Paaiškėjo, kad Lietuvos paaugliai šiuo klausimu – irgi pirmūnai.
Per savo gyvenimą girtumą bent du kartus patyrę nurodė 1 proc. 11-mečių lietuvių mergaičių ir 3 proc. to paties amžiaus berniukų. Šioje amžiaus grupėje pagal prisigėrusius paauglius esame šeštoje vietoje, mus lenkia Bulgarija, Gruzija, Albanija, Armėnija, Ukraina.
13-mečių grupėje bent du kartus prisigėrę nurodė 8 proc. mergaičių ir 9 proc. berniukų. Tiesa, per ketverius metus girtumą patyrusių berniukų gerokai sumažėjo (2014 m. šioje amžiaus grupėje jų buvo 16 proc.). Nepaisant kritimo, pagal prisigeriančių trylikmečių skaičių esame ketvirti.
Dar prastesnė padėtis kalbant apie 15-mečių kategoriją – pagal prisigėrusių paauglių skaičių esame treti. Per savo gyvenimą girtumą mažiausiai du kartus patyrę nurodė 30 proc. moksleivių merginų ir 35 proc. vaikinų.
Tyrimo metu taip pat aiškintasi, kiek paauglių nuo svaigiųjų gėrimų buvo apgirtę per paskutines 30 dienų. Per pastarąjį mėnesį nuo alkoholio apsvaigę buvo 1 proc. 11-mečių mergaičių ir 2 proc. to paties amžiaus berniukų, kitos šalyse užfiksuota kur kas prastesnė padėtis.
O 13-mečių ir 15-mečių amžiaus grupėse gėrusių iki girtumo per paskutines 30 dienų buvo gerokai daugiau – atitinkamai 5 ir 8 proc. (palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra 4 vietoje) bei 19 ir 22 proc. (8 vietoje).
Kuo anksčiau pradeda vartoti alkoholį, tuo didesni šansai įklimpti į alkoholizmą
Vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys komentuodamas naujausio tyrimo duomenis įžvelgė kelias pagrindines tokio didelio alkoholio paplitimo tarp nepilnamečių priežastis.
„Mano požiūris labai aiškus – tai yra įrodymas, kiek dar neveikia visa ta švietimo sistema, nors ribojamas pardavimas ir visa kita. Alkoholis nepilnamečiams neparduodamas, bet jie randa, kaip jo įsigyti per kitus šaltinius. Galima filosofuoti, bet, pirmiausia, žinoma, yra labai daug neatsakingų tėvų, kurie drąsiai alaus ar vyno duoda 15–16 m. jaunuoliui. Tėvai kartais nesuvokia, kad duodami ir leisdami tokius dalykus jie iš esmės, žvelgiant į perspektyvą, klampina vaiką į alkoholizmo liūną. Tyrimai tai rodo gana aiškiai – kuo anksčiau žmogus pradeda vartoti alkoholį, tuo didesni šansai suaugusiam tapti alkoholiku.
Kita dalis yra švietimo sistema. Ką tai reiškia? Reiškia, kad pavienės paskaitėlės apie alkoholio vartojimo žalą neveikia. Sistema nuo darželio iki 12 klasės baigimo turėtų išugdyti tam tikras vertybes, susijusias su atsakingų sprendimų priėmimu, savimone. Tada mes galėtume tikėtis, kad įžengus į kupiną dramų ir išbandymų paauglystę bus daugiau situacijų, kai vaikas atsakingai pasielgs ir sugebės pasakyti „ne“, – įžvalgomis dalijosi L. Slušnys.
Pasak psichiatro, tėvų požiūris ir suvokimas Lietuvoje pamažu keičiasi. L. Slušnys neabejoja, kad dabar tikrai yra daug mažiau suaugusiųjų, kurie neįžvelgia nieko blogo duodami vaikui paragauti alaus putos ar gurkšnelio vyno. Vis dėlto, teigia pašnekovas, visuomenės suvokimas šiuo klausimu kinta labai lėtai.
„Daug tėvų dabar jau neišdrįstų pasakyti kaip anksčiau: nulaižyk tą putą, nieko neatsitiks. Aišku, mes visada norime greitesnių pokyčių, bet tada reikia labai daug investuoti į viešųjų ryšių kampanijas, tam turi būti skiriami milijonai, kad pasiektų ir tą žmogų, kuris neskaito ir nesidomi poveikiu. Mes to nedarome. Jūs kur nors matėte tokią socialinę reklamą? Ji paprastai išmetama, pabūna kurį laiką, ir viskas. Dažniausiai tų, kuriems tai neaktualu, net nepasiekia, o pasiekia tuos, kurie ir taip savo vaikams neduoda nei tos alaus putos, nei to gurkšnelio vyno. Bet pasikeitimų yra. Aš negaliu sakyti, kad situacija būtų kaip nors dramatiškai blogėjanti“, – sakė L. Slušnys.
