ŠMSM parengtose Švietimo įstatymo pataisose siūloma nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent keturiais balais. Ši nuostata taip pat būtų pradėta taikyti 2025 metais baigiantiems dešimtąją mokyklos – antrąją gimnazijos klasę, t.y. aktualūs jau dabartiniams aštuntokams.
Tuo metu nacionalinių ugdymo pasiekimų patikrinimas būtų vykdomas tik ketvirtoje ir aštuntoje klasėje, patikrinimai nebebūtų rengiami šeštokams, kaip iki šiol. Tačiau šie patikrinimai taptų nebe rekomendaciniai, o privalomi. Šiuo metu juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių.
Nesulaukę patenkinamo įvertinimo, t.y. gavę 1–4 balus, moksleiviai toliau gautų individualią pagalbą, tačiau priešingai, nei dešimtokai, galėtų tęsti mokslus.
Nepasiekus šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę sustiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra.
Kaip ir anksčiau, norint pereiti į aukštesnę klasę, dešimtokai privalės turėti ir teigiamus metinius visų besimokomų dalykų pažymius.
Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
Nori nuoseklesnio pasirengimo egzaminams
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministrės Jurgitos Šiugždinienės, pastebima, kad savivaldybėse, kuriose ugdymo organizavimo ir pagalbos teikimo sprendimai priimami remiantis patikrinimų duomenimis, mokinių pasiekimai gerėja.
„Toks ir yra šių pasiekimų patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių rezultatų, laiku pastebėti silpnąsias vietas, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą. Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga pagalba“, – ŠMSM pranešime spaudai sakė ministrė.
Anot jos, šiuo metu bendrasis ugdymas koncentruojamas į brandos egzaminus ir tai kartais yra nepakeliamas krūvis moksleiviams ir jų tėvams. Būtent todėl, anot jos, svarbu, kad tinkamas moksleivių pasirengimas būtų užtikrinamas jau žemesnėse klasėse ir sunkumų patiriančių moksleivių spragos būtų „pašalintos laiku ir neitų iki pat valstybinio brandos egzamino“.
Pataisomis taip pat siūloma teikti daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams.
Patikrinimo neišlaiko 40 procentų moksleivių
Viceministras Ramūnas Skaudžius sako, kad šiuo metu PUPP matematikos dalies neišlaiko apie 40 proc. dešimtokų, lietuvių kalbos žinių patikrinimo – apie 5 proc. šių klasių moksleivių. t.y. jie gauna mažesnį nei keturių balų įvertinimą. Panašūs patikrinimų rezultatai stebimi ir aštuntoje klasėje.
Būtent todėl, pasak jo, siūlomas pereinamasis laikotarpis įvedant penkių balų slenkstį tik nuo 2029-ųjų.
„Šiandien mes turime apie 40 proc. mokinių, jei mes žiūrime 2022 metų rezultatus, kurie neįveikė to slenksčio su keturiais balais. Tai per anksti kalbėti apie penketus. Įsiklausėme į socialinius partnerius, kurie teikė pastabas“, – spaudos konferencijoje sakė R. Skaudžius.
Anot jo, mokyklos dar turi apie dvejus su puse metų pasirengti permainoms, dabartinių aštuntokų, kuriuos permainos palies pirmuosius, spragas, anot jo, leis įvertinti paankstinti nacionaliniai pasiekimų patikrinimai – jie vyks 2023–iųjų sausį.
ŠMSM pabrėžia, kad nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turi būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai, vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.
Papildomam mokymui skirs lėšų
Jau dabar Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymosi pagalbą.
Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 metų biudžete. Todėl, pasak ministerijos, ir yra svarbu užtikrinti, kad visi ketvirtų ir aštuntų klasių mokiniai dalyvautų nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose.
