Tai Eltai pranešė pats M. Danielius, jo byla nagrinėjama neviešai.
Kaltinamasis kaltės nepripažįsta, jis atsisakė duoti parodymus jo bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui ir paprašė remtis per ikiteisminį tyrimą duotais parodymais.
„Aš reaguoju normaliai. (..) Čia dar ne nuosprendis, bet yra kaip yra. Politinė byla, anksčiau ar vėliau turėtų būti kalinių mainai tarp Lietuvos ir Baltarusijos ir tokiose bylose Lietuva jau turi precedentų, žmonės nuteisti už šnipinėjimą, valstybės išdavimą, tada apsikeičia valstybės tiesiog“, – Eltai sakė M. Danielius.
Jis sakė sutiktų vykti į Baltarusiją, o jo byloje minima šios šalies pilietė, Ksenija Lebedeva, jam esant laisvėje, yra siūliusi atvykti.
ELTA primena, kad Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresnysis operatyvinis įgaliotinis ypatingai svarbiems reikalams Nikolajus Filipčenka Lietuvoje buvo nuteistas už šnipinėjimą Rusijos naudai, dokumentų klastojimą, suklastotų dokumentų panaudojimą ir daugkartinį neteisėtą valstybės sienos kirtimą.
N. Filipčenka Lietuvoje buvo sulaikytas 2015 m. balandį. 2017 m. liepą Vilniaus apygardos teismas šį asmenį pripažino kaltu ir nuteisė 10 metų laisvės atėmimo bausme. 2019 m. lapkričio mėnesį Lietuvos prezidento dekretu N. Filipčenkai buvo suteikta malonė ir jis buvo perduotas Rusijai mainais į tris Rusijoje nuteistus asmenis.
Kaltinamas metus rinkęs Baltarusijos režimą dominančią informaciją
Pernai rugsėjį, perduodama bylą teismui, prokuratūra teigė, kad, tyrimo duomenimis, kaltinamasis M. Danielius nuo 2022 m. sausio iki 2023 m. vasario vykdė Baltarusijos pilietės, bendradarbiaujančios su šios šalies žvalgybos organizacija, užduotis, rinko ir perdavė ją dominančią informaciją. Minima Baltarusijos pilietė yra Minsko kontroliuojamos žiniasklaidos laidų vedėja Ksenija Lebedeva.
„Mes aptarinėjome publikacijas, nei man, nei Lebedevai KGB užduočių neformulavo“, – teigia M. Danielius.
Jis sakė tenorėjęs parodyti, kokie iš tikrųjų yra į Lietuvą atvykę baltarusių opozicinių organizacijų atstovai – jie siekė pasisavinti pinigines lėšas, skirtas opozicijos rėmimui.
Kaltinimą M. Danieliaus byloje palaikantis Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Giedrius Tarasevičius informavo teismą, kad K. Lebedevos atžvilgiu išskirtas tyrimas yra tęsiamas, K. Lebedeva už akių yra pripažinta įtariamąja, per Interpolą ir Europolą paskelbta jos paieška.
Vienas liudytojas žuvo, keli išvyko atgal į Baltarusiją
Prokuratūra teigia, kad, prisidengdamas savanorio veikla, M. Danielius bendravo su Lietuvoje veikiančiomis organizacijomis, vienijančiomis Baltarusijos režimo demokratinę opoziciją, asmenimis, kurie po 2020 m. rugpjūčio mėn. vykusių Baltarusijos prezidento rinkimų, siekdami išvengti arešto, įkalinimo ar kitokio teisinio persekiojimo, persikėlė į Lietuvą.
Bylos duomenimis, kaltinamasis lankydavosi Baltarusijos opozicijos organizacijų patalpose, dalyvaudavo renginiuose, įtariama, rinko ir perdavė informaciją apie jų veiklą, vykdomus projektus, finansavimo šaltinius, organizacijoms priklausančius asmenis ir jų susitikimus.
Lietuvos pilietis M. Danielius kaltinamas Baltarusijos žvalgybai ne tik rinkęs ir galbūt perdavęs informaciją apie Lietuvoje veikiančias baltarusių opozicijos organizacijas, bet ir Ukrainoje esantį baltarusių Konstantino Kalinausko pulką.
