Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkas, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Virginijus Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad šis Švedijos parlamentaras kaip tik kandidatuoja į vieną iš pozicijų padalinyje dirbančiame su žmogaus teisėmis.
„Aš manau, kad jis norėtų užsitikrinti, kad tokios galingos valstybės, kaip Rusija, galbūt ir Baltarusija neblokuotų jo pozicijų, ir išlaikyti balansą šioje vietoje“, - sakė V. Sinkevičius.
Pasak parlamentaro, po to, kai diskusijos dėl rezoliucijos buvo nukeltos Lietuvos delegacijos iniciatyva buvo surengti Šiaurės ir Baltijos šalių valstybių pietūs, per kuriuos jų vadovams buvo pasakyta, kad „toks dalykas yra nepriimtinas, kad mūsų pozicijos išsiskiria jau finaliniame taške“.
„Visi delegacijų vadovai su manimi sutiko, ir aš džiaugiuosi, kad kitas mūsų susitikimas vyks būtent Vilniuje, ir mūsų delegacija ruošiasi pateikti šiokias tokias taisykles, kaip mes turėtume elgtis toliau. Ir pats Švedijos parlamentaras dėl to neturėjo jokių problemų, jis sakė, kad jis nejaukiai jaučiasi, kad čia yra įpinti du klausimai, ir kad jo pozicija yra tai, kad Astravas yra dvišalis klausimas. Tokia pozicija yra labai keista“, - konstatavo V. Sinkevičius.
Švedų parlamentaras pasižymėjo jau ir anksčiau
Seimo delegacijos ESBO PA pirmininkas atkreipė dėmesį, kad K. Harstedtas ir ankstesniuose balsavimuose neretai yra susvyravęs pozicijoje dėl Baltijos šalių, ir dažnai palaiko Rytų valstybių poziciją.
Delegacijos pirmininko pavaduotojas, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas taip pat sakė, kad norint suprasti, kodėl taip įvyko, svarbu suvokti kontekstą. ESBO PA nėra NATO parlamentinė asamblėja, kur už stalo sėdi visi sąjungininkai.
Visos Švedijos po parlamentaro akibrokšto nekaltina
Nepaisant šalies parlamentaro akibrokšto, visos Švedijos to Lietuvos Seimo nariai nekaltina.
Lietuvos delegacijos vadovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos rezoliuciją dėl Astravo AE palaikė jo Estijos ir Lenkijos kolegos. Tuo tarpu latvis susilaikė.
„Aš su juo dar prieš pat balsavimą kalbėjau apie tai, jis turėjo savo pastebėjimų, jis nebuvo pakankamai susipažinęs“, - paaiškino V. Sinkevičius.
Pasak jo, diskusijos ESBO PA parodė, kad svarbu toliau skleisti žinią dėl Astravo AE, ir kurti demokratinių Europos valstybių ratą, kurios užduotų klausimus Baltarusijai dėl jėgainės patikimumo.
„ Tos valstybės, kurios balsavo prieš, tai buvo daugiausiai Rytų bloko valstybės – Rusija, Baltarusija, Azerbaidžanas, kaimynų palaikymas yra, tačiau darbo padaryti dar yra tikrai labai daug“, - sakė V. Sinkevičius atkreipdamas dėmesį, kad po Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos kalbos net ir JAV kongresmenai priėję prie Lietuvos delegacijos domėjosi, kas vyksta.
Pasak jo, tai rodo, kad šis klausimas gal nėra tiek plačiai žinomas tarptautinėje bendruomenėje, kaip tai yra Lietuvoje.
Baltarusijos valdžia atominę elektrinę Astrave nusprendė statyti 2008 m. gruodį. Lietuva nuosekliai prieštarauja šios elektrinės statyboms. Šių metų balandžio 20 dieną Seimas priėmė sprendimą riboti elektros importą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės ir kitų nesaugių trečiųjų šalių branduolinių jėgainių.