Ministerijos teigimu, mokykla savo dviejuose padaliniuose sostinėje, Vilniaus kolegijos patalpose, ir Klaipėdoje deklaruoja mokanti apie tūkstantį moksleivių iš šiuo metu jau turinti per 90 pedagogų. Tačiau įstaiga iki šiol nėra tinkamai pateikusi įvairių dokumentų, tarp jų – ugdymo planų, tvarkaraščių, nėra išspręsti ir higienos paso klausimai.
„Taip, ten jau mokosi vaikų, tačiau ukrainietiška programa nėra registruota. Mes turime turėti visus dokumentus, turi būti aišku, kas moko, kaip moko ir ko moko. Vaikų interesas yra pats svarbiausias šiuo atveju“, – žurnalistams antradienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak J. Šiugždinienės, yra „labai realu“, kad mokykla galiausiai gaus finansavimą, kai tik ministerija įsitikins, kad ji atitinka Lietuvos teisės aktų reikalavimus.
„Kai tik bus pateikti dokumentai, įrodantys, ko mokys, kaip mokys ir kas mokys, aš pasirašysiu leidimą šiai mokyklai“, – pridūrė ministrė.
Ji sako nežinanti priežasčių, kodėl dokumentai dar nepateikti.
„Galbūt tai – laiko trūkumas. Bet tai tikrai nėra kažkas ypatingo, ne viena Lietuvos mokykla tą padarė, ne viena yra registravusi programą užsienio kalba, tai tikrai neužtruko“, – kalbėjo ministrė.
Dalis išlaidų teks pačiai mokyklai
Anot jos, tai leistų gauti mokinio krepšelio lėšas, tačiau visas kitas ūkines lėšas įstaiga turės padengti pati, kadangi tai nėra valstybinė Ukrainos mokykla, kaip jos steigėjai tvirtino prisistatydami ministerijai, tai yra privati įstaiga.
„Mums buvo ilgą laiką sakyta, kad tai yra valstybinė Ukrainos mokykla. Mes oficialiai, raštu kreipėmės į Švietimo ministeriją, aš pati kalbėjau su švietimo ministru – tai nėra valstybinė Ukrainos mokykla, tai yra privati mokykla, ir ji turi veikti pagal Lietuvos įstatymus“, – tvirtino J. Šiugždinienė.
Ji sako, jog ministerija pasiekė žinios, jog įstaiga renka iš Lietuvoje prisiglaudusių ukrainiečių ir vaikų stojimo mokestį.
„Buvo toks atvejis Klaipėdoje, kuomet mes girdėjome, kad buvo rinktas mokestis, dabar tikrai nežinau“, – kalbėjo ministrė.
Ministerijos žiniomis, už stojimą renkama po 50 eurų.
Siūlys perduoti patalpas
Negavusi mokinio krepšelio lėšų, įstaiga negali mokėti atlyginimų pedagogams, vaikai negauna nemokamo maitinimo.
ŠMSM kancleris Julius Lukošius patvirtino, kad šiuo metu institucijoms pateiktas ir siūlymas pagal panaudos sutartį perduoti mokyklai Vilniaus kolegijos patalpas sostinės centre, kurias šiuo metu įstaiga nuomojasi, tačiau, anot jo, tai yra tik siūlymas, kuris „nebūtinai bus įgyvendintas“.
„Mokykla kreipėsi į Vilniaus kolegiją gauti šias patalpas pagal panaudą, tokį sprendimą priima Vyriausybė (...). Šiuo metu vyksta derinimo procesas, bet tai tikrai nereiškia, kad toks sprendimas privalo būti priimtas“, – pabrėžė kancleris.
Jis taip pat tvirtino, jog tokiu pačiu pavadinimu Tarptautinė Ukrainos mokykla veikia ir kitose valstybėse ir yra gerai žinoma, ji ugdo vaikus eksternu, savaitgaliais. Tačiau, anot jo, sutampa tik pavadinimas, jos steigėjai nėra šie Lietuvoje ugdymą organizuojantys asmenys.
„Bet ta mokykla ir ši mokykla viskas, ką turi bendro, tai tik pavadinimą (...). Bet kai susitikome gegužės mėnesį, mums buvo pasakyta, kad tik ši mokykla gali sudaryti sutartį su Tarptautine Ukrainos mokykla, veikiančia Ukrainoje. Tačiau vėliau Ukrainos Švietimo ir mokslo ministerija išaiškino, kad taip tikrai nėra“, – tvirtino J. Lukošius.