2021 m. iš Baltarusijos išvykęs Viktoras Savičius 2022 m. tarnavo Tarptautinio Ukrainos gynybos legiono Konstantino Kalinausko pulke, po tarnybos grįžo į Vilnių. Bylos duomenimis, M. Danielius, vykdydamas K. Lebedevos užduotį, 2022 m. rugpjūtį Vilniuje surengė susitikimą su minėtu Baltarusijos piliečiu, jis buvusį karį įtikino, kad JAV ambasadą domina informacija apie pulko sudėtį, apginklavimą, logistikos ir tiekimo grandines. Įrašęs pokalbį su V. Savičiumi, M. Danielius jį per „Telegram“ persiuntė K. Lebedevai.
M. Danieliaus bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui V. Savičiaus apklausti taip ir nepavyko – pernai spalį 34 metų V. Savičius žuvo per avariją Grigiškėse, jį partrenkė automobilis.
„Savičius pasakė, kad pinigai nepasiekė pulko, jo pasakojimas nebuvo dezinformacija, tai vėliau parodė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuoti valymai kariuomenėje“, – teigė M. Danielius.
Pasak kaltinamojo, du baltarusių opozicionieriai“ teismą informavo, kad sugrįžo gyventi į Baltarusiją, todėl nesutinka duoti parodymus Lietuvos teismams.
Teismo salėje – ir apie Pranešėjo komisijos išvadas
Pasak M. Danieliaus, jo baudžiamojoje byloje buvo paliesta ir Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją nagrinėjusios ir aštrias politines diskusijas įžiebusios parlamentinio tyrimo komisijos išvada.
Kaip Eltai rašo M. Danielius, gegužę teismo posėdyje buvo spręsti klausimai dėl Seimo pranešėjo komisijos išvadų prijungimo prie jo baudžiamosios bylos.
„Kadangi mano baudžiamojoje figūruojantys VSD pareigūnai ir vykdytos VSD operacijos minimos ir Pranešėjo komisijos išvadose“, – teigia M. Danielius.
„Prokuroras Giedrius Tarasevičius teismui nurodė, kad iš esmės sutinka dėl dalies Pranešėjo komisijos išvadų prijungimo, o būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio apklausos Pranešėjo komisijoje protokolo“, – teigia M. Danielius.
Pasak M. Danieliaus, prokuroras pažymėjo, jog būtent VSD direktoriaus pavaduotojo R. Bridikio 2022-09-22 pažymos pagrindu ir pradėjo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. R. Bridikis buvo įtrauktas į tyrimo veiksmų planavimą, todėl šio asmens paaiškinimai galimai turi reikšmės galimo šnipinėjimo baudžiamajai bylai.
G. Tarasevičius Eltai M. Danieliaus pranešimų apie pranešėjo komisijos išvadų aspektus nekomentavo, motyvuodamas proceso neviešumu.
ELTA primena, kad kovo pabaigoje VSD pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją nagrinėjusi Seimo komisija patvirtino parlamentinio tyrimo išvadą. Po kelis mėnesius trukusių analizių ir keliolikos pareigūnų liudijimų konstatuota, jog VSD vadovas D. Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo aplinką. Seimo nariai daro išvadą, kad VSD direktorių medžiaga apie kandidato aplinką pasiekė per patį G. Nausėdą arba jo pavedimu veikusį asmenį. Taip pat nurodoma, kad departamente surinkta informacija galėjo būti atskleista ir pačiam G. Nausėdai.
Tyrimo išvadose taip pat skelbiama, jog parlamentinio tyrimo metu paaiškėjo, kad VSD tyrė galimus pažeidimus, finansuojant tuomečio kandidato G. Nausėdos rinkiminę kampaniją.
Taip pat išsiaiškinta, jog G. Nausėda bei jo rinkiminio štabo nariai 2018–2019 m. palaikė ryšius su baltarusiškų trąšų verslo atstovais, su jais susitikinėdavo, o tapęs šalies vadovu šiuos asmenis kviesdavo į Prezidentūroje vykusius renginius.