„Miuncheno saugumo konferencijos metu manęs paklausė, kodėl esu toks niūrus. Na, kažkas turi pasakyti, kaip yra iš tikrųjų. Tad štai: situacija prasta“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ rašė G. Landsbergis.

„Gera praktika vertinti dalykus sąžiningai – su visu jų niūrumu. Ir jei mes nešokiruosime savęs ir nesiimsime veiksmų, bus dar blogiau – Ukrainoje, likusioje Europoje ir galimai visame pasaulyje“, – įspėjo jis.

G. Landsbergis pažymėjo – dėl nepakankamo amunicijos kiekio, Ukraina priversta trauktis, o Europa gali susidurti su grėsmėmis, testuojančiomis NATO stiprybę. Tokio požiūrio, akcentavo jis, negalima vadinti pesimistiniu – tai, anot ministro, yra realybė.

„Ukrainoje trūksta amunicijos, ji priversta trauktis. Europa susiduria su iššūkiais, galinčiais išbandyti NATO 5-ąjį straipsnį. Kyla globalus nestabilumas, nes autokratus drąsina Rusijos veiksmai ir mūsų atsargus atsakas. Tai ne pesimizmas. Tai faktas“, – rašė politikas.

„Nepagrįstas optimizmas yra saviapgaulės forma, ji mus demobilizuoja.

Kaip galime tikėtis, kad įtikinsime visuomenę daugiau išleisti gynybai, užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu ir remti Rytinio flango šalis, jeigu lyderiai nepripažins, kad viso to reikia skubiai?“ – retoriškai klausė jis.

Gabrielius Landsbergis

Todėl G. Landsbergis ragino Vakarus „veikti jau dabar, nes rytoj gali būti per vėlu“.

„Mums reikia postūmio, sukrėtimo, šoko – kad mus pažadintų. Karas nesibaigė, jis toli gražu nelaimėtas, priešas yra tikrai gyvas ir ant kortos pastatyta mūsų Europos ateitis. Neabejoju, kad Vakarai turi pajėgumų padėti Ukrainai laimėti šį karą. Tai faktas. Taip pat aišku, kad Rusijos pramonės galia neprilygsta vieningiems Vakarams“, – dėstė G. Landsbergis.

Tačiau, apgailestavo jis, kol kas demokratinio pasaulio lyderiai neskuba keisti savo pozicijų ir stiprinti pasirengimo atremti grėsmes.

„Šiuo metu priešininkui esame lyg atvira knyga – aiškios raudonos neįsitraukimo linijos, nesutarimai dėl tęstinės pagalbos ir optimistinis aklumas prieš didėjančias rizikas. Mes nerodome skubos stiprinti savo pasirengimo“, – nurodė ministras.

„Strategiškai turėtų būti siekiama pakeisti Putino skaičiavimus.

Suardyti lauką. Žinau, kad tai nėra paprasta, bet geriau pripažinti klaidas ir brėžti naują kelią pirmyn, o ne tuščiai save sveikinti. Tad, taip – grįžtu iš Miuncheno šiek kiek niūrus“, – apibendrino jis.

Miuncheno saugumo konferencija šiemet surengta jau jubiliejinį, 60-ąjį kartą. Kasmet organizuojamo renginio metu politiniai lyderiai, akademinio pasaulio ir verslo atstovai susirenka aptarti globalius saugumo iššūkius ir būdus juos įveikti.

Landsbergis turi klausimų NATO vadovu siekiančiam tapti Rutte

Užsienio reikalų ministras tikina neturintis asmeninės priešpriešos susidomėjimą NATO generalinio sekretoriaus pareigomis išreiškusiam Nyderlandų premjerui Markui Rutte. Visgi ministras norėtų iš galimo kandidato dar išgirsti aiškesnius paaiškinimus, kaip jis matytų Rytų flango valstybių gynybą.

