Generalinėje prokuratūroje trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis patvirtino, kad A. Paleckis yra suimtas. Anot jo, suimtų yra ir daugiau asmenų, tačiau tiek skaičiaus, tiek pavardžių E. Pašilis sakė nenorintis minėti.
Pareigūnų teigimu, politikas sulaikytas jau nuo spalio mėnesio.
Konferencijos metu generalinis prokuroras sakė, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl šnipinėjimo.
L. Pernavas: atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamose vietose
Kaip spaudos konferencijoje teigė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas, ikiteisminio tyrimo metu ne vieno asmens namuose buvo atliktos kratos, tarp visų įtariamųjų yra ir vienas Rusijos pilietis. Paklaustas, ar jis yra Rusijos diplomatas, L. Pernavas teigė, kad tokių duomenų nėra.
„Lietuvos kriminalinės policijos biuras pradėjo tyrimą pagal BK 119 str. antrą dalį – šnipinėjimas. Šio neviešo ir jautraus ikiteisminio tyrimo metu buvo taikomi įvairūs kompleksiniai metodai. Ikiteisminio tyrimo metu yra atliktos kratos daugelio asmenų gyvenamose vietose.
Šiuo metu įtariami asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, išskyrus vieną, kuris yra Rusijos Federacijos pilietis. Patikrinus gautą informaciją ir surinkus papildomus duomenis, buvo organizuota įtariamųjų asmenų sulaikymo operacija. Galiu patvirtinti, kad vienas iš sulaikytų asmenų yra Valerijus Ivanovas, kuris sulaikytas dėl kratos metu pas jį surasto ginklo. Šiuo metu aiškinamės, ar tai susiję su tyrimu dėl šnipinėjimo“, – sakė generalinis komisaras L. Pernavas.
L. Pernavas teigė, kad kratų metu įtariamųjų namuose buvo rasta įvairių su byla susijusių laikmenų ir duomenų, kurie leidžia manyti, kad įtariamieji rinko Lietuvai jautrią informaciją.
VSD vadovas: ši veikla atitinka užsienio žvalgybos veikimo būdus
Tiek generalinis prokuroras, tiek VSD vadovas teigė, kad šnipinėjama buvo Rusijos Federacijos naudai.
D. Jauniškis sakė, kad VSD rinko medžiagą atsakingai ir kruopščiai, ji buvo analizuojama ir perduoda Lietuvos kriminalinės policijos biurui.
„Paaiškėjo, kad su Lietuvos politine sistema siejami asmenys galimai turėjo Rusijos Federacijai palankių ir su Lietuvos nacionaliniu saugumu nesuderinamų tikslų. Nustatyta, kad ši veikla atitinka užsienio žvalgybos veikimo būdus. Domėjimosi temos galėjo kenkti mūsų nacionaliniam saugumui.
Šis atvejis tik patvirtina, kad grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui vertinime išsakyti teiginiai, kad Rusija, deja, ir toliau aktyviai ir visomis priemonėmis siekia daryti įtaką valstybei ir jos politiniams procesams. Šiam tikslui verbuojami asmenys gali tiesiogiai arba per tarpininkus daryti įtaką politinės partijos programoms ar jų struktūrai, pasinaudodami įvairiais žiniasklaidos kanalais siekti Rusijos minkštosios galios stiprinimo mūsų šalyje“, – sakė VSD vadovas.
L. Pernavas teigė, kad įtariamieji rinko informaciją kitos valstybės žvalgybos naudai. Viena iš temų – sausio 13-osios tema.
Kaip patikino generalinis prokuroras, šis tyrimas buvo neviešas, apie jį anksčiau nebuvo skelbta.
Šnipinėjimas susijęs su politinėmis partijomis
Generalinis prokuroras E. Pašilis taip pat atskleidė, kad šnipinėjimas susijęs su politinėmis partijomis, tačiau duomenų, kad su Rusijos žvalgybos organizacijomis galėtų būti susijusios parlamentinės partijos, – nėra.
„Rusijos Federacijos domėjimosi laukas buvo susijęs su jautriausiais Lietuvai klausimais, tarp kurių būtent yra ir sausio 13-oji. Dar norėčiau paminėti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų apie Rusijos žvalgybos vykdymo epizodus, įvykusius daugiau nei prieš metus. Tai tęsėsi ilgą laiką, buvo kryptinga, sąmoninga, tikslinga“, – sakė E. Pašilis.
E. Pašilis teigė, kad pati šnipinėjimo veika numato tikrai labai griežtą bausmę – nuo 5 iki 15 metų nelaisvės. Pasak jo, tai yra labai sunki ir pavojinga veika.
Jis pažymėjo, kad dar daug informacijos atskleisti negali dėl vykstančio tyrimo, daugiau jos turėtų būti atskleista ateityje.
Atsakydami į klausimą apie tai, kokios naudos galimai gavo įtariamieji už šnipinėjimą, ar ši nauda susijusi su pinigais, spaudos konferencijoje dalyvavę pareigūnai teigė nenorintys atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenų.
