Paklausta kodėl, ir kodėl dabar, politikė teigė, kad priežasčių tam buvo ne viena, o apie pasitraukimą mąsčiusi jau seniai.
„Tai neturėjo būti staigmena nei pačiam Karbauskiui, nei frakcijos kolegoms. Apie tai, kad ne taip įsivaizduoju opozicinės frakcijos darbą Seime, ir kad ne viskas pačioje partijoje mane tenkina, aš esu sakiusi daug kartų. Kiekvieną kartą buvo prašoma pakentėti, nusileisti, nekelti skandalų. Aš taip ir dariau, tačiau ateina momentas, kai riba tiesiog tampa peržengta“, – sakė A. Širinskienė.
Pirminiais duomenimis, politikė ketina jungtis prie Regionų frakcijos Seime.
Šios frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė savo ruožtu portalui lrytas.lt sakė, jog apie tokius A.Širinskienės planus sužinojo tik iš žiniasklaidos.
„Negirdėjau tokių planų. Bet jei planuoja, tai labai šaunu, mes esame atviri“, – teigė R. Tamašunienė.
Regionų frakcijos Seime seniūnė R. Tamašunienė Delfi sako, kad pati žinia apie A. Širinskienės traukimąsi iš „valstiečių“ yra „pakankamai netikėta“.
"Taip, neslėpsiu, yra buvę pasikalbėjimų, kaip frakcija reaguotų, ar panašiai. Bet tai buvo bendriniai, ne dėl personalijų pasikalbėjimai, ir su pačia Agne, irgi. Mes, nors visi esame išrinkti vienmandatėse apygardose, tačiau esame pakankamai atviri naujiems kolegoms ir jų prisidėjimui prie bendro frakcijos darbo. Ponia Agnė, vertinant ją kaip teisininkę, tikrai nemanau, kad kolegos prieštarautų, jog ji prisijungs. Aš asmeniškai tikrai nebūsiu prieš", - sakė R. Tamašunienė.
Jautė elgesio pasikeitimą
Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Robertas Šarknickas sakė, kad frakcijoje žmonės jautė A. Širinskienės elgesio pasikeitimą.
„Jau buvo jaučiama ir iš šiek tiek anksčiau. Visų pirma, galvojome, kad tai pervargimas. Nes iš po nakties matydavome ir visokias žinutes, komentarus ir pan. Yra mūsų Seimo narių uždara grupė. Tokių dalykų pasijausdavo, kad jai yra kažkas ne taip.
Sunku pasakyti, nesu psichologas. Gal jai per sunku. Prieš keletą mėnesių ji man buvo užsiminusi, kad ji net neketina Seimo rinkimuose dalyvauti, ir norėtų grįžti į darbą, kur dirbo anksčiau “, – pasakojo R. Šarknickas.
Parlamentaras tikino, kad konfliktų tarp A. Širinskienės ir R. Karbauskio nebuvo.
„Ir pats Ramūnas mums tai neseniai yra pasakęs. Visi frakcijos Seimo nariai buvome susitikime. Šitas klausimas irgi buvo paliestas. O iš (buvęs) ministro Aurelijaus Verygos buvo paprašyta, kad „tegul Agnė atsigauna, pailsi, nelįskime. Galbūt žmogui kažkas yra psichologiškai sunkaus, gal turi vidinių problemų“. Toks ir buvo mūsų visų sutarimas padėti Agnei nelendant visokiais klausimais“, – teigė R. Šarknickas.
Neatmeta, kad galėjo būti ir pavydo
Seimo narys nemano, kad A. Širinskienės elgesio pasikeitimas susijęs su kažkokiu konkrečiu įvykiu.
„Aš nemanau, kad kažkoks įvykis turėjo ją sukrėsti, lyginant su tuo, kiek ji turėjo puolimų buvusioje kadencijoje. Nežinau, koks vidinis posūkis psichologiškai paveikė, sunku pasakyti. Galbūt yra išsekimas“, – svarstė R. Šarknickas.
Jis sakė, kad nebuvo taip, kad A. Širinskienė atvirai su kuo nors pyktųsi.
„Nematydavome frakcijoje, kad būtų tokių dalykų. Nei to, kad kažkas ją kalbintų kažkur pereiti. Mes žinome konfliktus su Rima Baškiene. Tas salėje ir dabar jaučiama, kad viena pro kitą tik praeina per didesnį atstumą. Nors jau yra skirtingos partijos, bet ta konkurencija jaučiama. (…)
Išėjusių politikų buvo dažnai kalbama, kad Agnė permainas padarė pas „valstiečius“. Dėl jos ne vienas Seimo narys iš „valstiečių“ išėjo, tas tikrai buvo jaučiama. Ir tie Seimo nariai, kurie taip kalba, turbūt yra teisūs, nes tai palietė jų asmenybes, vertinimus. Ko gero tas nepatogumas dirbti Seime su kitais esamais Seimo nariais, kurie yra jau kitoje barikadų pusėje, veikė.
