Delfi šaltiniai teigė, kad Seimo nariams VSD paklausus, ar V. Germanas turi grėsmę keliančių ryšių su ES ir NATO šalimis, šio atstovai tai neigė ir esą jie įvardijo Rusiją. Taip pat jie įvardijo ir vieną šveicarą, kuris kilęs kitoje šalyje.
Taip pat Seimo nariai buvo informuoti, kodėl Vyriausybinė sandorių komisija 2022 metais I. Trinkūnaitei priekaištų neturėjo.
Kaip rašė Delfi, dabar jau buvusios ministrės Monikos Navickienės skandale pagarsėjusią verslininkę I. Trinkūnaitę šiemet nepatikima investuotoja įvardinusi vyriausybinė sandorių komisija prieš porą metų neturėjo jai ką prikišti.
Komisija Delfi pripažino, kad I. Trinkūnaitė į komisiją 2022 metais kreipėsi dėl technologijų įmonės „Foxpay“ įsigijimo. Tačiau tuomet iš tarnybų jokios neigiamos informacijos negauta, todėl leista sudaryti sandorį.
Slaptųjų tarnybų atstovai Seimo nariams uždaro posėdžio metu esą teigė, kad už sukčiavimą teistas Vilius Židelis pasikeisdamas vardą ir pavardę galėjo suklaidinti tarnybas.
Anot Delfi šaltinių, vardą ir pavardę, kaip buvo teigiama šios dienos komisijos posėdžio metu, jis pasikeitė likus trims savaitėms iki 2022 m. vertinimo. Po tapatybės pasikeitimo jis tapo Vilhelmu Germanu.
Apie jo biografiją Delfi jau rašė. Straipsnį galite skaityti paspaudę čia.
Be to, VSD Seimo nariams esą aiškino, kad 2022 m. papildomos neigiamos informacijos apie V. Germaną neturėjo.
„Po 2022 m. patikrinimo ji pradėjo eiti, kai V. Germanas ėmėsi veiklos. Tada viskas ir pasimatė“, - teigė šaltinis.
Seimo nariai slaptųjų tarnybų atstovams uždavė klausimų ir dėl to, ar V. Germanas ir I. Trinkūnaitė daro poveikį M. Navickienės sutuoktiniui verslininkui Mindaugui Navickui.
„VSD atsakymas buvo: surinktą medžiagą perdavėm kitoms institucijoms“, - teigė šaltinis.
Tuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Seimo nariams neatskleidė, ar yra pradėjusi tyrimą. Tik aiškino, kad vertina situaciją.
Lietuvos bankas Seimo narius esą informavo, kad „Foxpay“ patikrinimas vyksta lėtai, nes įmonė nebendradarbiauja ir stengiasi vilkinti procesą.
Seimo nariai tarnybų klausė, su kuo M. Navickienė privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Tačiau į šį klausimą atsakymo jie negavo. Vis dėlto Seimo nariai šį klausimą ketina kelti ateityje, planuoja raštu kreiptis į atsakingas institucijas, kad jiems būtų suteikta ši informacija.
Taip pat Seimo nariams nebuvo įvardytos ir V. Germano pažintys Rusijoje, galinčios kelti grėsmę saugumui.
Seimo nariai prašė įvardyti Rusijos institucijas, su kurioms galimai bendradarbiauja V. Germanas, tačiau to nebuvo padaryta.
Galiausiai Lietuvos bankas Seimo narius neva informavo, kad pastaruoju metu jis ėmė matyti „Foxpay“ norą aptarnauti rizikingus klientus.
Antikorupcijos komisijos uždarame posėdyje dalyvavo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Viešųjų pirkimų tarnybos, Lietuvos banko, Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos, Generalinės prokuratūros, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos atstovai.
Primename, kad „Foxpay“ buvo atsidūrusi vyriausybinės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos akiratyje – pranešta, kad pastaroji neleido „Foxpay“ savininkei I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – buvusios ministrės M. Navickienės sutuoktinis M. Navickas. Komisijos vertinimu, investuotoja I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatyme keliamų reikalavimų.
Komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis naujienų agentūrai ELTA paminėjo ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) sandorio aspektą. Jam užkliuvo tai, kad IVPK pirko paslaugą metams ir toliau ją pratęsdavo, kas yra, anot jo, taisytina praktika.
„Iš tikrųjų ir posėdžio metu klausimas nebuvo apeitas. Aš ir praeitą posėdį sakiau, kad apskritai kyla klausimas, kodėl biudžetinės įstaigos, žinodamos, kad paslaugas reikės pirkti ilgam laikui, rengia viešus pirkimus metų laikotarpiui, su galimybėmis pratęsti vieną, du ar tris kartus. Tai tas klausimas visgi lieka neatsakytas“, – sakė jis.
