Atvejai mokyklose nenustebino
Santaros klinikų medikų sąjungos pirmininkas Valdas Pečeliūnas laidos pradžioje pakomentavo situaciją, kai koronavirusu užsikrėtė vaikai. Anot jo, toks scenarijus visai nenustebino. Tuo tarpu galima rasti nemažai sąmokslo teorijų, neva vaikai koronavirusu neserga ir viruso visai neplatina.
„Ne, nenustebino. Kiek supratau, tie vaikai net ne mokykloje užsikrėtė. Labai gerai, kad neišplito tie atvejai labai stipriai, bet tai yra absoliučiai tikėtas scenarijus, nes vaikai serga, vaikai užsikrečia ir jie užkrečia kitus.
Vyksta diskusija, kad maži vaikai, ypač mokyklinukai, šiek tiek mažiau yra linkę užkrėsti, bet nėra kalbama, kad jie negali užsikrėsti. Kitas dalykas yra tas, kad vaikams stipriai nukentėti nuo koronaviruso rizika nėra didelė. Kita vertus, jeigu virusas plis tarp vaikų, tuomet plis ir visuomenėje.
Tada gali užsikrėsti ir rizikos grupėse esantys žmonės, kurie gali nukentėti labai skaudžiai. Dabar labai svarbu, kaip reaguojama į tuos atvejus. Problema galbūt yra ne tokia, kad mes blogai pasiruošėme, ar buvo blogas scenarijus, labai svarbu, kaip su tomis iškilusiomis situacijomis bus tvarkomasi“, – laidoje Delfi diena tikino pašnekovas.
Ateityje gali būti ir blogiau
Paklausus, ko galime Lietuvoje tikėtis ateityje, pašnekovas tikino, kad galimi ir dideli išplitimai.
„Aš sakyčiau, kad laiko pasiruošti buvo šiems mokslo metams ir jeigu bus pavieniai židiniai, kuriuos institucijos sugebės lokalizuoti, tai bus galima vertinti kaip greitą reakciją ir gerą bei kokybišką darbą.
Taip, gali būti dideli išplitimai ir dideli protrūkiai. Taip, pasaulyje tokių yra buvę, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Izraelyje ir toje pačioje Vokietijoje“, – sako jis.
Plinta sąmokslo teorijos
Tinklaraštininkas Ričardas Savukynas pastebi, kad vis dar yra dalis žmonių, kurie mano, jog virusas neegzistuoja ir platina melagingas teorijas. Anot jo, galima lengvai pastebėti, kai žmonės skleidžia melus – dažniausiai jų teiginiai visiškai nesiderina arba prieštarauja vienas kitam.
„Yra abejojama pačiu virusu ir, kas keisčiausia, yra tokių paradoksalių įsivaizdavimų. Jeigu kalbame apie tuos žmones, kurie skleidžia sąmokslo teorijas, tai dažnai jų galvose būna visiškai nesuderintos ir priešingos idėjos.
Pats žmogus viename sakinyje gali sakyti, kad neegzistuoja joks virusas ir tai yra išsigalvojama, o kitame sakinyje gali pasakyti, kad čia yra Billo Gateso planas, kaip išnaikinti žmoniją. Žinoma, yra ne tik prieštaravimų, o kai kurios teorijos būna gana vientisos, bet labai dažnai žmonės, kurie platina tas idėjas, turi kelias teorijas vienu metu ir jos nedera tarpusavyje.
Pavyzdžiui, jeigu virusas yra tam, kad išnaikintų žmoniją, tai jis yra. Bet tas pats žmogus gali sakyti, kad to viruso nėra“, – sako jis.
Net ir protingi žmonės prisigalvoja teorijų
V. Pečeliūnas tuo tarpu pastebi, kad dirba toje srityje, kur kone kiekvieną dieną tenka diskutuoti su žmonėmis, kurie turi tam tikrų išvedžiojimų apie onkologiją. Visa tai galima susieti ir su sąmokslo teorijomis dėl koronaviruso.
„Sąmokslo teorijoms jautriausi žmonės yra tie, kurie turi nerimą. Tuomet kyla noras kažkaip suvaldyti situaciją, racionalizuoti ir sąmokslo teorijos, kai yra nestabilumai, jos labiausiai ir plinta. Žmonės tiesiog bando sau ramybę suteikti, kontrolę. Jeigu jis įsivaizduoja, kad supranta situaciją, tuomet gali vienaip ar kitaip kontroliuoti. Visa tai yra paaiškinama psichologiniais mechanizmais.
