Sutartį švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius pasirašė su Lietuvos švietimo ir mokslo profesine sąjunga, Švietimo ir mokslo profesine sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimu ir Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“.
Šio susitarimo nepasirašė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, kuri derasi dėl atskiros sutarties – jos pirmininkas Andrius Navickas ministerijos veiksmą sieja su sekmadienį vyksiančiais rinkimais.
Pasak ministro, sutartimi nuo kitų metų sausio numatyta sieti pedagogų atlyginimus su ekonomikos augimu, taip pat visiems pedagogams nustatyti darbo užmokesčio „grindis“, t.y. bazinį darbo užmokestį.
„Numatėme šioje sutartyje, kad tolesnis sąlygų gerinimas bus siejamas su ekonomikos augimu, įdedant saugiklį – jei ekonomika lėtėtų, tada pedagogų darbo užmokestis neblogėtų. Bet jeigu ekonomika auga, tai proporcingai didėtų ir atlyginimai“, – žurnalistams po sutarties pasirašymo teigė ministras.
„Taip pat numatyti ir kiti dalykai, labai svarbūs, pritraukiant jaunus pedagogus, kad atsirastų bazinis darbo užmokestis, visiems vienodas. O tiems pedagogams, kurie turi didesnę patirtį, aukštesnės kvalifikacijos, turi didesnį stažą, jiems darbo užmokestis būtų pagal nustatytus aiškius kriterijus didinamas atskirai“, – pridūrė A. Monkevičius.
Anot jo, tai pat sutartyje, gavus premjero Sauliaus Skvernelio palaikymą, numatyta nuo kitų metų naikinti vadinamąsias šakutes mokyklų direktoriams ir jų „atlyginimai pradėtų didėti sistemiškai, ne per priedus ir priemokas“.
Šis siūlymas, pasak A. Monkevičiaus, kitų metų biudžetui kainuos daugiausiai, t.y. apie 18 mln. eurų.
Klausiamas, ar prasminga tartis dėl sprendimų, dėl kuriuos turės tvirtinti jau kita Vyriausybė ir Seimas, A. Monkevičius pabrėžė, kad „kol kas Seimas ir Vyriausybė veikia ir tai turi būti nepertraukiama, švietimas negali svyruoti pasikeitus Vyriausybei“.
„Būtent – ši sutartis ir yra tam tikras garantas, kad nebūtų tų bangavimų, kad būtų užtikrintas nuolatinis sąlygų gerinimas. Visiškai nesieju su jokiais rinkimais“, – tikino ministras.
Taip pat, anot jo, numatyta ir toliau skirti skatinamąsias 300 eurų stipendijas pasirinkusiems pedagogines studijas.
Tuo metu Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas patikino, kad sutarties atnaujinimai dar bus derinami su nauja Vyriausybe gruodį, svarstant biudžetą.
„Sutartyje parašyta, gruodžio mėnesį, manyčiau, kad jau galbūt su kita Vyriausybe bus peržiūrima ir bus galutinai sudėliojami taškai atsižvelgiant į tai, kokia finansinė situacija bus gruodžio mėnesį. Ilgalaikiai tikslai yra susitarti“, – sakė jis.
Anot jo, be minėtų dalykų, susitarta kasmet numatyti didesnę dalį lėšų ikimokyklinio ugdymo ir švietimo pagalbos specialistų finansavimui, taip pat dėl papildomos atostogų dienos profesinių sąjungų nariams.
Sutartyje toliau lieka įsipareigojimas, jog 2025 metais mokytojų vidutinis darbo užmokestis sieks 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, o mokslo darbuotojų – 150 proc. nuo vidutinio atlyginimo.
Pasak E. Milešino, sutartyje nėra numatytas konkretus kitų metų atlyginimų didinimas ir dėl to dar bus tariamasi gruodį.
Pagal galiojantį susitarimą, bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimai nuo šių metų rugsėjo, lyginant su praėjusiu, vidutiniškai turėjo augti 10 proc., ikimokyklinio ugdymo pedagogų – vidutiniškai 46 proc., priešmokyklinio ugdymo pedagogų – vidutiniškai 30 procentų.
A. Navickas: ministerija sutartį vilkina
Tuo metu sutarties pasirašyme nedalyvavęs A. Navickas BNS sakė, kad jo vadovaujama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nuo liepos nesulaukia atsakymo į savo pateiktus esminius pasiūlymus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skaičiavimu, profsąjungų reikalavimai kainuotų biudžetui apie 43,6 mln. eurų, dėl to pasiūlymai dar derinami su Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijomis.
„Nuo liepos mėnesio laukiame atsakymo ir atsakymo nėra. Pagrindiniai dalykai – dėl darbo užmokesčio koeficiento didinimo, moksleivių skaičiaus klasėje mažinimo. Reziumuojant trumpai, ministerija vilkina derybas ir neteikia informacijos, reikalingos deryboms“, – BNS teigė jis.
Jis sako nieko negirdėjęs apie penktadienį pasirašyto susitarimo turinį.
„Šita Vyriausybė nuolat prieš rinkimus – tiek vienus, tiek kitus – ištraukdavo ir pasirašydavo sutartis, kurios realiai nieko nekeisdavo. Visiškai man nenuostabu, kad būtent šiandien pasirašoma – čia kaip ir naujiena. Bet aš taip ir tikėjausi, kad prieš rinkimus bus daromas toks rinkiminis šou, kai švietimo bendruomenė net nežinome turinio, o dėl mūsų susitariama“, – pabrėžė jis.
„Vertiname tai kaip rinkiminę agitaciją, kuri nuo šiandien vakaro jau draudžiama“, – pridūrė A. Navickas.
A. Navicko teigimu, jo vadovaujama profesinė sąjunga vienija apie 4,5 tūkst. narių.
A. Monkevičius ragina A. Navicką jungtis
A. Monkevičius sakė negirdėjęs A. Navicko pastabų, todėl jų nenori komentuoti.
„Procesas tebevyksta, bet nepasibaigia jokia sutartimi. Negaliu pasakyti (kodėl – BNS), mes siūlėme jungtis vadovams visiems susitikus. Būtų žymiai stipriau ir naudingiau, jeigu profesinės sąjungos susijungtų į vieną šitą kolektyvinį susitarimą. Manau, kad pagrindinės nuostatos yra aktualios visiems mokytojams, visiems pedagogams, visoms mokykloms, švietimo įstaigoms. Todėl dar kartą siūlau švietimo profesinėms sąjungoms vienytis“, – sakė A. Monkevičius.
Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu yra viena galiojanti ir antaujinama sutartis su minėtomis profesinėmis sąjungomis, jis sako, kad su A. Navicko švietimiečiais būtų pasirašoma nebent „labai panaši“ sutartis.
„Aš neatmetu tokių galimybių. Tačiau mes nevilkiname, netrukdome ir niekaip negalime įtakoti proceso, kuris tikrai nėra labai toks paprastas (...). Aš manau, kad jeigu ir su kita profesine sąjunga panašų susitarimą pasieksime, mes lygiai taip pat galėsime jį pasirašyti. Bet jis bus, ko gero, labai panašus į šitą, todėl verta juos sujungti“, – patikino A. Monkevičius.