Dėl Klaipėdos moksleivių neturi žinių
Kancleris sako, kad mokykla yra deklaravusi, jog visi moksleiviai mokosi Vilniuje, ir ministerija tik yra girdėjusi apie planuojamą ugdymą Klaipėdoje. Pasak jo, tikslesnė informacija yra būtina ir dėl to, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras galėtų patvirtinti, kad įstaiga atitinka higienos reikalavimus.
Anot jo, taip pat dar laukiama informacijos, ar deklaruoti daugiau nei 90 pedagogų turi reikiamą kvalifikaciją, kadangi dar rugsėjo viduryje įstaiga nurodė turinti tik du darbuotojus.
Kancleris taip pat sako, kad įstaiga gali rinkti lėšas iš tėvų, tačiau turi nurodyti tai savo įstatuose. Ministerija su jais nėra supažindinta.
Kaip vieną pavyzdžių, dėl ko netvirtina mokyklos programos, jis pateikė mokyklos steigėjų pristatytą mokinių tvarkaraštį.
„Tai panašu į pamokų tvarkaraštį, gal ir tos mokyklos tvarkaraštį. Bet antraštėje yra ne Tarptautinė Ukrainos mokykla, bet Maskvos valstybinio universiteto pradinės mokyklos, ar kažkas tokio, tvarkaraštis. Matyt, yra tas klausimas, kur dokumentų tvarkingumas yra tik biurokratinis požiūris, o kur tiesiog kyla klausimai (...), kad mes galėtumėme įsitikinti, kad tikrai toje mokykloje ugdymas vyks tvarkingai ir kokybiškai“, – kalbėjo jis.
Mokyklos vadovas: tikimės, „pingpongas“ baigsis
Įstaigos Klaipėdos padalinio vadovas Jevgenijus Kravčenko sako pats tiesiogiai nedalyvaujantis registruojant dokumentus, tačiau tikisi, kad artimiausiu metu susirašinėjimas baigsis.
„Mano žiniomis, mes jau kokį dešimtą kartą teikiame dokumentų komplektą ministerijai, kiekvieną savaitę gauname atgal su papildomais komentarais. Tai čia toks pingpongas, nežinau, ar mes kada nors jo galą pamatysime (...), tikiu, kad procesas labai greitai ateis į pabaigą“, – tvirtino jis.
J. Kravčenko patvirtino, kad iš tėvų Klaipėdoje buvo renkamas „vienkartinis 50 eurų mokestis“, daugiau įstaiga pinigų rinkti neplanuoja ir ugdymas ukrainiečiams nieko nekainuos.
Pasak jo, mokykla Lietuvoje įsisteigusi kaip Kijeve įsikūrusios Ukrainos Švietimo ministerijos inicijuotos Tarptautinės Ukrainos mokyklos atstovybė, turi su Kijevo mokykla pasirašiusi partnerystės sutartį, moksleiviai gauna ukrainietiškus mokyklos baigimo atestatus.
Tačiau valstybinio finansavimo įstaiga negauna dėl karo Ukrainos biudžete trūkstant lėšų. Iš Kyjivo mokykla gauna ir vadovėlių, jų tikisi daugiau.
Pedagogai dirba be atlyginimų
Jis pasakojo, kad Klaipėdos filialas nuomojasi patalpas iš verslo buvusiame Ernesto Galvanausko mokymo centre. Čia dviem pamainomis mokosi beveik 500 moksleivių, dirba 40 pedagogų, visi jie – ukrainiečiai, vėliau žadama įdarbinti lietuvių kalbos mokytoją.
Kol neskirta moksleivio krepšelio lėšų, pedagogai negauna atlyginimų.
„Finansiškai situacija labai sudėtinga, atlyginimų nė cento kol kas niekas nematė, faktiškai dirba iš entuziazmo, gyventi darosi vis sunkiau, nes mokytojai nėra milijonieriai, jie atvažiuodami kažkokius rezervus turėjo, bet beveik visiems labai sunku“, – tvirtino J. Kravčenko.
„Visi mokytojai įdarbinti per darbo biržą, visų diplomai yra pripažinti, visi dirba oficialiai (...), aš mačiau visus diplomus. Gal dalis vilniečių neturi, o gal kalba yra apie kokius nors kitus dokumentus“, – kalbėjo jis.
miesto savivaldybė pasiryžusi kompensuoti nuomą ir komunalines išlaidas, kai mokykla gaus licenciją.
Tuo metu Vilniaus kolegijos patalpos yra „avarinės būklės“.