„Šiais pokyčiais siekiame, kad visi mokiniai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė ar ekonominė aplinka ar jų poreikiai, turėtų geriausias starto pozicijas. Galėtų nuosekliai mokytis nesusidurdami su barjerais ar trukdžiais, išvengtų emocinės įtampos, patirtų sėkmę ir būtų tinkamai pasirengę rinktis norimą, jų polinkius atitinkantį karjeros kelią ateityje“, – sakė J. Šiugždinienė.
Anot jos, nuo 2023 ketvirtokams ir aštuntokams, patikrinimuose gavusiems ketvertą ir mažiau, numatyta teikti bent 20 konsultacijų ne didesnėse nei penkių mokinių grupėse. Jiems bus sudaromi individualūs pasiekimo gerinimo planai.
Aukštesnis slenkstis – nuo 2029-ųjų
Ministerijos parengti pakeitimai taip pat nustatytų, jog nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos trečiojoje klasėje galės tik išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip penkiais balais, t.y. gavę patenkinamą pasiekimų įvertinimą.
Nuo 2024-2025 mokslo metų baigiant antrąją gimnazijos klasę, būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai, ateityje taip pat svarstoma vertinti visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ar užsienio kalbų pasiekimus.
Kalbėdama apie pakeitimus dešimtokams, ministrė teigė, kad svarbiausias tikslas yra jog mokiniai į trečiąją gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis joje, o vėliau sėkmingai užbaigtų vidurinio ugdymo programą.
„Svarbu, kad mokiniams būtų teikiamos profesionalios karjeros konsultavimo paslaugos, kurios laiku padėtų atpažinti turimus polinkius ir pasirinkti giliau mokytis norimus dalykus arba rinktis baigti vidurinį ugdymą kartu įgyjant profesiją“, – tvirtino J. Šiugdžinienė.
Ji be kita ko tvirtino, kad ateityje planuojama keisti brandos egzaminų sandarą, t.y. jį sudarys ne tik pats galutinis žinių patikrinimas, bet ir kaupiamoji dalis – ji sieks 40 proc. bendro įvertinimo.
Pagalbą galėtų teikti greičiau
Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą.
Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.
Švietimo įstatymo pakeitimu numatoma peržiūrėti ir prevencinių programų įgyvendinimą.
Siūloma palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus.
Anot ministerijos, iki šiol ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą, o po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės bus užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.
ŠMSM viceministras R. Skaudžius tikina, kad užtikrinus papildomą mokymą bent kas antram-trečiam moksleiviui, kuriam to reikia, įvedus „nulinę toleranciją“ pamokų nelankymui, neišlaikančių patikrinimų (ypač matematikos) dalis galėtų sumažėti iki 10 procentinių punktų.
Galimybė įgyti profesiją
Viceministrė Agnė Kudarauskienė tvirtino, jog jau keletą metų gimnazistai turi galimybę mokytis po pamokų tam tikros profesijos dalies. Nuo 2020-ųjų vykdomos ir eksperimentinės profesinio mokymo programos moksleiviams, baigusiems aštuonias klases, kai moksleiviai įgyja ir vidurinį išsilavinimą, ir profesinę kvalifikaciją.
„Esame pasirengę plėsti šių programų pasiūlą, nes galimybė baigti ir vidurinį ugdymą, ir kartu jau turėti profesinę kvalifikaciją, įsilieti į darbo rinką, arba eiti toliau į aukštąjį mokslą, iš tikrųjų yra patrauklus kelias“, – teigė A. Kudarauskienė.
Pasak jos, profesinių mokyklų absolventai turi galimybes stoti į aukštąsias mokyklas laikydami valstybinius brandos egzaminus, bet nuo pernai atvertas ir alternatyvus kelias: trumposios studijos, leidžiančios susieti profesinį mokslą su aukštuoju mokslu.
„Tai reiškia, kad užbaigus šias trumpąsias studijas, kurios paprastai trunka apie pusantrų metų, vėliau stojant į profesinio bakalauro programas, studentams bus užskaitomi jau baigti moduliai ir jų studijos bus trumpesnės. Manome, kad šie pokyčiai galėtų padėti padidinti profesinio mokymo patrauklumą“, – kalbėjo viceministrė.