Vis tiek nėra lengva dirbti Seime, kai yra psichologinis atstumas. Ir turbūt Agnė tai jaučia, kad nėra didesnio Seimo rato žmonių mylima“, – teigė R. Šarknickas.
Parlamentaras taip pat pastebėjo, kad šiuo metu vis daugiau eterio sulaukia A. Veryga.
„Agnė mažiau gauna dėmesio ir eterio. Gali būti, kad ir tie kompleksiškai susidedantys dalykai veikia. Nes Agnė nėra tas greitai atleidžiantis žmogus. Ji ilgai laiko nuoskaudas“, – sakė R. Šarknickas.
Veryga lygino su skyrybomis šeimoje
LVŽS narys A. Veryga žinią apie A. Širinskienės apsisprendimą sutiko ramiai.
„Gyvenimas turbūt atsitiko. Žmogui kažkas susirodė, kad jam nebereikia su mumis būti. Tai, ką dabar pasakyti. Kol buvo kažkokie nevaikščiojimai į frakciją, kažkokie nebendravimai, tai atrodė kaip nuovargis.
Visi mes pervargstame, būname visokie pikti, nelaimingi, o, kad žmogus sugalvos eiti ir kažkur savo kelią pasirinkti, – ką padarysi, ir mums tai nėra kažkoks didelis džiaugsmas. Juo labiau, kaip Jūs sakote, ne tas žmogus, kur galėtum prognozuoti, kad kažką panašaus iškrės. Bet, ką dabar“, – kalbėjo A. Veryga.
Parlamentaras negalėjo įvardinti kažkokio konkretaus įvykio, kurį būtų galima laikyti tokio A. Širinskienės apsisprendimo priežastimi.
„O tokių (įvykių), kad, žinote, kažkas su kažkuo pasišpilkuoja, pasipyksta, tai visiems mums taip būna. Būna, kad kažkam nepatinka, ką aš darau. Man būna, kad nepatinka, ką kažkas kitas daro, bet mes dėl to niekur nelakstome. Paburbuliuojame, pasipykstame, susitaikome ir dirbame toliau.
Agnė nėra gi kažkaip ideologiškai nuo mūsų kokia nors kitokia, kad jai dėl to reikėtų kur nors eiti, bet, ką dabar gali padaryti. Žmogui matyt gal ir iš nuovargio, gal ir emocijų prisikaupė. Čia – kaip šeimoje skyrybos, ar gali pasakyti tiksliai, dėl ko jos įvyksta? Dažniausiai – ne, kažkas žmogui susidėlioja, ir jis nusprendžia savo keliu nueiti“, – sakė A. Veryga.
Pats pas Skvernelį nekelia sparnų
Parlamentaras juokėsi išgirdęs, kad kažkam galėjo pasirodyti, kad galbūt A. Širinskienė jam užpavydėjo, nes jis daugiau žiniasklaidoje matomas.
„Abejoju. Mes su Agne puikiai sutariame. Manau, kad, jeigu ji kažkur ir eina, tai mes ir toliau sutarsime. Aš neturiu konflikto su nei vienu – nei su Sauliumi, nei su Agne. Mes randame apie ką pasikalbėti.
Seime nei kažkokių draugų yra, nei kažkokių baisių priešų. Yra idelogijos, yra siekiai, programos, ką nori padaryti. Visą laiką ieškai sąjungininkų, galvoji, kaip savo tikslų pasiekti, ir tai, ką rinkėjai tau patiki. O čia labai ieškoti draugų, – čia gi ne šeimą mes kuriame, kad mums reikėtų „susiženyti“, ir vaikus kartu auginti. Tai – ne visai tas formatas. Mano supratimu, nereikėtų ir tų emocijų tiek daug, kiek yra. Bet čia man taip atrodo, nebūtinai visi turi galvoti kaip aš“, – sakė A. Veryga
Jis pats pas Saulių Skvernelį į naują kuriamą politinę jėga arba kitur sparnų nekelia.
„Saulius manęs net nekalbina, nes jis žino, kad aš taip nedarysiu. Jam net tokio klausimo nekyla. Aš to nedarysi ne dėl ko nors, – ne dėl Ramūno, ne dėl dar ko nors. Tiesiog aš turiu savo įsivaizdavimą, ką reiškia ateiti su komanda, ką reiškia su ta komanda būti iki galo, ką reiškia, kai yra sunku.
Jeigu tu palieki, kai yra sunku, tai tave irgi paliks, kai tau bus sunku. Išeiti gali tik vieną kartą. O kitą kartą į tave visą laiką ir žiūrės skersai, ar tu nepaliksi ir tos kitos komandos, kur nueisi. Tokia yra mano pasaulėžiūra. Kiti žmonės matyt kitaip įsivaizduoja“, – sakė A. Veryga.
