Savivaldybės administracijos direktorius Povilas Balčiūnas priminė, kad konteinerinis namelis iš pradžių buvo nuomojamas, o paskui už kelis tūstančius eurų nupirktas. Balandžio mėnesį namelis buvo atvežtas į Socialinių paslaugų centro vidinį kiemą. Į naują statinį buvo privesta elektra, vanduo, nuotekų sistema.
Pertvarkytame konteineriniame namelyje įrengtas dušas, tualetas, pastatytas kondicionierius, spintelė ir dvi lovos. Taigi, vienu metu namelyje gali apsigyventi du asmenys, gavę policininkų išduotus orderius. Iš statinio atsiveria vaizdas į parką, upę ir bažnyčią. „Žvelgdami į bažnyčios bokštus, prasižengėliai gal atgailaus ir grįš į doros kelią“, – šmaikštavo P. Balčiūnas.
Beje, konteinerinis namelis skirtas apgyvendinti tik vyrams. Orderį gavusios dailiosios lyties triukšmautojos galės laikinai prisiglausti buvusiuose Grūžių globos namuose, kur dabar veikia Šeimos krizių centras. Į jį anksčiau buvo vežami ir prasikaltę vyrai. Tačiau daugiau nei pusmečio patirtis byloja, kad tame pačiame pastate apgyvendintų smurtą patyrusių moterų ir triukšmą kėlusių vyrų kaimynystė visiškai nedera.
Neįprasta smurtautojų apgyvendinimo vieta Pasvalyje prieš porą savaičių sulaukė ir vienos komercinės televizijos dėmesio. Minėta, kad jai analogų ne tik Panevėžio apskrityje, bet ir visoje šalyje kol kas nėra. Tačiau reportaže buvo paskleista netiksli informacija, kad minėta naujovė Pasvalyje atsirado ne gegužės pradžioje, o liepą.
Savivaldybės turi pasirūpinti laikina gyvenamąja vieta
Primename, kad nuo praėjusių metų liepos 1-osios įsigaliojo Seimo priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pakeitimai. Įstatymo pataisos įteisino apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderius, kuriuos išduoda policijos pareigūnai. Minėtame įstatyme teigiama, kad tai – prevencinė apsaugos priemonė, skirta smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiam asmeniui apsaugoti ir kuria pilnametis smurto artimoje aplinkoje pavojų keliantis asmuo įpareigojamas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, jeigu jis gyvena kartu su smurto artimoje aplinkoje pavojų patiriančiu asmeniu, nesilankyti šio asmens gyvenamojoje vietoje, nesiartinti prie jo ir kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų ir (ar) vaikų, nebendrauti, neieškoti ryšių su jais.
Pareigūnų išduoti orderiai galioja 15-ka parų. Tad juos gavusiesiems iškyla laikino apsigyvenimo problemos. Gerai, jei triukšmadarį priglaudžia giminaičiai ar draugai. O jeigu ne? Tuomet laikino apgyvendinimo prievolė užkraunama ant Savivaldybės pečių – ji turi pasirūpinti, kad žmogus neatsidurtų „ant gatvės“.
Savivaldybės administracijos direktorius P. Balčiūnas paaiškino, kad orderius gavusių asmenų laikino apgyvendinimo paslaugas gali teikti tik socialinės paskirties įstaigos. Jų mūsų rajone yra dvi – Pasvalio socialinių paslaugų centras ir Paramos šeimai centras, kurio vienas iš padalinių yra minėtas Šeimos krizių centras Grūžiuose. Dabar abi įstaigos „orderininkus“ pasidalinusios pagal lytį. Be abejo, kur kas daugiau rūpesčių turi Socialinių paslaugų centras, nes absoliuti dauguma smurtautojų yra vyrai.
Laikinai apgyvendintųjų nepalieka be dėmesio
Vos ne kasmet Pasvalio socialinių paslaugų centro teikiamų paslaugų spektras plečiasi. Kaip jau minėjome, šiemet pavasarį centras kartu su nauju statiniu gavo ir jo „įnamius“ – policijos orderius turinčius vyrus. Apie pirmųjų trijų mėnesių naujos paslaugos patirtį antradienį kalbėjomės su direktore Rasa Beinoriene.