Normalu paragauti sulaukus pilnametystės
Paklaustas, kada normalu, jei vaikas paragauja alkoholio, L. Slušnys patikino – sulaukus pilnametystės. Psichiatras pabrėžė, kad šiuo klausimu tėvai turi laikytis tvirtos pozicijos, ir stebėjosi, jog dalis žmonių vis dar patys savo vaikams duoda alaus ar sidro, argumentuodami, kad vis tiek ras kur gauti, nupirks kas nors kitas.
„Normalu yra tada, kai tas vaikas yra suaugęs ir priima sprendimą. Kol aplinkui yra suaugusiųjų, tai nenormalu. Tegul „kas nors kitas“ ir daro nusikaltimą, čia yra jo reikalas. Aš visuomet tėvams labai kategoriškai sakau, kad jeigu nuleidžiame rankas sakydami „kas nors paduos“, tai taip pat labai greitai galime pasakyti „ai, kas nors paduos ir heroino, tai geriau aš paduosiu“. O kodėl neduodat heroino, kodėl neduodat kokaino, juk irgi kas nors gali paduoti. Kažkodėl apie vienus narkotikus sakome, kad ne, tikrai negalima, o kai kalbame apie alkoholį 15-mečiams, visai sėkmingai galime pasakyti „ai, jeigu ne aš, tai kas nors kitas“. Čia yra nusikalstama schema, tėvai taip elgdamiesi prisideda prie to, taip pat – nenoras įdėti truputį daugiau pastangų.
Aišku, gali būti, kad vaikas pabandys, kad jis norės, bet aš rodau aiškią poziciją – aš neduodu, aš nesutinku ir tu to nedarysi, kol nesi pilnametis. Ir mes apie tai net nešnekame. Aš galiu viduje žinoti, kad vaikas gali pabandyti, bet mano pozicija yra tokia ir, jeigu aš jos laikausi, didesnė tikimybė, kad jis ir nebandys“, – tikino specialistas.
Vis dėlto iliuzijos, kad išaugs karta, kuri niekada nepabandys alkoholio iki 18 m., specialistas teigė neturintis.
„Mes galime stipriai sumažinti, bet nulio nebus“, – įsitikinęs L. Slušnys. Paklaustas, kaip vertina tai, kad parduotuvių lentynose daugėja tokių gėrimų kaip nealkoholinis alus, sidras ar pan., psichiatras teigė didelės dramos nematantis ir pridūrė, kad žino tėvų, kurie tokius gėrimus savo atžaloms vartoti leidžia.
Tiek rūkančių paauglių nėra niekur kitur
Dar viena Lietuvoje stipriai išsikerojusi problema, rodo tyrimas, – nepilnamečių rūkymas. Pagal šį žalingą įprotį bandžiusių 11-mečių skaičių, esame antri (8 proc. mergaičių ir 16 proc. berniukų), mus lenkia tik Bulgarija.
Bent kartą per gyvenimą rūkiusių 13-mečių turime daugiausia iš visų tyrime dalyvavusių valstybių ir esame sąrašo lyderiai blogąja prasme (34 proc. mergaičių ir 40 proc. berniukų). Pirmąją vietą Lietuva užima ir pagal parūkančius 15-mečius (56 proc. mergaičių ir 59 proc. berniukų).
Per paskutines 30 dienų Lietuvoje rūkę nurodė 3 proc. 11-mečių mergaičių ir 5 proc. to paties amžiaus berniukų; 13-mečių grupėje atitinkamai – 12 ir 13 proc.; 15-mečių grupėje – 27 ir 31 proc.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Kastytis Šmigelskas, šio tyrimo vadovas Lietuvoje, BNS anksčiau teigė, kad rūkymo augimą tarp penkiolikmečių galėjo lemti elektroninių cigarečių populiarėjimas – į atskirą kategoriją jas ketinama išskirti 2022-ųjų tyrime.
„Stebint socialinę aplinką, galima daryti prielaidą, kad jaunuoliai jau smarkiai nebediferencijuoja paprastų ir elektroninių cigarečių vartojimo. Šių cigarečių vartojimas didėja tarp jaunuolių, gana stipriai didėja ir penkiolikmečių grupėje. Darome prielaidą, kad tai lemia populiarėjančios elektroninės cigaretės“, – pabrėžė K. Šmigelskas.
Jo kolega, LSMU lektorius Tomas Vaičūnas, sako, kad populiarėjant tiek elektroninėms, tiek kaitinamosioms cigaretėms su tabaku, pastarąsias paaugliai renkasi rečiau dėl komplikuoto prieinamumo nepilnamečiams ir santykinai didesnės kainos.
„O elektronines, garinamąsias cigaretes, nepaisant esančio reguliavimo Lietuvoje, galima įsigyti gana laisvai, kitais būdais, ir tie būdai nebūtinai yra nelegalūs. Pavyzdžiui, paaugliai jas siunčiasi iš elektroninių parduotuvių, iš Kinijos ar kitų rinkų, kur jų gali nesunkiai įsigyti. Šiuo atveju kontrolė veikia ne iki galo, ją užtikrinti yra gana sudėtinga“, – sakė T. Vaičiūnas.