Antras dalykas tas, kad evoliucijos eigoje iš tiesų tas įtarumas ir atsargumas tikrai yra tai, kas padeda išgyventi. Įtaresni žmonės yra linkę labiau tikėti sąmokslo teorijomis, nepasitikėti ir tai yra natūrali savybė, aš galbūt net stipriau pasakyčiau, kad vienas labai protingas žmogus yra pasakęs, kad įtarumas arba paranoja yra protingų žmonių rykštė. Tie žmonės, kurie iš tikrųjų yra protingi, giliai mąsto ir apmąsto, jiems nesunku prisigalvoti teorijų.
Aš dirbu taip pat toje srityje, kur yra daug mitų, dirbu onkologijos srityje. Galiu pasakyti, kad darbe tenka kone kasdien diskutuoti su žmonėmis apie įvairius išvedžiojimus“, – sako jis.
Žmonės sąmoningai atsisako tikėti faktais
R. Savukynas sako, kad yra dalis žmonių, kurie tiesiog sąmoningai atsisako tikėti faktais, todėl diskusijos su tokiais žmonėmis yra sunkiai įmanomos.
„Čia labai priklauso nuo žmonių. Dalis žmonių būna tiesiog suklaidinti sąmokslo teorijomis ir jie nežino teorijos apie tai, kaip vystosi atsparumas. Čia yra labai paplitę tarp antivakserių. Jie nežino, kaip atsiranda tas atsparumas virusui, nesupranta, kaip veikia imunitetas.
Jeigu jam paaiškini, kaip viskas vyksta, tuomet jie jau neskleidžia tos sąmokslo teorijos, nes gauna tikras žinias, bet yra dalis žmonių, kurie nepriima teisingos informacijos, nes jie turi savo kryptingą mąstymą, o jo esmė yra tokia, kad atmetami realūs faktai ir priimami išgalvoti, falsifikuoti faktai, kurie patvirtina tą teoriją. Su tokiais žmonėmis diskutuoti nėra įmanoma“, – laidoje kalbėjo R. Savukynas.
Į sąmokslų skleidimą įsijungia ir Rusija
Nemažai sąmokslo teorijų kyla iš Rusijos pusės, pastebi R. Savukynas. Anot jo, yra naudojami tam tikri užslėpti metodai, kurie plinta per internetą ar socialinius tinklus.
„Lietuvoje taip pat yra politikų, kurie pučia burbulą apie tai, kad virusas yra sąmokslas, viruso nėra. Jie mato, kad taip gali pritraukti grupę rinkėjų, kurie šiaip jaučiasi atstumti. Tai yra negražios manipuliacijos žmonėmis, bet jos yra. Kitas dalykas, nuo pat koronaviruso epidemijos pradžios, stebima ir Rusijos įtaka. Rusija įkiša savo nagus kone visur, kur vyksta kontroversijos, kažkokie socialiniai konfliktai, nuomonių konfliktai.
Pasaulyje yra pastebima labai daug dezinformacijos, kurią sukūrė būtent Rusija ir buvo, ko gero, tik vienas trumpas momentas, kai Rusija buvo visa tai truputį pristabdžiusi, tai buvo, kai ėmė augti koronaviruso atvejų skaičius pačioje Rusijoje. Tada dalis Rusijos žiniasklaidos ėmė skleisti tikrą informaciją, kad virusas tikrai egzistuoja, yra pavojus, bet tai truko gana neilgai, ir jie vėl pradėjo skleisti dezinformaciją.
Tam yra naudojami tam tikri užslėpti metodai, kažkokie interneto puslapiai, kurie neturi nei aiškaus savininko, nei šaltinių ar panašiai. Tie puslapiai yra platinami feisbuke, tviteryje ir kituose socialiniuose tinkluose.
Taip pat naudojami netikrų žmonių accoun'tai (paskyros internete) – žmogus feisbuke atrodo kaip eilinis vartotojas, bet iš tiesų paieškojus nuotraukos per paieškos sistemą galima rasti, kad ta nuotrauka priklauso kitam žmogui, arba paimta iš tų prekiaujamų nuotraukų, arba vardas ir pavardė netikti. Kažkas tai daro ir daro gana dideliais mastais“, – sako R. Savukynas.