Pirmiausia pašnekovė informavo, kad nuo gegužės pradžios iki iepos 30 d., kai buvo kalbinta, konteineriniame vagonėlyje laikinai buvo apgyvendinta dešimt vyrų. Iš jų tik du namelyje išbuvo visą orderio galiojimo laiką – 15 parų. Dauguma triukšmą šeimoje kėlusiųjų – nuo 50 iki 60 metų.
Tačiau yra ir išimčių. Pokalbio dieną vagonėlyje laikiną prieglobstį buvo radęs kol kas jauniausias klientas – 23 metų vyras. Būdamas neblaivus jis namuose susikivirčijo su mama, kuri, neapsikentusi triukšmadario, naktį iškvietė policijos pareigūnus. Direktorė sakė, kad per tris mėnesius nebuvo nė vienos konfliktinės situacijos, dėl kurios būtų tekę kviestis policijos pareigūnus.
Kalbėdama apie pačią laikino apgyvendinimo paslaugą, R. Beinorienė paaiškino, kad tam pirmiausia reikalinga akreditacija. Ją gegužės pradžioje trejiems metams suteikė Savivaldybė. Kaip jau minėjome, namelyje nakvynė suteikiama tik vyrams.
Klientus į namelį policininkai atveža dažniausiai savaitgaliais naktį ir beveik visada – apsvaigusius nuo alkoholio. Juos priimti tenka Socialinių paslaugų centro budinčioms darbuotojoms. Jei abi vietos namelyje būtų užimtos, neturintis kur kitur nakvoti asmuo būtų vežamas į Grūžius. Tačiau tokio atvejo nuo gegužės dar nebuvo.
Išsiblaivėję triukšmadariai supranta, kur patekę, ir paprastai pradeda ieškoti kitų nakvynės vietų – pas giminaičius, draugus. Jei pasiseka susirasti, parašo prašymą, nurodydami naują laikino prieglobsčio adresą. Apie pasikeitusią „orderininko“ gyvenamąją vietą informuojamas policijos komisariatas. Tik pareigūnams priskirta prievolė kontroliuoti, ar prasižengėlis laikosi jam nustatytų įpareigojimų – penkiolika parų nesiartinti prie psichologinį smurtą patyrusio asmens ar asmenų.
Direktorė R. Beinorienė minėjo, kad laikino apgyvendinimo paslauga toli gražu neapsiriboja vien namelio durų atrakinimu. Apie laikinus įnamius informuojama Savivaldybės administracija bei Švietimo ir sporto skyriuje dirbanti tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Inga Bartulienė. Namelyje gyvenančiųjų globa pavesta socialinei darbuotojai Daliai Misevičienei, kuri su kiekvienu klientu aptaria jo poreikius bei lūkesčius. Pinigų turintys „orderininkai“ maisto gali užsisakyti ir Socialinių paslaugų centro valgykloje. O jei švilpia vėjas kišenėje – pietų valgyti eina į kitame Lėvens krante esančią „Carito“ labdaros valgyklą. Apie naujus „Carito“ klientus informuoja D. Misevičienė.
Paskaičiavus visas sąnaudas (elektra, vanduo ir kt.), nustatyta, kad viena para namelyje kainuoja 30 Eur. Žinoma, „orderininkai“ nieko nemoka, visa išlaidų našta gula ant Savivaldybės pečių. Laimė, kol kas nė vienas klientas namelio nenujaukė – nesudaužė klozeto, praustuvės, kondicionieriaus. Socialinių paslaugų centro darbuotojos pasirūpino, kad namelyje būtų ne tik arbatinukas, bet ir šluota su semtuvėliu.
Antradienį, kuomet bendravome su Socialinių paslaugų centro vadove R. Beinoriene, parke pūpsojo trys vėjo išversti dideli medžiai. Gal reikėtų įdarbinti ir laikinus namelio gyventojus? „Galima, tačiau jei patys pasisiūlytų“, – šyptelėjo direktorė.
Rajono policijos Reagavimo skyriaus viršininkas Andrius Bučinskas informavo, kad nuo praėjusių metų liepos 1 d., kuomet įsigaliojo Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, rajone jau išduoti 208 orderiai. Iš jų pernai – 92, šiemet – 116. Reagavimo skyriaus vadovas sakė, kad iš minėto skaičiaus „orderininkų“, dailiosios lyties atstovių – ne daugiau 10 proc. Apie 90 proc. orderį gavusių asmenų smurtavo būdami girti.