Įkalinimo įstaigos gultas dabar gresia pačiam pareigūnui – Generalinė prokuratūra siekia, kad baudžiamosios bylos suklastojimą organizavusiam dabar jau buvusiam Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 4-ojo skyriaus viršininkui Tomui Ruchtinui būtų skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Prokurorai įsitikinę, kad buvęs pareigūnas turi būti įkalintas 4 metams 6 mėnesiams.
Tokią bausmę T. Ruchtinui jau buvo skyręs Kretingos teismas, tačiau vėliau nuosprendį pakeitė Klaipėdos apygardos teismo teisėjai, išnagrinėję nuteistojo apeliacinį skundą – buvusiam pareigūnui buvo perkvalifikuoti kaltinimai ir bausmė buvo sumažinta iki 2 metų 6 mėnesių, jos vykdymą atidedant 2 metams.
Prokurorai įsitikinę, kad nuosprendis buvo pakeistas nepagrįstai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo T. Ruchtinui būtų skirta terminuota laisvės atėmimo bausmė.
Nors jau įsiteisėjusį nuosprendį kasacine tvarka apskundė tik Generalinė prokuratūra, antradienį į Aukščiausiąjį Teismą atvykęs T. Ruchtinas ir jam atstovaujantis advokatas Zigmantas Lipnevičius taip pat turėjo savo pageidavimų – nors nepateikus skundo įstatymai tokios galimybės nenumato, nuteistasis teisėjų paprašė panaikinti jam visus kaltinimus, o pradėtą baudžiamąjį procesą visiškai nutraukti.
„Pats nesu niekada vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat niekada nesu turėjęs jokių reikalų su jų platinimu, išskyrus vykdant tarnybines pareigas“, – sakė T. Ruchtinas. Taip jis leido suprasti, kad esą yra nekaltas ir kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, kurioje jis su beveik 20 Šiaulių policijos pareigūnų yra kaltinamas ne tik dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, bet ir kvaišalų platinimu ir net pasisavinimu. T. Ruchtinui inkriminuojama net apie 50 nusikalstamų veikų, už jas buvusį pareigūną prokurorai siūlo įkalinti 18 metų.
„Mane nuteisdamas teismas rėmėsi tik įslaptinto liudytojo parodymais, daugiau įrodymų dėl mano kaltės nebuvo“, – aiškino buvęs aukštas Šiaulių policijos pareigūnas.
T. Ruchtinas buvo nuteistas dėl įvykių, prasidėjusių dar 2012 m. kovo ir balandžio mėnesiais. Tuo metu su narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekeiviais kovojęs pareigūnas sumokėjo įslaptintam liudytojui pinigus, kad šis paliudytų, jog iš šiauliečių sutuoktinių Tatjanos ir Ričardo Malinauskų du kartus nusipirko heroino „čekius“. Liudytojas sutiko ir pasirašė po pareigūno pateiktu apklausos protokolu, vėliau savo parodymus patvirtino bylą nagrinėjant teismuose.
Baudžiamojon atsakomybėn patraukti sutuoktiniai aiškino, kad nieko bendro su prekyba narkotinėmis medžiagomis neturi, tačiau pripažino, jog anksčiau patys turėjo didelių problemų dėl svaiginimosi kvaišalais, bet tai – jau praeitis. Tiesa, T. Malinauskienė tyrimo pradžioje per vieną apklausą prisipažino, kad pardavė narkotikų, tačiau moteris vėliau teisinosi, jog taip pasielgė tik dėl to, kad pareigūnai ją pažadėjo išleisti į laisvę. Paleido, bet vėliau ją ir sutuoktinį teismas nuteisė ir uždarė į pataisos namus.
T. Malinauskienė vėliau pasakojo, kad net ir prisipažindama nurodė, jog pardavė ne narkotikus, o sumaltus cukraus miltelius – esą pirkėjas neatlyžo, ne kartą buvo atėjęs į namus, todėl norėdama jo atsikratyti, nutarė parduoti cukrų. Šiuo jos pasakojimu niekas netikėjo, tačiau vėliau, kai Lietuvos kriminalinės policijos biuras ir Generalinė prokuratūra ėmė tirti Šiaulių policininkų galimai įvykdytas nusikalstamas veikas, netikėtai pareigūnai gavo informacijos apie suklastotą bylą ir įkalintus nekaltus žmones.
