2013 metų lapkričio mėnesį informacija apie rusų rengiamą provokaciją iškilo iki žiniasklaidos baudžiamojo persekiojimo.
Apie šią istoriją, kai kadenciją baigusios prezidentės D.Grybauskaitės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė, knygos „Nustokim krūpčioti“ autorė buvo apkaltinta atskleidusi valstybės paslaptį.
Apie tai autorė prisimena ir minėtoje knygoje.
„2013 m. lapkritį provokacija dėl rusų rengiamos kompromituojančios medžiagos apie D.Grybauskaitę irgi panašėjo į bandymą įvelti prezidentę į dirbtinį skandalą ir pritempti iki apkaltos“, – rašė D.Ulbinaitė.
Ji prisimena, kad 2013 m. spalio 30 dieną ją į savo kabinetą pakvietė prezidentė. Jame jau sėdėjo tuometinis Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Gediminas Grina su savo pavaldiniu.
„Jų pasakojime apie naujas informacines Rusijos atakas prieš prezidentę ir kitus šalies vadovus nieko naujo neišgirdome – turime laukti talentingai surašytų straipsnių ir surežisuotų vaizdo siužetų, menkinančių prezidentės, kitų mūsų valstybės politinių lyderių asmeninį gyvenimą. Man visa tai pasirodė girdėta – atsako neverti epizodai, šimtus kartų sukti tokiuose kanaluose kaip RuBalti.ru. Tačiau pareigūnai įtikinėjo, kad šį kartą viskas gali būti labai rimta. Kažkodėl dėmesį patraukė po stalu nuolat tirtanti saugumo vado koja“, – knygoje rašo D.Ulbinaitė.
Ji prisimena, kad tada buvo nuspręsta, kad VSD raštu perspės visus šalies vadovus, o žiniasklaida, prevenciškai turėjo būti įspėta, kad „kritiškai vertintų tokią informaciją“, jeigu ji pasirodytų per Vėlines.
D.Ulbinaitės teigimu, perspėjimas tą kartą buvo išsiųstas septyniais adresais: Seimo pirmininkei Loretai Graužinienei, premjerui Algirdui Butkevičiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui Artūrui Paulauskui, Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Benediktui Juodkai, užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui ir Vyriausybės kancleriui Alminui Mačiuliui.
„Tą pačią dieną, prieš prevenciškai įspėtą žiniasklaidą, pirmiausia naujienų agentūrą BNS, kuri paviešino VSD informaciją, buvo pradėtas baudžiamasis persekiojimas, o netrukus ir prezidentės aplinka apkaltinta valstybės paslapties išdavimu“, – įvykius prisimena ji.
„Man, Spaudos tarnybos vadovei, tądien preventyviai bendravusiai bent su šešiais žurnalistais ir apžvalgininkais, ištisus metus teko minti teismų slenksčius“, – rašė autorė.
D.Ulbinaitė knygoje rašo, kad visa ši istorija įvyko likus mažiau nei metams iki prezidento rinkimų, o tai sukūrė įtemptą rinkimų foną, dėl to, anot prezidentės vyriausios patarėjos, ji laimėjo tik antrame ture surinkusi 57 procentus rinkėjų balsų. „Apsunkino antros kadencijos pradžią“, – rašė autorė.
Trijų instancijų teismai pripažino, kad VSD informacija nesudarė jokios valstybės paslapties, vis dėl to rinkimų kampanijos metu vykdytas ikiteisminis tyrimas, kai buvo reikalauta ir prezidentės apklausos, sukūrė įtemptą foną.
Kratos vyko ir žurnalistų namuose
DELFI primena, kad 2013 metų lapkričio 7 dieną, praėjus savaitei po paviešintos VSD pažymos, prasidėjo kratos naujienų agentūros BNS patalpose, vėliau jos persikėlė į privatų žurnalistų būstą – kratos buvo vykdytos BNS vyriausiosios redaktorės Jūratės Damulytės namuose.
Apklausta J.Damulytės pavaduotoja Jūratė Skėrytė, ji su pareigūnais buvo išvesta iš Seimo.
Paimtas žurnalisčių asmeninis bei naujienų agentūrai priklausiantis turtas.
Kratos buvo vykdomos ir BNS patalpose, apklausti keli BNS, ir kitų naujienų portalų žurnalistai.
Be to, teismas įpareigojo BNS atskleisti informacijos apie VSD įspėjimus šaltinį. BNS tai daryti kategoriškai atsisako.
Lapkričio 11 dieną žurnalistai sustojo po STT langais ir plojimais dėkojo tarnybai „už gerą darbą“.
Gruodžio 3 dieną Vilniaus apygardos teismas antradienį panaikino įpareigojimą naujienų agentūros BNS redaktorei atskleisti informacijos šaltinį ir neteisėtomis pripažino jos namuose, garaže, automobilyje atliktas kratas.
O tų pačių metų gruodžio mėnesio pabaigoje paaiškėjo, kad D.Grybauskaitės buvusi patarėja D.Ulbinaitė yra laikoma įtariamąja Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymos nutekinimo tyrime.
Bylą perdavus teismui, D.Ulbinaitė nusprendė pasitraukti ir prezidentės D.Grybauskaitės komandoje nedirbti.
Tik 2015 metų sausį teismas nusprendė, kad D.Ulbinaitė turi būti išteisinta.