Paaiškino motyvus
Apie pasitraukimo motyvus politikė A. Širinskienė parašė ir feisbuke. Pateikiame visą tekstą:
Priėmiau tikriausiai sunkiausią gyvenime sprendimą. Sprendimą, kuris, deja, bet brendo ne vienerius metus.
Palieku LVŽS frakciją ir partiją. Suprantu, kad tai visus nustebins, šokiruos, kels daug klausimų ir spėliojimų, o norintiems pakenkti LVŽS sukels daug džiaugsmo ir galimybę įkąsti. Pastaroji aplinkybė ir buvo tai, kas labai ilgą laiką sulaikydavo nuo tokio žingsnio bei ragino bandyti susigyventi ir viską vertinti dar ir dar kartą.
Su ramia sąžine galiu pasakyti – visada, visom aplinkybėm, stengiausi dirbti ir atiduoti žmonėms bei LVŽS, kaip partijai, kurioje buvau, tai, ką tik galėjau: visus savo gebėjimus, laiką, jėgas. Nesakau, kad nedariau klaidų. Buvo, kaip ir visiems. Dėl to atsiprašau. Neklysta tik nedirbantys ir, kaip žinia, konservatoriai.
Kad ir kaip esamom aplinkybėm galbūt atrodytų keista, esu ir būsiu dėkinga LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui už jo ištikimybę vertybėms, atsidavimą ir besąlygišką pasiaukojimą Valstybės kūrimui, kuris, kas tuos metus dirbant šalia buvo ypač skaudu matyti, dažnai likdavo neįvertintas net savo ambicijose paskendusių LVŽS frakcijos narių.
Taigi, kodėl išeinu? Tam yra daug ir ilgai besikaupusių priežasčių.
Pirma, LVŽS frakcijos Seime darbas ir jo vadyba. To geriausia iliustracija: 11 ar 12 frakcijos darbo grupių įkurtų šios kadencijos pradžioje. Viena darbo grupė trims valstiečiams „ant galvos“. Realiai dirbo tik viena, ir dabar ta pati praktiškai visa Skvernelio frakcijoje. Matydama pastaruoju metu viena po kitos lendančias iniciatyvas, nesuprantu, kuo frakcija užsiima rudens sesijos metu: LVŽS narių rankomis į Seimą atneštas ir registruotas samagono varymą įteisinantis įstatymas (čia nuoseklu, kai antialkoholinė politika yra LVŽS vizitinė kortelė?). Dabar jau antrą savaitę murgdysimės Seimo narių automobilių nuomos už valstybės biudžeto lėšas skandale. Tik trys frakcijos nariai nepritarė šios privilegijos sugrąžinimui. Valdyboje už privilegiją balsavo Jonas Jarutis, automobilių nuomos sugrąžinimą, pasirodo, ir kuravęs. Kaip aiškėja, jis nė piršto nepajudino, kad būtų išsaugotas 2016 m. LVŽS sprendimas tokios privilegijos atsisakyti. Dabar frakcija prabilo apie būtinybę didinti Seimo narių atlyginimus. LVŽS svetimas valdžios troškimas, esame vertybių partija, kas nuolat deklaruojama, bet, panašu, antroje kadencijoje frakcijos nariams asmeninės naudos troškimas nėra svetimas, o automobilių už valstybės pinigus įsigijimas yra vertybė. Tai labai nuvilia.
Antra, darbas šešėlinėje Vyriausybėje. Kadangi teko kuruoti šešėlinės Vyriausybės posėdžių darbotvarkių sudarymą, mano elektroninis paštas puikiai atsimena, kiek ir kokių iniciatyvų bei kuris kolega šešėlinis ministras turėjo ir siuntė. Paprašyti atsiųsti pasiūlymus kitam posėdžiui, šešėliniai ministrai jų arba iš viso neatsiųsdavo, arba buvo atsiunčiamas vienas (turime juk Verygą), geriausiu – du ar maksimum trys. Priminsiu, kad šešėlinių ministrų – visi 14.
Negavus pasiūlymų, tekdavo sėsti ir pačiai rengti šešėlinės Vyriausybės dokumentus, siunčiamus raštus ar jos siūlomus projektus. Gal kam frakcijoje ir atrodė, kad visi tie tekstai atsiranda savaime, bet šešėlinės Vyriausybės medžiaga, jos pareiškimai, inicijuoti įstatymų projektai nekrito iš dangaus kaip tam Mozei mana. Juos reikėjo parengti laisvu nuo pagrindinio darbo metu, dažnai – savaitgaliais. Bet ne apie mano darbo krūvį čia esmė, buvo įdomu dirbti, o ir tokią „padėtį“ reikėjo gelbėti. Esmė – apie kone visuotiniu patapusį idėjų ir noro dirbti nebuvimą.