Dokumentus žada jau šią savaitę
Tarptautinės Ukrainos mokyklos Lietuvoje steigėja Olena Vnukovska BNS sakė, kad šiuo metu teisininkai pagal ministerijos pastabas toliau rengia dokumentus, „jau penktą kartą perrašo programą“ ir žada viską pateikti dar šią savaitę.
Pasak jos, šiuo metu Vilniuje dirba 52, Klaipėdoje – 48 pedagogai.
„Visi jie pateikė dokumentus, diplomų patvirtinimus, visi kvalifikuoti specialistai. Turime visus dokumentus. Mes persiuntėme teisininkams ir vienu paketu norime nunešti ministerijai. Prašymus planuojame nešti rytoj“, – sakė ji.
O. Vnukovska pasakojo pastaruoju metu gyvenusi Paryžiuje, kur dar prieš 18 metų įsteigė ukrainietišką mokyklą, kuri yra maždaug 40 tokių įstaigų Europoje tinklo dalis, o nuo 2022-ųjų buvo paskirta vadovauti šio tinklo tarybai.
Moteris teigė, kad dar 2019-aisiais ją įsteigti ukrainietišką mokyklą į Vilnių pakvietė tuometiniai Kyjivo diplomatai, tačiau tuomet nepavyko surinkti moksleivių.
Po ukrainiečių antplūdžio prasidėjus karui, ji sako vėl prabilusi apie tokią galimybę ambasadoriui Lietuvoje Petro Beštai, kuris planuojant steigti mokyklą vėliau ir tarpininkavo pokalbiuose su ministerija, Vilniaus savivaldybe.
Ji tvirtino, kad balandį ir gegužę Vilniuje mokykla jau dirbo kaip „Ukrainietiška Paryžiaus mokykla“, pagal susitarimą su Ukrainos švietimo ministerija, o gegužės 25-ąją gavo ir reikiamą atestaciją, o šiais mokslo metais mokyklą bandoma įsteigti būtent kaip Tarptautinės Ukrainos mokyklos tinklo užsienyje filialą.
„O kalbant apie šiandieną, iki liepos 28-osios dėl mokyklos Lietuvos Vyriausybė neparodė jokios iniciatyvos. Yra arba nesusipratimas, arba kaip tik, viskas vyksta sąmoningai. Nes man skambina žurnalistai, klausia – ministerijoje sakė, kokį ten blanką maskvietišką pateikėt. Sakau, parodykit tą blanką, noriu jį matyti, galiu paduodi į teismą, ką man paduoti į teismą dėl moralinės žalos?“ – piktinosi moteris.
„Tai, kas šiuo metu vyksta, yra atviras melas“, – pridūrė ji.
Sprendimų laukia trys mokyklos
J. Lukošiaus teigimu, pagal ukrainietiškas programas šiuo metu mokosi keturios mokyklos, dar trys prašymai yra svarstomi. Trys jau ukrainietiškai mokančios mokyklos yra Lietuvos savivaldybių, viena jų, Kauno „Herojaus“ mokykla, yra privati.
Jis patvirtino, kad ministerija svarsto ir privačios Charkivo mokyklos „Gravitacija“ paraiškas, su jos steigėjais taip pat bendraujama bandant sutvarkyti reikiamus dokumentus.
„Kamuoliukas yra mokyklų rankose, mes neužlaikome kažkokių popierių, dokumentų“, – kalbėjo jis.
Mokinio krepšelio lėšas įstaigos gali gauti nepriklausomai nuo to, ar moko vaikus pagal Lietuvos, ar pagal užsienio valstybės mokymo programą.
Ministerijos duomenimis, apie 7 tūkst. mokyklinio amžiaus ukrainiečių vaikų, deklaravusių atvykimą į Lietuvą, nėra registruoti jokiose švietimo įstaigose Lietuvoje.
„Pagal turimus kontaktus savivaldybės jų ieškojo, deja, didžiąja dalimi jų tiesiog nepavyksta rasti. Galima numanyti, kad galbūt jie išvyko iš Lietuvos, gal yra pasikeitę kontaktai. Nenuleidžiame rankų, tų vaikų ieškome kitomis priemonėmis“, – teigė kancleris.
Statistikos duomenimis, į Lietuvą nuo karo pradžios atvyko apie 18,5 tūkst. mokyklinio amžiaus ukrainiečių. Lietuvos ugdymo įstaigose šios savaitės duomenimis buvo registruoti per 13 tūkst. vaikų, atvykusių iš Ukrainos.