„Aš suprantu, kodėl jis gali patikti daugeliui valstybių kaip itin geras derybininkas, įrodęs praeityje, kad geba sutelkti skirtingas pozicijas. Ir jokios tikrai asmeninės priešpriešos nėra“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Landsbergis.

Visgi ministras akcentuoja, kad dar laukia aiškesnės M. Rutte pozicijos dėl Rytų flango valstybių gynybos grėsmės atveju.

„Ko gero, svarbiausias dalykas, kad būtų atsakyti kai kurie labai reikšmingi klausimai – kaip kandidatas šiandieną mato Rytų flango gynybą. Nes taip jau gali atsitikti, nėra atmestina, kad būtent šiam kandidatui, jeigu jis taptų generaliniu sekretoriumi, tektų ir ginti Rytų flangą“, – atkreipė dėmesį G. Landsbergis.

„Tai laukia labai neramūs laikai, tai tikrai nėra eiliniai rinkimai, tai puikiai visi suprantame, dėl to ir politikos pristatymas irgi taip pat turėtų būti neeilinis“, – pridūrė jis.

Spalio pabaigoje Nyderlandų ministras pirmininkas M. Rutte pareiškė, kad būtų suinteresuotas pakeisti J. Stoltenbergą.

Užsienio žiniasklaidos teigimu, M. Rutte yra favoritas tarp pretendentų į NATO generalinio sekretoriaus postą, tačiau jo kandidatūrą gali užblokuoti Turkija.

Landsbergis matytų U. von der Leyen darkart pirmininkaujant EK: tai stipriausias kandidatas, kokį Europa šiandien turi

Belaukiant dabartinės Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen apsisprendimo siekti antros kadencijos šiame poste, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įsitikinęs, jog ji yra stipriausia kandidatė toliau vadovauti EK.

„Tai stipriausias kandidatas, kokį Europa šiandien turi“, – žurnalistams Briuselyje pirmadienį teigė G. Landsbergis.

Landsbergis: naujasis ES sankcijų paketas Rusijai yra svarbus, bet neatitinka fronto realijų


Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis mano, kad Europos Sąjungos (ES) ruošiamas 13-asis sankcijų paketas Rusijai neatitinka realios saugumo situacijos poreikių. Pasak jo, nors Ukrainoje šiuo metu situacija yra išties sudėtinga, papildomi ribojimai palies vos kelis šimtus naujai sankcionuojamų asmenų.

„Paketą pavyks priimti, bet klausimas – kokį. Aš manau, kad mes vis dar galime tai padaryti, bet vykstanti techninė diskusija nėra adekvačiai prilyginta tai situacijai, kuri yra fronte. Ukrainiečiai yra palikti be ginkluotės, be šaudmenų, ypatingai sudėtingoje situacijoje, o mes kalbame, ar galime įtraukti kelis šimtus žmonių į papildomą sankcijų paketą. Tai svarbu, aš to neneigiu, bet tai neatitinka realijų“, – pirmadienį Briuselyje žurnalistams teigė G. Landsbergis.

„(Sankcijų paketą – ELTA) vertinu be didelio optimizmo“, – pabrėžė ministras.

Vasario pradžioje skelbta, kad artėjant antrosioms karo Ukrainoje metinėms, ES rengia naują sankcijų Rusijai paketą. Agentūros dpa duomenimis, papildomos sankcijos gali būti įvestos gerokai daugiau nei 200 asmenų ir įmonių, prisidedančių prie Rusijos karinio ir technologinio stiprinimo ar jos gynybos ir saugumo sektoriaus plėtros.

Prieš tai paskelbtas ES sankcijų Rusijai paketas apėmė draudimą iš Rusijos į ES įvežti deimantus ir deimantinius papuošalus.

Jau kurį laiką galioja ir draudimas importuoti naftą, anglį, plieną, auksą bei prabangos prekes, taip pat taikomos baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institutams.

Šaltinis
Temos
Be raštiško ELTA sutikimo šios naujienos tekstą kopijuoti draudžiama.
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (53)