Išsigandusi moteris pagalbos kreipėsi į Oslo lietuvių bendruomenę, kurios pirmininkė Lina Baltrukonienė pasidalinti šiuo atveju sutiko ir su DELFI skaitytojais.
Savo ruožtu Migracijos departamento Teisės ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Evelina Gudzinskaitė dėkojo už iškeltą problemą ir patvirtino, kad ateityje įspėti pilietybės atsisakiusius asmenis jie stengsis švelniau.
Bauda – nuo 289 iki 1448 eurų
„Stengiausi viską padaryti teisingai, kaip liepia įstatymai, man ir mano vyrui tai labai svarbu. Atrodė, turėjau visą informaciją, bet net nenumaniau, kad pati dar kartą turiu kreiptis į Lietuvą ir informuoti apie įgytą Norvegijos pilietybę. Dar kartą daryti tai, ką jau buvo padarę Norvegijos institucijos“, – aiškino Alina W.
Ji sakė net neturėjusi minčių planų po vestuvių pasilikti dvigubą pilietybę, maniusi, kad visi dokumentai jau sutvarkyti Norvegijos valdžios institucijų, tuo labiau, kad neturėjo net Lietuvos paso, tačiau prieš kelias dienas sulaukė rašto iš Migracijos departamento.
Jame konstatuojama, kad gavus informaciją iš Norvegijos imigracijos direktorato apie įgytą Norvegijos pilietybę, pradėtas Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo klausimo nagrinėjimas. Kartu teigiama, kad moteris pati privalėjo informuoti Lietuvą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, o to nepadarius jai gresia administracinė atsakomybė ir bauda nuo 289 iki 1448 eurų.
Apie baudas dar neteko girdėti: apmaudu, kad nevyksta komunikacija
Pasak Oslo lietuvių bendruomenės bendruomenės pirmininkės, iki šiol jai dar neteko girdėti apie pilietybės atsisakiusiems lietuviams skiriamas baudas.
„Matyt, ši praktika yra gana nauja, nes anksčiau gavę pilietybę lietuviai lyg ir nesulaukdavo nei tokių reikalavimų, nei baudų“, – aiškino ji.
Anot L. Baltrukonienės, Norvegijos Imigracijos departamente gausu informacijos apie pilietybės keitimą, minima, kur derėtų kreiptis dėl pensijos perkėlimo, kaip tvarkyti socialines išmokas, tačiau apie tai, kad reikia informuoti Lietuvos institucijas nėra nė žodeliu užsiminta.
„Apmaudu, kad tarp institucijų nevyksta komunikacija“, – patikino bendruomenės pirmininkė, atkreipdama dėmesį į tai, kad nors rašte Alinai W. ir teigiama, kad ši tvarka įsigaliojo nuo 2010 m., sekti įstatymų pasikeitimus emigrantams, kurie Lietuvoje nebegyvena, tikrai nėra paprasta.
Trūko laisvos formos pranešimo
Savo ruožtu E. Gudzinskaitė, komentuodama Alinos W. atvejį, pabrėžė, kad paštu moteris tiesiog buvo informuota, kad administracinė atsakomybė už nepranešimą apie kitos valstybės pilietybės įgijimą jai gali grėsti, tačiau administracinio teisės pažeidimo tyrimas pradėtas nebuvo ir bauda asmeniui nebuvo paskirta.
„Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo (toliau – Pilietybės įstatymas) 24 straipsnio 2 punktu Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę. Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (t.y. Migracijos departamentui prie VRM arba bet kuriai teritorinei migracijos tarnybai) arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai.
Taigi šiuo atveju p. Alina turėjo kreiptis į Lietuvos Respublikos diplomatinę atstovybę ir pateikti laisvos formos pranešimą apie įgytą Norvegijos pilietybę“, – kodėl kilo problemų, aiškino departamento atstovė.
Aiškino, kad prievolė nėra nauja
Jos teigimu, pagal galiojančius teisės aktus vien paso grąžinimas (šiuo atveju – per Norvegijos tarnybą) nelaikomas pranešimu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.
„Asmuo privalo parašyti laisvos formos pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę, kuriame nurodo, kada ir kokios valstybės pilietybę jis įgijo, taip pat ar atitinka (ar neatitinka) Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1-5 ar 7 punktuose nurodytas sąlygas, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis. Prie šio pranešimo asmuo turi pridėti ir dokumentus, patvirtinančius kitos valstybės pilietybės įgijimą (tai nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“63-64 punktuose)“, – aiškino E. Gudzinskaitė.
Pasak jos, šis Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kuriame įtvirtinta Lietuvos Respublikos piliečio pareiga įgijus kitos valstybės pilietybę per du mėnesius apie tai pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, buvo priimtas dar 2010-12-02, o įsigaliojo 2011-04-01.
„Anksčiau galiojusiame 2002-09-17 priimtame Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme ši Lietuvos Respublikos piliečio pareiga irgi buvo įtvirtinta, tačiau pranešimo apie kitos valstybės pilietybės įgijimą terminas buvo trumpesnis – 30 dienų“, – kad tokia prievolė nėra nauja, pabrėžė ji.
Pernai įkliuvo 20 asmenų
Vis dėl to, pripažino departamento atstovė, atliekanti direktoriaus funkcijas, būna asmenų, kurie to nežino. 2015 metais administracinėn atsakomybėn buvo patraukta 20 lietuvių, kurie nepranešė apie įgytą kitos valstybės pilietybę nustatytu laiku.
Pasak E. Gudzinskaitės, dažniausiai tai asmenys, įgiję Vokietijos, Rusijos Federacijos, Švedijos, Norvegijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Airijos, Kanados, Lenkijos ir kitų valstybių pilietybes.
Tiesa, dėl kokios priežasties Lietuvos Respublikos piliečiai nusprendžia įgyti kitos valstybės pilietybę, Migracijos departamentas statistinių duomenų nerenka.
Neigia įtarimus dėl apsunkintos komunikacijos: informacijos reikia ieškoti Lietuvoje
Reaguodama į pastabą dėl to, kad tarp institucijų esą nevyksta komunikacija, E. Gudzinskaitė aiškino, kad kiekviena valstybės įstaiga teikia duomenis apie toje valstybėje teikiamas valstybės institucijų paslaugas ir tos valstybės teisinį reglamentavimą, todėl natūralu, kad Norvegijos Imigracijos departamentas neteikia informacijos apie kitų šalių pilietybės procedūras.
„Informaciją visais Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo klausimais teikia Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje. Informacija apie Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ir netekimo procedūras taip pat skelbiama Migracijos departamento puslapyje.
Manome, kad komunikacija tarp Norvegijos imigracijos direktorato ir Lietuvos Respublikos valstybės institucijų (Lietuvos Respublikos ambasada Norvegijoje, Migracijos departamentas ir kt.) vyksta. Norvegijos imigracijos direktoratas nuolat persiunčia Lietuvos Respublikos ambasadai Norvegijoje pranešimus apie asmenis, įgijusius Norvegijos pilietybę, kurių pagrindu pradedamos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros“, – tikino ji.