Baudžiamojon atsakomybėn patrauktas T. Ruchtinas iš pradžių neigė kaltę, tačiau vėliau prisipažino – pareigūnas sakė, kad Malinauskų kaimynai ne kartą skundėsi, jog šie prekiauja narkotikais, be to, apie tai kalbėjo ir slaptieji policijos informatoriai. Kovos su narkotikais prekeivių skyriui vadovavęs pareigūnas tikino, kad vienas įslaptintas liudytojas iš tikrųjų du kartus pirko kvaišalus iš Malinauskų, tačiau vėliau išsigando ir atsisakė pasirašyti apklausų protokolus, taip pat liudyti teisme, todėl jis esą į pagalbą pasitelkė kitą slaptą bendradarbį. O šis sutiko.
Ši policijai garbės nedaranti istorija paaiškėjo tik 2015 m. gegužę. Sutuoktiniai Malinauskai yra ne kartą teisti, bet teistumai jau išnykę daugiau kaip prieš 10 metų. O ir tie nusikaltimai, kuriuos jie buvo padarę, tebuvo susiję tik su narkotikų vartojimu ir smulkiomis vagystėmis – neturėdami pinigų eidavo vogti. Kad galėtų nusipirkti dozę, be kurios tuo metu negalėjo gyventi.
„Bet paskui metėme – pavargome, – yra sakiusi T. Malinauskienė. – Buvo labai sunku, ne kartą grįždavome prie narkotikų. Su vyru ir į klinikas važiavome, ir ligoninėse gulėjome, labai kentėjome – juk vartojome apie 20 metų. Ypač man buvo nelengva – dėl silpnos širdies. Labai bijojau vadinamųjų „lomkių“, todėl abstinensijos būsenoje neatlaikydavau. Ir taip kankinomės, bet po truputį stengėmės keisti savo gyvenimą – ir mums pagaliau pavyko.“
Moteris neslepia, kad tuo metu buvo pardavusi namą, už kurį gavo didelę pinigų sumą, todėl turėjo už ką gydytis.
„Jeigu mes būtume neturėję už ką gyventi, jeigu išėjus iš ligoninės mums būtų reikėję sukti galvą, už ką nusipirkti valgyti, nežinau, ar būtume sugebėję pakeisti savo gyvenimą, – sakė ji. – Mums pasisekė, kad tuo metu nereikėjo galvoti apie rytojų, žinojome, jog galime gulėti lovoje kad ir pusę metų, o tiek laiko ir prireikė, kad išbristume iš to purvo. Visai neturėjome sveikatos – vos nušliauždavome iki parduotuvės ar net virtuvės. Tai buvo baisūs mūsų gyvenimo metai.“
Bet – ne patys baisiausi. Kur kas baisiau buvo, kai vieną dieną juos sulaikė Šiaulių apskrities policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro pareigūnai. Tie patys, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, tik imitavo kovą su narkotikų prekeiviais – įtariama, patys vogė iš sulaikytųjų narkotikus ir vėliau jais prekiavo.
Vieną dieną į Malinauskų namus atlikti kratos atvykę kriminalistai pareiškė, kad po ilgalaikio tyrimo surinko pakankamai duomenų, jog sutuoktiniai prekiauja heroinu – esą yra užfiksuoti du atvejai, kai buvo parduoti narkotikai: kartą dozę už 20 litų (5,79 Eur) pardavė Tatjana, o kitą kartą – jos vyras. Pareigūnai net neslėpė, kad jiems žinoma, jog sutuoktiniai dabar gyvena pasiturinčiai, nueina į kavines, važinėjasi taksi, – iš kur pas narkomanus pinigai?!