Pasak pareigūnų, byloje pareikšti įtarimai ir buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui V. Ivanovui, nes pas jį buvo rastas šaunamasis dujinis ginklas. Šiam asmeniui įtarimai dėl šnipinėjimo dar nepareikšti.
Klausiami, ar šis tyrimas yra susijęs su tuo, apie ką anksčiau kalbėjo Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis, VSD vadovas teigė, kad negali pasakyti, ar tai yra susiję. Jis tik patvirtino, kad premjeras yra kreipęsis į VSD ir šiuo metu yra renkama tam tikra informacija.
Žinia apie A. Paleckio sulaikymą pasigirdo trečiadienį
DELFI primena, kad galimo šnipinėjimo bylą tirianti teisėsauga suėmė buvusį Socialistinio liaudies fronto pirmininką Algirdą Paleckį. Apie tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra BNS. Šią informaciją patvirtino keli tarpusavyje nesusiję šaltiniai.
BNS žiniomis, A. Paleckis suimtas jau ilgiau nei mėnesį. Neoficialiomis žiniomis, A. Paleckis suimtas toje pačioje byloje, kaip ir antradienį sulaikytas buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis, Rusijos pilietis Valerijos Ivanovas.
Buvęs vienas Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą (ES) derybininkų, A. Paleckis Seimo nariu dirbo 2004 - 2007 metais, o 2007 - 2008 metais užėmė Vilniaus vicemero pareigas. Iš Socialdemokratų partijos, kuriai priklausė, politikas buvo pašalintas dėl prieštaros ir atviros konfrontacijos su partijos vadovybe 2008 metais. Vėliau pats įkūrė „Fronto“ partiją, iš kurios pasitraukė šių metų pradžioje.
A.Paleckis 2012 metais buvo nuteistas už tai, kad neigė ir šiurkščiai menkino SSRS agresijos prieš Lietuvos Respubliką faktą po to, kai 2010 metais pareiškė: „O kas buvo sausio 13 dieną prie bokšto? Ir, kaip dabar aiškėja, saviškiai šaudė į savus“. Su „Fronto“ partija A.Paleckis nesėkmingai dalyvavo Seimo rinkimuose tiek 2008, tiek 2012 metais. Iškovoti Seimo nario mandato jam nesisekė ir vienmandatėse apygardose.
Registrų centro duomenimis, A. Paleckis pastaruoju metu buvo viešųjų įstaigų „Antakalnio bendruomenė“ ir „Visuomeninių projektų centras“ vadovas.
Sulaikytas ir Rusijos pilietis
Vilniuje gruodžio 18 d. buvo sulaikytas ir Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas. 2016-ųjų birželį V. Ivanovas buvo apklaustas Sausio 13-osios byloje. V.Ivanovas parodymus teismui davė rusų kalba, jo žodžius į lietuvių kalbą vertė vertėjas. Vyras teismui pasakojo, kad yra baigęs Varšuvos universitetą, Lietuvoje vadovavo „Jedinstvo“ organizacijai. Joje buvo įvairių tautybių asmenų, organizacija veikė Klaipėdoje, Šiauliuose, Kaune.
1988 metų lapkričio 3 dieną įvyko pirmas susirinkimas. V.Ivanovui susirinkimo dalyviai pavedė imtis organizacinių klausimų, nes jis turėjo patirties Lenkijoje kuriant „Solidarumą“.
„Naudojome tik politinius kovos būdus. Tai buvo mano principinė nuostata. Aš kategoriškai atsisakiau kurti jėgos struktūras ir draugoves, nes valstybėje veikė Vidaus reikalų ministerija, kuri užtikrina saugumą. Mūsų veiklą apėmė mitingai, peticijos, publikacijos laikraščiuose, “ – teismui sakė V. Ivanovas.
V. Ivanovas 1997 metų liepą buvo nuteistas kalėti vienerius metus už žuvusiųjų 1991 metų sausio 13-ąją šmeižimą. Knygoje „Lietuviškas kalėjimas“ jis, be kita ko, tvirtino, neva visos 1991-ųjų sausio 13-osios aukos yra lietuvių falsifikacija, o sovietų armija Vilniuje neužmušė nė vieno laisvės gynėjo. Bausmę jis atliko tuometinėje Alytaus griežtojo režimo pataisos darbų kolonijoje.
V. Ivanovui išėjus į laisvę, tuometinis vidaus reikalų ministras Vidmantas Žiemelis buvo išsiuntęs teikimą teismui dėl šio Rusijos piliečio išsiuntimo iš Lietuvos. Beveik po dešimties metų V. Ivanovas sulaukė antro nuosprendžio – incidente su televizijos humoro laidų vedėju Algiu Ramanausku jis buvo pripažintas kaltu dėl viešosios rimties sutrikdymo, jam skirta laisvės apribojimo bausmė vieneriems metams.
2013 metais jam buvo skirta bauda už Stalino portreto demonstravimą. Portretą jis laikė Antakalnio kapinėse, Vilniuje minint pergalės prieš fašizmą dieną.