Neviltis apima, kad kai kurių šešėlinių ministrų pozicijos jų kuruojamais klausimais iš viso nėra matomos, nes jų tiesiog nėra. Tarkime, ar kas matėte šešėlinės VRM ministrės kur nors (bent jau jos facebook paskyroje), išreikštą nuomonę apie neįtikėtinai mažu tempu vykstančias sienos su Baltarusija statybas, ar komentarą apie praėjusią savaitę Bilotaitės išreikštą iniciatyvą padidinti atlyginimus valstybinių įmonių direktoriams, jų atlygio koeficientą keliant 50 proc.? Šešėlinės LRV pareiškimo apie savivaldos stiprinimą per posėdį paskaitymas tikriausiai nėra pati didžiausia veikla, ypač žinant, kad pati tą dokumentą rašiau.
Man nesuvokiama, kaip galima nesidomėti savo kuruojama sritimi, joje neturėti idėjų, nenorėti pasisakyti kuruojamomis temomis ar jų iš viso nesekti, nestebėti ministerijos veiklos, įstatymų srauto Seime, nesidomėti jų turiniu. Kam tada iš viso eiti į politiką, nes ji tikrai yra daugiau nei nuvažiavimas perkirpti juostelę apygardoje. Kam imituoti darbą šešėlinėje Vyriausybėje? Tad, neradusi atsakymų į šiuos klausimus, daugiau nerandu ir jokios motyvacijos ar galimybių dirbti tokioje aplinkoje, kur požiūris „nieko neveikti ir laukti, kol ims lyti iš dangaus mana“ yra visuotinai vyraujantis ir visiškai priimtinas. Negali frakcija ar būrys šešėlinių ministrų gyventi, tikėdamiesi, kad už juos viską padarys partijos pirmininkas ar dar kažkas kitas.
Trečia. Pavydas. Jo politikoje ypač daug ir pavydi daugiausia tie, kurie nededa jokių pastangų. Žinau, ką reiškia, kai tau pavydi kad ir kiekvienos bent kiek labiau pavykusios laidos, portalo antraštės. Žinau tą jausmą, kai po tavo interviu apsimetant, jog tavęs nemato, demonstratyviai ir pretenzijų kupinu balsu partijos pirmininko klausiama: kodėl ją kvietė į laidą? Kodėl TA Agnė VĖL? Ir žinau, kokia isterija buvo ir yra šiuo klausiamu keliama pastaruosius ketverius metus, kai kalbama už mano akių. Kaip problemos sprendimo išeitį, girdėjau ir pasiūlymą kitą kartą duoti blogesnį interviu, nes prieš tai buvęs „geras“ sukėlė kolegų pavydą.
Dar kolektyve teko išgirsti prakeiksmus posėdžių salėje, sužinoti, kad kai kurie partijos senbūviai bando drausti su manimi bendrauti kitiems nariams, o paskui pajusti, kaip dalis žmonių manęs ima šalintis. Beveik tris metus man buvo uždrausta žiūrėti į pirmininkaujantį plenariniams posėdžiams, nes ne visi pirmininkaujantys mėgo mano žvilgsnį. Čia mes kalbame apie Seimą, ne apie įkalinimo įstaigą su kalinių subkultūrom, tik primenu.
Gavau ir vadovybės nurodymų nevaikščioti pagrindine Seimo laiptine prie plenarinių posėdžių salės, o į ją eiti aplinkiniais atsarginiais įėjimais, nes tada mažiau matys žurnalistai ir bus „mažiau problemų“. Tą nurodymą išgirdau šiemet, rugsėjo mėnesį, ką tik po Skvernelio išėjimo, kai, rodėsi, kad situacija frakcijoje iš esmės pasikeis, nes neliko nuolat nepasitenkinimą kursčiusių ir LVŽS skaldymu aktyviai užsiėmusių žmonių.
Visą tą ilgą pasakojimą apibendrindama, LVŽS frakcijoje pasiliekantiems kolegoms palinkėsiu kuo didžiausios sėkmės. Ypač tiems, kurie jautėsi „užgožti“. Tikiuosi, kad jų nuolatinį pavydą ir klausimus „kodėl ta Agnė vėl?“ pagaliau pakeis darbas, domėjimasis įstatymų projektais ir valstybės problemomis, konstruktyvios iniciatyvos ir jų realizavimas teisėkūroje. Linkiu didesnės empatijos vienas kitam ir supratimo, kad ne postai, eteris ar matomumas padaro politiku. Juolab, ne eteris ir matomumas yra mūsų visų, kaip politikų, gyvenimo tikslas. Gyvenimo tikslas yra darbas Valstybei ir jos žmonėms.