Tokius siūlymus savivaldybių atstovai pristatė šią savaitę vykusio susitikimo metu, Eltai teigė ŠMSM viceministras Ramūnas Skaudžius.
„Ikimokykliniame ugdyme procesas lietuvių kalba turėtų vykti ne 8 valandas, o 20 valandų. Dar buvo siūlymas, kad ne tik visuomeniniai dalykai, o 50 proc. visų dalykų vyktų lietuvių kalba. Tai lietuvių kalba, geografija, istorija, pilietiškumas. Dar pačios mokyklos savo nuožiūra pasirinktų dalykus“, – trečiadienį vykusio susitikimo metu išgirstus pasiūlymus Eltai komentavo R. Skaudžius.
„Kitos savivaldybės siūlė, kad į tą procentą reikėtų įskaičiuoti ne tik formaliojo, bet ir neformaliojo ugdymo valandas, kitos prieštaravo, kad taip bus sunkiau“, – apie vykusias diskusijas pasakojo viceministras.
Visgi, kalbėdamas apie didesnį savivaldybių savarankiškumą šiuo klausimu, R. Skaudžius mano, kad tokiu atveju reikėtų numatyti minimalią ribą, kiek valandų per savaitę būtų mokoma lietuvių kalba. Pasak jo, savivaldybės turėtų teisę nustatyti ir didesnį nei minimalų skaičių pamokų, dėstomų lietuvių kalba.
„Reikia nubrėžti aiškią minimalią ribą, kiek yra mokoma lietuvių kalbos, ir tai būtų privalu visoms savivaldybėms, visoms tautinių mažumų mokykloms. O pati savivaldybė, jeigu matytų galimybių, noro ir resursų tą daryti didesniu pagreičiu ir mastu, tą galėtų padaryti“, – sakė R. Skaudžius.
Viceministro teigimu, kai kurios mokyklos jau ir dabar dalį visuomeninių dalykų moko lietuvių kalba.
„Kai kurios mokyklos jau dabar moko istorijos, geografijos ir pilietinio ugdymo lietuvių kalba. Yra noras užbrėžti tą bendrą vardiklį visoms mokykloms, o jeigu jos norės daryti dar daugiau, tam bus sudarytos sąlygos ir galimybės“, – kalbėjos jis.
R. Skaudžiaus teigimu, ministerija planuoja ir toliau tęsti diskusijas, kurių metu ketinama susitikti su suinteresuotais Seimo nariais, tautinių mažumų komisija, tėvų atstovais.
ELTA primena, kad po daugiau nei mėnesį trukusių diskusijų apie rusų tautinės mažumos ugdymo įstaigų švietimo kokybės gerinimą, antradienį Švietimo, mokslo ir sporto ministerija viešai diskusijai pateikė savo siūlymus, tarp kurių – raginimai didinti lietuvių kalbos mokymą ir vartojimą didinti savivaldybių savarankiškumą.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi, vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.
Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusių metų rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.