„Jiems net nebuvo įdomu, kad buvau pardavusi namą, turėjau tai patvirtinančius dokumentus, pinigai buvo oficialiai pervesti į mano sąskaitą, jie tik tvirtino, jog bus geriau, jeigu mes prisipažinsime, – net ir šiandien pasakodama apie praeities įvykius jaudulio neslepia moteris. – Per apklausą man tyrėjas ne kartą sakė, Tatjana, prisipažink, ir viskas gerai baigsis – gausi tik lygtinai. Ir tau net nereikalingas advokatas. O jeigu neprisipažinsi, bus tik blogiau ir apie laisvę net nesvajok. Tas pats buvo sakoma ir mano vyrui.“
„T. Ruchtino asmeniškai nepažinojau, bet pasakysiu visą teisybę – kadangi mes narkotikų nevartojame, o dar iš senų laikų yra likę draugų, kurie vartoja ir pas mus retkarčiais užeina į svečius, tai, matyt, kriminalistai taip ir sumąstė, kad jiems galime būti lengvu grobiu, – sakė T. Malinauskienė. – Juk, kaip vėliau paaiškėjo, jie patys prekiavo narkotikais, juk jiems reikėjo ir puikių darbo rezultatų – štai mes jiems labai tikome. Ir dar tada, kai mus sulaikė, per visą Šiaulių spaudą paskelbė – sulaikyti seniausi narkotikų prekeiviai. Bet juk mes esame seniausi narkomanai, kurie išgyvenome, narkotikais mes niekada neprekiavome, anksčiau tik savo reikmėms įsigydavome. Bet policininkai šaipėsi – čia korespondentai prirašė.“
Moteris stebėjosi, kaip bylą nagrinėję teismai aklai tikėjo vienintelio įslaptinto liudytojo parodymais.
Tyrimą dėl Šiaulių kriminalistų galimai padarytų nusikaltimų atliekantiems LKPB pareigūnams slaptasis liudytojas nurodė, kad sutuoktinių Malinauskų byloje davė melagingus parodymus.
„Kalbėjau tai, ką liepė Tomas iš Šiaulių policijos“, – pareiškė jis. Ir kategoriškai paneigė tai, ką anksčiau buvo sakęs ne tik ikiteisminio tyrimo, bet ir teisminio tyrimo metu – jis nurodė, kad niekada su Malinauskais nebuvo bendravęs, niekada nebuvo jų namuose ir niekada iš jų nepirko narkotikų.
„2012 m. pavasarį, apie 21 val. man paskambino Tomas iš Šiaulių policijos, susitikome, – LKPB pareigūnų užfiksuotoje apklausoje nurodė įslaptintas liudytojas. – Jis pasakė, kad yra sulaikytas „Mariakas“, jo žmona, ir man padavė atspausdintus lapus ir liepė pasirašyti. Tomas sakė, kad čia surašyti mano parodymai ir jų pagrindu buvo sulaikytas „Mariakas“ ir jo žmona. Iš tiesų aš jokių parodymų nebuvau davęs. Tik vėliau iš Tomo sužinojau, kad „Mariakas“ yra R. Malinauskas, o jo žmona – Tatjana.“
Jis taip pat patikino, kad Tomas buvo prašęs nueiti pas Malinauskus ir įsigyti narkotinių medžiagų. „Nesutikau, nes jie manęs nepažino ir narkotinių medžiagų nebūtų pardavę“, – sakė liudytojas, kurio asmens duomenys yra priskiriami valstybės paslapčiai.
Už liudijimą gavo atlygį Slaptasis policijos agentas taip pat pasakojo, kad praėjus kelioms savaitėms po šio susitikimo vėl sulaukė Tomo skambučio – liepė atvykti į komisariatą. Čia nuvedė pas tyrėją Gediminą Čeką – prieš tai jam liepė sakyti, kad iš tikrųjų pirko narkotikus pas Malinauskus. Kaip liepė, taip ir padarė.
„Vėliau man Tomas pasakė, kad reikės duoti parodymus teisme – jis man priminė Malinauskų namų adresą, buto išdėstymą, ir kitas aplinkybes, kurias reikėjo nurodyti teisėjui, – sakė slaptasis liudytojas. – Ką liepė, pasakiau teisme, nors iš tikrųjų tai buvo melas. Tai dar kartą turėjau pakartoti ir Šiaulių apygardos teisme, kai byla buvo nagrinėjama antrą kartą.“
Liudytojas neslėpė, kad už tai, jog pasirašė apklausos protokolą, kuriuo remiantis baudžiamojon atsakomybėn buvo patraukti Malinauskai, policininkas jam davė 100 litų.
Ne vieną nusikaltimą išaiškinęs T. Ruchtinas Šiaulių policijoje buvo labai vertinamas ir net yra pelnęs „Metų seklio“ vardą. Dėl to, kad be kaltės kalėjo sutuoktiniai Malinauskai iš valstybės gavo kompensacijas. Jų dydis neviešinamas.