Delfi primena, kad Vyriausybė antradienį atsisakė siūlymo leisti Joninių renginiuose prekiauti maistu ir gėrimais – tai, kaip ir kitų paslaugų teikimas jų metu, liks draudžiama.
„Negalvokime kaip apie išskyrimą“
Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos atstovas Linas Slušnys teigė, kad išimtis Joninių renginiams buvo priimta dėl galimybės priimti greitus minimalius sprendimus.
„Nėra išskirta jokia šventė, yra tik priimtas šiandien toks sprendimas. Čia dvi dienos, jos išskirtos dėl to, kad buvo galima priimti greitą sprendimą. Šiandien Vyriausybė priėmė tam tikrus sprendimus dėl Joninių dar neišklausiusi Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos (VESK) nuomonės. Negalvokime, kad tai kažkoks išskyrimas, tai noras šiek tiek palengvinti žmonėms gyvenimą“, – aiškino L. Slušnys.
Politikas sakė besitikintis, jog nuo liepos 1 dienos apsaugines veido kaukes bus galima nusiimti.
„Manau, kad kaukes galbūt jau laikas karštyje pamiršti. Kai pradedi galvoti naudos ir žalos santykį, kaukes jau šiandien reikėtų nusiimti net ir uždarose patalpose, gal tada išlaikant atstumus tarp žmonių“, – pasiūlymą pateikė L. Slušnys.
Politikas atrėmė laidos klausytojo skundus, kad Vyriausybė su karantino laisvinimais buksuoja ir juos reikėjo priimti dar prieš 2 mėnesius.
„Gegužės mėnesį kreivė ėjo į viršų, negalėjome tada. Supraskime vieną dalyką, jei mes galvojame apie visų sveikatos ekspertų teiginius, jų požiūris yra daug griežtesnis – ir taip Vyriausybei yra visuomet. Ji priima lengvesnius variantus, nei rekomenduoja ekspertai. Nes jie lubas padaro labai aukštas – kaip reikia žmones saugoti. Jei dabar mes vadovautumėmės ekspertų išvadomis – dar ir dabar kaukių turėtume nenusiimti“, – teigė parlamentaras L. Slušnys.
Prognozuoja, kad žmonės nesusigaudys
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidoje „Dienos klausimas“ antradienį teigė, jog padaryta išimtis Joninių renginiams kelia klausimų. Politiko teigimu, Vyriausybei būtų buvę geriau priimti ilgalaikius sprendimus.
„Toks dvejopas jausmas susidaro. Nes kelia klausimų tos dvi dienos. Jeigu jau matome, kad situacija yra pakankamai gera, tai kam čia žaisti su tomis 2 dienomis? Tada žmonės gali sakyti, kad turi šeimos šventę, vestuves, miesto šventes – kam tas Jonines išskirti. Ir, matyt, pats tas karštas oras leidžia tuos atlaisvinimus daryti, čia jokio stebuklo nėra, vasarą gęsta ligos plitimas. Tai Vyriausybei gal tiesiog reikėjo apsispręsti dėl tokio ilgalaikiškesnio sprendimo“, – aiškino jis.
A. Veryga kalbėjo, jog būtų buvę tikrai logiškiau, jei laisvinimai būtų taikomi ne 2 dienoms.
„Aš nežinau, kiek įdėmiai žmonės seka, skaito ir laikosi kažko. Nes supraskime, kad kažkam reikės tuos reikalavimus įgyvendinti, prižiūrėti, tai nebus labai paprasta“, – Žinių radijo eteryje kalbėjo A. Veryga.
Jis prognozavo, kad dėl tokių skubotų sprendimų gali kilti nesutarimų, nesusikalbėjimų.
„Ne tiek problema yra pats atlaisvinimas, kiek fragmentiški dalykai, kur žmonės vargu ar susigaudys, ką galima daryti, o ko ne“, – teigė buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Politikas kalbėjo, jog bet kokios karantino išimtys tam tikroms sferoms iššaukia pyktį.
„Tada pasipila lavina su tokiais pačiais reikalavimais. O koks tada argumentas yra kitam renginiui? Juk Joninės ne vienintelė šventė. (…) Man ne tiek problema atrodo tas atlaisvinimas, kiek kažkokios išimties padarymas. Jei tikrai mato, kad situacija pakankamai valdoma, gi galėjo Vyriausybė ir nuo Joninių sprendimus priimti, nelaukdama liepos 1–osios, leisti tai daryti visiems tvarkingai“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo A. Veryga.
„Žmonės vis tiek bursis“
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prof. habil. dr. infektologas Alvydas Laiškonis laidoje „Dienos klausimas“ svarstė, kad toks sprendimas buvo priimtas suvokiant, kad žmonės per Jonines vis tiek bursis ir ieškos tam galimybių.
„Ir oro sąlygos yra palankios. Tai gal turint paskutiniu metu epidemiologine situaciją palankią, kuri tikrai yra palanki, gal mes galime tai išlaikyti“, – svarstė A. Laiškonis.
Profesorius kalbėjo, kad Šeimų maršo renginiai gali tapti tam tikru pavyzdžiu – susirinkę keli šimtai žmonių buvo be kaukių, o protrūkio nėra užfiksuota.
A. Laiškonis sutiko, jog išimčių geriau išvengti.
„Teigiama epidemiologinė situacija eina į tai, kad pasiskiepijusių skaičius didėja, nors ir sulėtėjo. Tų 70 procentų liepos 6 dienai tikriausiai nepadarysime. Bet reikia suprasti, jog Jonines mini daug garbingo amžiaus žmonių, pasiskiepijusių skaičius yra nemažas. Ir manau, jog Joninės turėtų praeiti sėkmingai“, – kalbėjo profesorius.
A. Laiškonis laidoje kalbėjo, jog žmonės jau ilgai jaučia psichologinį nuovargį ir leisti jiems rengti šventę ir ją išnaudoti skiepijimui.
Šventės nesugadins
Etnologė Nijolė Balčiūnienė Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, kad Vyriausybės sprendimu tikrai apsidžiaugė.
„Mes vis tiek būtume šventę. Gamtoje visada galima“, – teigė ji.
N. Balčiūnienė laidoje sakė, jog karantino taisyklės Joninių šventės tikrai nesugadins.
„Kiekvienas atsineša su savimi kažkokį lauknešėlį, tai manau, kad šitie apribojimai didelės įtakos neturi“, – laidoje teigė etnologė N. Balčiūnienė.
