Smūgis Antanui Bosui: prabangų namą miške teks sulyginti su žeme

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutiniai nusprendė, kad Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacijos prezidentas ir buvęs Seimo narys Antanas Bosas turi nugriauti namą Aukštuolės kaime, Vilniaus rajone, nes statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, praneša „Verslo žinios“.

Teismas: namą teks nugriauti

Teismas pažymėjo, kad dėl verslininko statybų daugiausia kalta jam leidimą davusi savivaldybė. Be to, dar liko išnagrinėti verslininko prašymą priteisti 486 190 Eur patirtų statybos išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sausio 11 d. galutine neskundžiama nutartimi nurodė A. Bosui per 6 mėnesius pačiam nugriauti pastatus, o 90 proc. dėl to patirtų išlaidų jam turėtų kompensuoti Vilniaus rajono savivaldybė. Preliminariai skaičiuojama, kad griovimo darbai turėtų kainuoti apie 150 tūkst. Eur.

A. Bosui atstovavęs advokatas Irmantas Balsys vz.lt sakė, jog teismo sprendimą verslininkas ketina vykdyti. O dėl tolesnių veiksmų, pavyzdžiui, kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, dar nėra priėmęs sprendimo.

Visgi tai nėra taškas šioje istorijoje, nes A. Bosas yra pateikęs ieškinį valstybei, kuriuo siekia, kad jam būtų atlyginta 486 190 Eur išlaidų, patirtų statant pastatus pagal savivaldybės išduotą statybos leidimą, pažymi „Verslo žinios“.

Miške statyti namą draudžiama

Delfi žurnalistas Tomas Janonis apie šią situaciją rašė dar 2017 m. Žurnalisto publikaciją galite skaityt paspaudę čia.

Tik prasidėjus statyboms kilo klausimas, kad viskas gali baigtis pastato griovimu.

Miške iškilo didelis ir prabangus namas su dviem priklausiniais. Tačiau Statybos inspekcijos pareigūnai kreipėsi į teismą ir paprašė naikinti statybos leidimą.

Žvelgiant į viešai prieinamą Regia.lt žemėlapį, matyti, kad statybos prasidėjo miško žemėje. Tačiau Miškų įstatyme įtvirtinta nuostata, kad tai daryti yra draudžiama. Beje, miško žemėje buvo iškasta ir didelė kūdra. Kūdras kasti miško žemėje taip pat draudžiama.

Žemės sklypas yra Vilniaus rajone, Bezdonių seniūnijoje, Aukštuolės kaime.

„Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2017-05-24 Vilniaus r. sav., Bezdonių sen., Aukštuolės kaimo ir gretimo Vilkiškių kaimo apylinkėse, atliko reidą galimoms savavališkoms statyboms išaiškinti – nustatyta, kad miškų ūkio paskirties žemės sklype vykdomi gyvenamojo namo ir dviejų pagalbinių pastatų (klėties ir pirties) statybos darbai“, – kaip pastebėtas pažeidimas, 2017 m. informavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad leidimą šiame sklype statyti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį statytojui 2008-05-16 išdavė Vilniaus rajono savivaldybės administracija.

„Apie šiame sklype vykdomus statybos darbus VTPSI informavo ir Valstybinė miškų tarnyba, paprašė išnagrinėti jų teisėtumą. VTPSI atliko savivaldybės 2008-05-16 leidimo statyti gyvenamąjį namą, klėtį ir pirtį sklype išdavimo teisėtumo patikrinimą. Nustatyta, kad leidimas išduotas neteisėtai, pažeidžiant Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Miškų įstatymo 2 straipsnio 18 dalies reikalavimus dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties. Leidimas išduotas 2008-05-16, t. y. po Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimo ir iš jo išplaukiančio draudimo statyti gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus, pirtis ir panašaus pobūdžio statinius miškų ūkio paskirties žemėje“, – kas nustatyta patikrinimo metu, tuomet išvardijo VTPSI.

Atsižvelgiant į tai, 2017 m. Statybos inspekcija liepos 7 dieną teismui pateikė ieškinį – paprašė panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2008-05-16 išduoto statybos leidimo galiojimą. Taip pat jos atstovai teismo prašė įpareigoti atsakovą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti šiame sklype atliktus statybos padarinius – nugriauti statomą gyvenamąjį namą, pirtį, klėtį bei inžinerinius tinklus ir sutvarkyti statybvietę.

Tuo metu Vilniaus rajono savivaldybės atstovė Jolanta Gulbinovič nesutiko, kad savivaldybė, išdavusi leidimą, nusižengė įstatymams. Ji laikėsi pozicijos, kad statybos leidimas išduotas teisėtai.

„2008-05-16 A. Bosui buvo išduotas statybos leidimas sodybai atstatyti (dviejų galų gyvenamasis namas, klėtis, pirtis) remiantis tuo metu galiojusio 1995-12-22 nutarimu Nr. 1608, patvirtinto Statybų privačioje žemėje reglamento 3 p. nuostatomis. Jose nurodoma, kad „Žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje esančiose sodybvietėse galima statyti naujus gyvenamuosius (vietoj buvusiųjų), taip pat rekonstruoti esamus gyvenamuosius namus ir statyti reikiamus ūkinius pastatus“. Projektavimo darbai pradėti ir projektavimo sąlygų sąvadas gautas 2005 m.“, – raštu redakcijai atsakė Vilniaus rajono savivaldybės atstovė.

A. Bosas: sumokės kompensaciją ir tegu griauna

Pats A. Bosas tuomet Delfi teigė manantis, kad ši situacija yra absurdiška. „Kaip aš galiu tai vertinti? Leidimas išduotas dar 2008 m., statybos eina į pabaigą. Juolab tai ne statybos, o tik sodybos atstatymas“, – sakė pašnekovas.

A. Bosas teigė nesuprantantis, kad teismas gali priimti sprendimą nugriauti pastatą. Tačiau čia pat jis užsiminė ir apie kompensaciją, kuri tokiu atveju jam priklausytų. „Jei bus priimtas toks sprendimas, tai galės ir griauti. Sumokės kompensacijas ir galės griauti. Anksčiau jokių problemų šiuo klausimu nebuvo“, – kalbėjo verslininkas.

Norite pranešti naujieną ar išsakyti savo nuomonę? Kviečiame rašyti el.paštu [e-mail]