„Yra pasiūlymų, kad turėtume formuoti kreipimąsi į VPT (Viešųjų pirkimų tarnybą), kad pateiktų atitinkamas rekomendacijas viešajam sektoriui“, – pridūrė jis.
Trinkūnaitė: neturiu informacijos apie Germano ryšius su Rusija
Jau publikavus straipsnį I. Trinkūnaitė atsiuntė atsakymus į Delfi klausimus. JI teigė neturinti informacijos apie V. Germano ryšius su Rusija.
„Aš neturiu jokios informacijos, kad Vilhelmas Germanas turi „ryšius su Rusija“. Noriu ta pačia proga pastebėti, kad jokių konkrečių faktų žiniasklaidoje taip pat nėra pateikiama, yra sensacingos antraštės, kurių pagrindas – kažkurio Seimo nario atpasakojimas apie šiandien vykusį uždarą Antikorupcijos komisijos posėdį, kuriame neaišku kas ką pasakė. Šiuo klausimu rekomenduoju susisiekti su pačiu Vilhelmu, nes aš galiu tik patvirtinti, jog tokia informacija apie galimus Vilhelmo Germano ryšius su Rusija tikrai nedisponuoju“, - teigė I. Trinkūnaitė.
Ji taip pat nesutiko su tuo, kad esą trukdo Lietuvos bankui vykdyti patikrinimą.
„Aš bendradarbiauju ir bendradarbiausiu su Lietuvos banku. Jokių veiksmų, kurie galėtų vilkinti Lietuvos banko veiksmus, neatlikau. Noriu paaiškinti, jog žiniasklaidoje eskaluojamas nebendradarbiavimas su Lietuvos banku, mano supratimu, yra paremtas tik nesutarimo tarp mano teisininkų ir Lietuvos banko dėl mano asmeninių duomenų paėmimo ir naudojimo, kurie nėra tiesiogiai susiję su Lietuvos banko tikrinimu. Šis teisinis nuomonių išsiskyrimas neturėtų įtakoti Lietuvos banko sprendimų. Šiuo atveju aš apskritai buvau pasyviame vaidmenyje, nes elgiausi pagal teisinių patarėjų rekomendacijas. Ir tie veiksmai, kurie buvo atlikti, tai buvo atlikti su tikslu apsaugoti mano asmeninę informaciją (privatų gyvenimą)“, - teigė I. Trinkūnaitė.
Informacinės visuomenės plėtros komitetas (IVPK) kreipėsi į strateginių įmonių sandorius tikrinančią vyriausybinę komisiją prašydamas įvertinti 2022 m. rugsėjį pasirašytą sutartį su teisėsaugos ir kitų institucijų akiratyje atsidūrusia finansinių technologijų įmone „Foxpay“.
I. Trinkūnaitės paprašėme tai įvertinti. „Informacijos apie tai, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas kreipėsi į Vyriausybės komisiją, neturiu. Apskritai nežinau, kokiu pagrindu ir dėl ko buvo kreiptasi. Klausimą reikėtų adresuoti „Foxpay“. O iš mano pusės, nematau nieko blogo, jog tikrina“, - teigė I. Trinkūnaitė.
Vilhelmas Germanas: reaguodamas viešumoje nuskambėjusius įtarimus, kreipiuosi į Valstybės saugumo departamentą
Vilhelmas Germanas praneša, jog reaguodamas į vakar žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją šiandien oficialiai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą prašydamas pateikti informaciją kokius duomenis, vykdant kriminalinę žvalgybą ir žvalgybą, VSD yra surinkusi apie jo asmenį. Anot jo, tokią teisę Lietuvos piliečiui numato Kriminalinės žvalgybos ir Žvalgybos įstatymai.
„Taip elgiuosi reaguodamas į vakar žiniasklaidoje paskelbtą informaciją apie uždarame Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje VSD neva tai pateiktą mane diskredituojančią informaciją.
Aš neigiu turintis bet kokius verslo, juo labiau neteisėtus ar Lietuvos Respublikai galinčius pakenkti ryšius su Rusijos Federacijos subjektais.
Taipogi noriu pabrėžti, jog šiuo metu nesu jokios valstybinės institucijos tyrimo objektas, nesu sulaukęs jokių oficialių įtarimų ar kvietimų teikti parodymus. Jei tokių sulaukčiau – esu pasiruošęs nedelsiant bendradarbiauti su Lietuvos valstybės institucijomis ir atsakyti į jų klausimus“, - teigė V. Germanas.
